Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Pirmasis knygų blusturgis – po bibliotekos laiptais

Skirmantė Javaitytė

Blusturgis po Kauno apskrities viešosios bibliotekos laiptais

Kaunas. Liepos 9 dieną po Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) laiptais pirmąkart įsikūrė knygų blusturgis. Jame apie 15 iš anksto užsiregistravusių prekeivių siekė parduoti, išmainyti ar net padovanoti namuose dulkančias knyga. Asortimentas siekė įtikti įmantriausio skonio skaitytojams: dėmesio laukė nauja ir senesnė teisinė, istorinė, psichologinė, biografinė, detektyvinė, grožinė bei literatūra vaikams ir jaunimui. Kainos svyravo nuo 0 iki 40 Lt. Čia buvo galima įsigyti knygų ir dvigubai pigiau nei knygynuose.

Prikelti naujam gyvenimui

Pasak akcijos rengėjų – Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojų, – idėja surengti šį turgelį kilusi su bibliotekos savanoriais besvarstant, jog visi namuose turi jau seniai nebeskaitomų knygų, kurias išmesti gaila. Nuspręsta nebenaudojamoms knygoms surasti naujus šeimininkus. Renginio tikslas – skatinti skaitymą, diegti meilę knygoms ir žodžiui. Pagrindinė turgelio idėja – siekis naujam gyvenimui prikelti knygas, kurios užmirštos kėbso lentynose ar tingiai ilsisi tarp senų namų rakandų.

Kartą paragavęs, negali sustoti

„Džiugina, kad lankytojų susirinko labai daug, ir mokyklinio amžiaus, ir vyresnių, ypač daug būta nuolatinių skaitytojų, kurie įsitikinę, kad kartą paragavęs knygos skonio, negali sustoti“, – sakė KAVB Kultūrinės veiklos vadybininkė Aistė Pupininkaitė.

Jai pritarė ir KAVB Viešųjų ryšių specialistė Milda Gaulienė. Ji sakė, kad didžiulis susidomėjimas renginiu jai buvęs netikėtas. „Žmonės aktyviai registravosi, skambino net tie, kurie bibliotekoje nėra lankęsi nė karto, teiravosi, kaip čia patekti“. Pasak M. Gaulienės, tokio pobūdžio renginiuose galėtų būti daugiau keitimosi leidiniais: „Pati atlikau kelis mainus ir labai džiaugiuosi“.

Į blusturgį aktyviai įsitraukė ir bibliotekos darbuotojai. Dauguma jų knygas padovanojo, o pati KAVB renginio lankytojams išdalino apie 50 knygų bei pluoštą žurnalų.

A. Pupininkaitė teigė, kad labiausiai domėtasi lengvąja moksline literatūra, autobiografijomis, naujesnėmis knygomis. Mažiau patrauklios buvo senesnio leidimo bei knygos rusų kalba.

„Užkonservuotų“ knygų atgimimas

„Labai skaudus vaizdinys, kai žvelgi į sandėliuke „užkonservuotas“ nebeskaitomas knygas. Skatinu verčiau jas atiduoti kitiems arba išmainyti. Juk nauja knyga –  naujas svečias į namus“, – sakė A. Pupininkaitė. Neturintiems, kur dėti knygų, pašnekovė rekomendavo jas atnešti į KAVB II-ąjį aukštą, kur šalia įėjimo įrengtos talpios lentynos su užrašu: „Skaitytojas – Skaitytojui“. Šią vietą kasdien akylai tikrina knygomanai. „Ten vos padedamas knygas iškart išgraibsto. Kiti vien dėl jų ateina į biblioteką“, – teigė pašnekovė.

Skaitymo era

A. Pupininkaitė sakė, kad dabar – skaitymo epocha: „Šiuo metu skaitome labai daug, tai darome kasdien įsijungę kompiuterį, perversdami elektroninius leidinius ar beieškodami naujausios informacijos. Mes priversti skaityti“. M. Gaulienė pridūrė, kad knyga suteikia neįkainojamai daug: „Manau, tie, kurie neskaito, sunkiai gali suprasti, ką tai duoda: turtėjame emociškai, skatiname asmenybės plėtrą“.

Skaitymo reikme neleidžia abejoti ir KAVB aktyviai veikiantis Skaitytojų klubas. Jame keliskart per mėnesį susirenkama aptarti perskaitytas knygas bei skaitymo proceso įmantrybes. „Paskutinįkart jame kalbėjome apie biblioterapiją – būdą skaitant knygą save išgydyti bei apie kavos stalelio žanrą, atliekantį namų interjero detalės funkciją. Skaitoma, jaučiama, turinti savą kvapą popierinė knyga labai vertinama tikrųjų skaitytojų. To tikrai nepakeis elektroninė knyga“, – teigė A. Pupininkaitė ir pridūrė, kad apskritai, knygos niekas nepakeis.

Svajonių blusturgis

KAVB Viešųjų ryšių specialistė M. Gaulienė vardijo tobulo knygų blusturgio bruožus: „Jame būtų daugybė gerų knygų, susirinktų žmonių, kurie ne tik keistųsi leidiniais, bet ir telktųsi į bendraminčių būrius, plėtotų blusturgio iniciatyvą. Ir žinoma, viskas čia būtų nemokamai“. Pašnekovė ypač akcentavo bendravimo svarbą: „Šiame turgelyje vieni pasikeitė kontaktais, kiti pasidalino idėjomis, susidraugavo. Norisi skatinti bendravimo atmosferą“. Pasiteiravus apie įvairių blusturgių populiarumo idėją, M. Gaulienė svarstė: „Man atrodo, kad ši idėja atėjo su „eko“ mados populiarumo banga. Vis labiau propaguojamos vertybės: mažiau pirk, mažiau išlaidauk, o dar geriau – išmainyk atliekamus daiktus“.

