|
Dainuojanti savaitė
Valdas KILPYS
Vasara toks metas, kai politikai ir visi juos aptarnaujantieji ilsisi. Gal vienas kitas nepasibodi nueiti ten, kur galima pasisemti šiokių tokių pliusų iš viešumo ir šiek tiek peno sielai. Taigi, ir nauda ir malonumas. Muzikos festivaliai, miestų šventės ir panašūs renginiai tam puikiai tinka, tad šios savaitės politiniai įvykiai ir tebūna aptarti muzikos ritmu...
Po ilgų bandymų nustumti klausimą į politikos šalikelę Seimas antradienį visgi ėmėsi svarstyti Tautinių mažumų įstatymo projektą. Niekam ne paslaptis, kad pagrindinis šio projekto buldozeris yra Lenkų rinkimų akcija. Daug diskusijų ir aštrių kalbų sukėlusios dvikalbės lentelės ant namų, atrodo, anksčiau ar vėliau pasirodys mūsų akiratyje, nors dėl įstatymo nuostatų balsuota dar nebuvo. Džiaugtis dėl to ar liūdėti? Kalbėdami apie šiuos dalykus susiduriame su ne vienus metus mūsų politikams koją kišančiu keistu mąstymu, kai priklausomai nuo politinės naudos Lietuvos teritorija yra didinama arba mažinama. Tarkime, kairieji mėgsta pabrėžti, kad tokia praktika taikoma kitose valstybėse, pamiršdami faktą, kad tos kitos valstybės yra dešimtis kartų didesnės už Lietuvą. Jos tiesiog gali sau leisti nedidelėje šalies teritorijoje dvikalbes lenteles, kitų kalbų vartojimą ir panašius dalykus. Ar tai gali sau leisti Lietuva? Nebent grįžtume į LDK laikus...
Savaitės pradžioje Seimas apsvarstė siūlymą dar šiemet gynybai papildomai skirti 130 mln. litų. Atrodo, kad šis siekis bus įgyvendintas, nes prieštaravusiųjų šiam sprendimui lyg ir nebuvo. Gali nuskambėti ciniškai, tačiau ukrainiečių liejamas kraujas mums išeina į naudą. Kažkam atsiveria akys dėl tikrosios Kremliaus vykdomos politikos, o bradauskinio mąstymo asmenys tiesiog nebeturi jokių argumentų priešintis Lietuvos gynybinių galių stiprinimui. Įstatymo projektas numato, kad bus didinamas ir profesionalios karo tarnybos, ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius. Bendras ribinis karių ir kariūnų skaičius 2015 metais nustatomas nuo 14 340 iki 18 460. Profesionalios karo tarnybos karių ribinis skaičius kitiems metams būtų nustatomas nuo 7 800 iki 8 800. Dar numatoma, kad pradinės karo tarnybos karių skaičius turėtų būti beveik trečdaliu didesnis nei dabar, o pradinę tarnybą atliks nebe 1 050 karių, o 1 590. Specialiai mielam skaitytojui pateikiu tikslius skaičius, kad būtų aiškiau, jog gynybinių galių didėjimas gana ženklus, aišku, žvelgiant tik vienu, karių skaitlingumo, aspektu. Iki padoriam NATO nariui būtinų 2 proc. BVP, skiriamų gynybai, dar toloka. Ir toliau liekame šiek tiek panašūs į zuikius saugiai riedančiame troleibuse, kurį vairuoja dėdė Semas (Uncle Sam angl.).
Vasaros ir poilsio tema itin garsiai nuskambėjo kelionių organizatoriaus Go Planet Travel bankroto istorijoje. Paskutiniais duomenimis, iki 2000 žmonių vienaip ar kitaip nukentėjo nuo nesąžiningų kelionių organizatorių. Nors valdininkai dievagojasi, kad viskas šioje istorijoje yra puiku, nes kompensacijos turistams bus išmokamos iš kelionių draudimo fondo, tačiau jau kelintą kartą panašiose istorijose krinta į akis faktas, kad paskutiniu lašu paviešinant tiesą apie bankrutuojančią įmonę tampa ne oficialiosios valstybės institucijos renkami duomenys, bet kito ūkio subjekto nenoras bendrauti su skolose skęstančiu partneriu. Žinant, kiek visokiausių ataskaitų turizmo agentūros, kelionių organizatoriai privalo siųsti į Valstybinį Turizmo departamentą, kyla pagrįstas klausimas, kas jas ten skaito ir ar apskritai jos reikalingos? Juk klientai ir toliau būtų buvę apgaudinėjami, jei ne juos atsisakiusi skraidinti aviacijos bendrovė, kuri apie Go Planet Travel finansinę padėtį žinojo geriau nei visas valstybinis departamentas kartu su šūsnimis niekam nereikalingų ataskaitų.
Beveik visą praėjusią savaitę Lietuva gyveno muzikos ritmu. Vilniuje vyko Dainų šventė Čia mano namai. Prasmingas ir kilnus renginys, kurio tradicija ne veltui 2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO paskelbta žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Tie, kurie turėjo galimybę pabūti sostinėje, gal neprieštaraus, kad anomis dienomis vyravo ypatinga nuotaika. Vingio, Kalnų parkai, Katedros aikštė, Bernardinų sodas ir visas miestas buvo pilnas tautiškai pasidabinusių dainininkų ir šokėjų ir tai tikrai džiugino širdį.
Mažai praėjusią savaitę liko žmonių, kurių vienokiu ar kitokiu būdu nepasiekė Tautiškos giesmės melodija. Prieš penkerius metus, švenčiant Lietuvos tūkstantmetį, Tūkstantmečio odisėjos dalyviai pakvietė lietuvių bendruomenes visame pasaulyje susijungti į globalų lietuvišką chorą ir kartu sugiedoti Tautišką giesmę. Spontaniškai užgimusi tradicija per penkerius metelius peraugo į unikalią tradiciją, ir nebūtų melas, jei ją vadintume pasaulyje išsibarsčiusios lietuvių tautos identiteto dalimi. Žinovų teigimu, dar vieni kiti metai ir šią tradiciją bus galima siūlyti į UNESCO sąrašą kaip ir Dainų šventes. Svarbu ir tai, kad prie šios tradicijos puoselėjimo prisidėjo ne tik oficialiosios institucijos, bet ir verslas. Himnas buvo giedamas kavinėse, picerijose, baruose ir netgi parduotuvėse. Tautišką giesmę žmonės rinkosi giedoti absoliučiai visų Lietuvos savivaldybių centrinėse aikštėse. Dainų šventė ir Lietuvos himno giedojimas pasaulyje du nuostabūs Lietuvos valstybės stiprėjimo ženklai, kuriuos mums padovanojo nueinanti savaitė. Lietuva didesnė, nei kartais siekia mūsų mintys, bet vis dar pakankamai maža, kad pasiektų mūsų rankos.
© 2014 XXI amžius
|