Mylėjo Dievą,
Tėvynę Lietuvą ir jos žmones Minint Lietuvos Laisvės
kovų dalyvės Marytės Gudaitytės-Klimienės pirmąsias mirties metines
|
Marytė Gudaitytė-Klimienė su vaikais |
Lietuvos Laisvės kovų dalyvė Marytė Gudaitytė-Klimienė
gimė 1965 m. gegužės 7 d. Skersabalio k., Prienų r. tikinčių lietuvių patriotų
tremtinių šeimoje. Tikroje lietuviškoje šeimoje augo kartu su savo penkiais mylimais
broliais, iš kurių du tapo kunigais. Gimtų namų pastogėje iš tėvų gavo gilią išmintį
ir tvirtus pagrindus gyvenimui Meilę Dievui, Tėvynei Lietuvai, jos žmonėms.
Todėl gerai suprato gyvenimo ir aukos prasmę. 1978 metais Tartupio aštuonmetės
mokyklos mokytojos ėmė auklėti Marytę, kad su tėvais per dažnai lankanti bažnyčią.
Kadangi Marytė ateistų prievartai nepasidavė, nukentėjo pažymiai. Tai buvo pirmas
tikros Sūduvos krašto lietuvaitės įrodymas ateistams, kad ji gerai suvokia gyvenimo
prasmę šiame pasaulyje. Ji savo tvirta valia parodė tikrą Meilę Dievui, Tėvynei
Lietuvai, jos žmonėms. Marytė buvo aktyvi katalikiško jaunimo sambūrio Eucharistijos
bičiuliai narė, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos, pogrindinės spaudos platintoja,
aktyvi parašų rinkėja po Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto paruoštais pareiškimais
bei protestais prieš sovietinės okupacinės valdžios viršūnių vykdomą politiką.
LKB Kronika partizaninės kovos tęsinys. Ten buvo priešinamasi fiziniam, o
čia dvasiniam tautos genocidui. LKB Kronikoje skaitau: Jei ne šitie be galo
geri ir pasiaukoję žmonės, jei ne jų triūso vaisiai, ilgametis genocidas būtų
visiškai palaužęs lietuvio dvasią. Šitie žmonės atvedė Lietuvą į Nepriklausomybę,
žmonės teikė viltį. Marytė Gudaitytė-Klimienė viena iš tų. |
Laisvės gynėjas ir publicistas
AA Eugenijus Rimvydas Stancikas (19342014)
| Eugenijus
Rimvydas Stancikas | Mes apsakysim
baisią Odisėją, Prie židinio susėdę šilimoj, Kokius mes kruvinus kelius
tesėjom Vorkutoj, Karagandoj, Kolymoj. A. Miškinis.
Iš Psalmių Liepos 3 dieną į amžinybę išėjo Laisvės
gynėjas, buvęs politinis kalinys Eugenijus Rimvydas Stancikas. Eugenijus
Rimvydas gimė laisvoje šalyje, palaimingoje šeimoje, tačiau gerų metų šeimai buvo
likę nedaug. Vėliau liko tik paguodžianti buvusių metų vizija, dėl kurios vertėjo
grumtis nelygioje kovoje. Pirmoji bolševikinė okupacija parodė brangią laisvės
vertybių kainą. Nors Eugenijus Rimvydas buvo dar tik vaikas, bet ir dvasiškai
ir fiziškai pajuto vertybių pasikeitimą ne tik į blogesnę, bet ir į blogiausią
pusę. Okupacija brandino paauglio ir jaunuolio patriotinį sąmoningumą, troškimą
atsikovoti valstybingumą, tapti laisvais laisvos valstybės piliečiais. |