A. Pupininkaitė tikisi, kad įsibėgėjus knygų blusturgio tradicijai, dalyviai pardavinės, mainys ar dovanos ne tik knygas, bet ir lempas, akinius, lupas, knygų skirtukus, aksesuarus, knygų kolekcijas ir kita.

Tiesa, renginio anonse buvo skelbta, kad turgelyje kviečiama prekiauti viskuo, kas susiję su skaitymu – nuo porcelianinių puodelių iki stalinių lempų. Tačiau šįkart dalyviai apsiribojo tik knygomis.

Knygų turgelio prekiautojų nuomonė:

Julius Česynas (29 m.), rinkodaros specialistas:

Namuose turiu gausią biblioteką, kurioje per daug metų atsirado nebenaudojamų knygų – jas čia ir atnešiau. Pardaviau penkias knygas  beveik už 90 Lt. Įvertinęs knygų vertę, kiek buvo lankytojų ir koks laikotarpis, prekybą vertinu labai gerai. Tarp jų buvo viena klasikinė knyga: „Meistras ir Margarita“, kita – politinė, pora – apie asmeninio gyvenimo tobulinimą. Dar viena knyga – su Vytauto Landsbergio parašu. O į interneto skelbimus labai sudėtinga sudėti visus skaitinius, be to, ten visi bando derėtis, yra ir siekiančiųjų perparduoti, tad knygų blusturgis – geriausias būdas prekiauti. Pakankamai išsilavinęs žmogus yra linkęs skaityti. Bet jeigu reikia prisiversti, popierinė knyga tokiam žmogui jau nebetiks, jam geriau elektroninė. Kad popierinė knyga išnyks kaip dinozaurai, nemanau. Ji bus, bet su siauresne funkcija – liks kaip metodinė priemonė ar antikvaras.

Ponia Stanislava (80 m.), chemikė:

Namuose mano biblioteka gausi, visą sekciją užima, knygos net keturiomis eilėmis sukrautos, o dar rūsy galybė... Dauguma perskaityta. Dažnai lankausi Viešojoje bibliotekoje, domiuosi istorine, grožine literatūra. Blusturgyje ieškojau Kristinos Sabaliauskaitės istorinio romano „Silva Rerum“ 3-iosios dalies. Bibliotekoje eilė didžiulė, o paskaityti labai norisi! Šiandien prekiauju pasakų knygomis, meno leidiniais, grožine literatūra. Dabar vaikai nebeskaito knygų. Kodėl? Jauni tėvai pasodina vaikus prie kompiuterio, tada jau neatitrauksi. O juk vaikas nori ir gyvai pabendrauti. Namuose būtina turėti biblioteką! Sodinkite atžalą prie knygos, bet tegu pati pasirenka, ką skaityti. Kažkurio leidinio neleiskite, tai dar labiau smalsumą sužadinsite. Paatvirausiu, giminaičiams vis padovanoju gerų knygų – istorinių, nuotykinių. Sakau, kad ateitų, pažiūrėtų, bet jie į tą pusę nenori net pažvelgti. Nesidomi. Kodėl reikia skaityti? Tai lavina, skatina mąstymą. Išsilavinusiam žmogui reikia perskaityti naujausią savo amžiaus literatūrą: Sigito Parulskio romaną „,Marmuro siena“, iš senesnių – klasiką: Maironio, Salomėjos Nėries, Jono Biliūno knygas, Vinco Mykolaičio-Putino romaną „Altorių šešėly“. Tai labai daug duoda. Tiesa, kai kuriuos autorius gali būti per anksti suvokti, tad nereikia vaiko nuo mažens „lenkti“ prie Žemaitės kūrybos.

Linkėjimai skaitytojams

M. Gaulienė: „Skaitytojams geriausias palinkėjimas – tiesiog skaityti, tobulėti, atrasti, kas patinka, ir semtis žinių“.

A. Pupininkaitė: „Laisvalaikiu patarčiau prisileisti prie tokių knygų, kurios patobulintų įgūdžius, įkvėptų svajoti“.

J. Česynas: „Linkiu, kad skaitytojai konkrečiai žinotų, ko nori, tada būtų visiems lengviau – ir pardavėjams, ir pirkėjams“.

Ponia Stanislava: „Tiesą sakant, žmogui, kuris nėra perskaitęs nė vienos knygos, neturėčiau, ką pasakyti, nebūtų apie ką kalbėti, stūksotų siena. Be knygos nėra mąstymo, tai būtina įdiegti vaikams. Televizijos, interneto dėka vaikas gauna žinias, bet ne mąstymą. Išmintį, fantazijos lavinimą, proto vystymosi įgūdžius jis įgyja tik skaitydamas knygą“.

Kitas knygų blusturgis Kaune vyks rugsėjo pabaigoje. Planuojama juos rengti kas mėnesį.

Autorės nuotrauka

© 2014 „XXI amžius“