|
Projekto rubrikos: Kronika, Penktadienio pokalbiai,
Išnašos, Laikas ir žmonės, Atmintis, Paveldas, Etnografija,
Kristijono Donelaičio metai, Iš laiškų, Retro. |
| Kronika
Garbės piliečio pagerbimas
Inesė Ratnikaitė
|
Muzikinė sveikinimo puokštė: Dagilėlis, meno vadovas
ir dirigentas Remigijus Adomaitis, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis
| ŠIAULIAI. Liepos
10-osios vakarą Šiaulių P. Višinskio bibliotekos salėje pritrūko kėdžių atėjusiems
pasveikinti Šiaulių miesto garbės piliečio, gydytojo neurochirurgo Alberto Griganavičiaus.
Čia vyko garbaus 80-mečio proga surengta istorinė-muzikinė konferencija Reikia
tos Lietuvos (taip vadinasi ir 2006 metais išleista jubiliato knyga). Dalyvavo,
sveikinimo kalbą sakė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Šiaulių miesto meras
Justinas Sartauskas, TS-LKD Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas Tomas Petreikis. Konferencijai
vadovavo Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrijos vadovas Kazimieras Alminas ir
Šiaulių dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė. Pranešimus skaitė didysis Šv. Kazimiero
ordino magistras Henrikas Armoška-Eismontas, vysk. M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio
pirmininkas doc. dr. Aurelijus Veryga, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių sk. pirmininkas
Algirdas Malakauskas, ŠU Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėja, III
amžiaus universiteto Humanitarinio fakulteto dekanė prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė,
Šiaulių respublikinės ligoninės gen. direktoriaus Petro Simavičiaus pranešimą
perskaitė bei kolegų sveikinimus perdavė gyd. Eugenijus Mikaliūnas. |
|
Kronika Mano miestas Pagėgiai
žali
| Gerumo
ir džiaugsmo akcijos Myliu Pandą širdelės renginio dalyviams
| Tokiu pavadinimu popietė vaikams, suorganizuota
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos, vyko rugpjūčio 9 dieną Pagėgių miesto
parke. Renginys įsiliejo į Pagėgių miesto šventės Apkabink Pagėgius šurmulį,
sukviesdamas jaunuosius pagėgiškius ir miesto svečius kartu linksmintis ir parodyti
savo meilę Pagėgiams. Popietėje vaikai žaidė įvairius žaidimus,
dalyvavo piešinių konkurse Pagėgių vaikai Pagėgiams, viktorinoje Ar gerai
pažįsti savo kraštą? Didžiausio dėmesio sulaukė tarptautinė kampanijos prieš
smurtą bei neapykantą akcija Myliu Pandą. Tai džiaugsmo ir gerumo akcija,
kuri kviečia švelnumu bei meile sujungti visos Europos vaikus, nešti savo gražius
jausmus pasauliui. Panda nykstanti gyvūnų rūšis, tad jos simbolis ir vardas
pasirinktas šio judėjimo simboliu. Mažieji pagėgiškiai šventės metu kūrė šio
mielo gyvūnėlio portretus, paskui pasklido po miesto parką, linkėdami gražios
šventės miestelėnams, segė jiems prie krūtinės raudoną širdelę su užrašu Myliu
Pagėgius ir Tave. Panda. Šventės dalyvius sujaudino toks vaikų dėmesys ir, gavę
širdelę, atsakydavo vaikams: Ir aš myliu Pagėgius ir Tave, myliu ir Pandą. Visiems
buvo smagu ir suaugusiems, ir vaikams. Viliamės, kad gerumas ir džiaugsmas iš
Pagėgių neišnyks. O mažųjų Pandų laukė rimta priesaika, kuria vaikai prisiekė
visada (ne tik šventės metu) mylėti, puošti ir saugoti savo gimtuosius Pagėgius
ir brangią Lietuvą. Bendra nuotrauka visus suvienijo, o smagi nuotaika pakvietė
į kitus žaidimus ir viktorinas. |
|
Kronika M. K. Čiurlionio kūrybai
skirta popietė muzika, dailė ir šiuolaikinis kinas... IGNALINA.
Viešoji biblioteka surengė puikią muzikos, dailės ir kino popietę, kurioje
svečiavosi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proanūkis pianistas Rokas Zubovas
ir jo žmona Sonata. Jie padėjo prisiliesti prie nemirtingos žymiausio visų laikų
Lietuvos menininko kūrybos. Muzikos mokyklos salėje ignaliniečiams surengtas koncertas,
vėliau bibliotekos parodų salėje eksponuotos paveikslų reprodukcijos ir žiūrėtas
bei aptartas kino filmas Laiškai Sofijai. Šis renginys organizuotas įgyvendinant
bibliotekos projektą Literatūriniai etiudai 6. Muzika
ir kino filmas pirmas toks bandymas pristatyti prosenelio kūrybą. Koncertas
tikrai puiki įžanga prieš žiūrint kino filmą. M. K. Čiurlionis savo gyvenime nepatyrė
daug kūrėjo laukiančių džiaugsmų. Visa šlovė ir įvertinimas atėjo jau po mirties.
Tai, kad jo kūriniai apskritai išliko ir dabar jais džiaugiamės, yra didelis apvaizdos
ženklas..., prieš koncertą kalbėjo Rokas Zubovas. Pirmiausia suskambo ramiu
Druskininkų pušų alsavimu prasidedanti simfoninė poema Miške. Kūrinys buvo atliktas
fortepijonu keturiomis rankomis, R. Zubovas grojo kartu su žmona. |
|
Kronika Paroda apie šv. Joną
Paulių II
|
Kun. Marius Dyglys ir vysk. Eugenijus Bartulis parodos,
skirtos šv. Jonui Pauliui II, atidaryme | ŠIAULIAI.
Universiteto bibliotekoje vyko įspūdingos parodos, anot Šiaulių vyskupo
Eugenijaus Bartulio unikalios Lietuvoje ir Europoje, atidarymas. Paroda skirta
šiais metais šventuoju paskelbto popiežiaus Jono Pauliaus II garbei ir atminimui. Parodos
kuratorė vyresnioji bibliotekininkė Daiva Antanaitytė, o ją parengė ir pristatė
Žagarės parapijos klebonas kun. Marius Dyglys. Parodos eksponatai suvenyriniai
vokai, išleisti įvairiose šalyse popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo proga.
Popiežius yra aplankęs 129 valstybes, daugiau kaip 800 miestų, iš viso buvo 104
apaštalinės kelionės po pasaulį. Popiežiui apsilankius šalyje, yra išleidžiamas
pirmosios dienos vokas su specialiu antspaudu ir pašto ženklu. Šiuos vokus iš
visų popiežiaus aplankytų šalių surinko kunigas Marius. Lietuvoje Jono Pauliaus
II vizito metu pasirodė keturi gražūs lietuviški pašto ženklai, vokas ir atvirlaiškis. |
|
Kronika Pirmasis knygų blusturgis
po bibliotekos laiptais Skirmantė Javaitytė
| Blusturgis
po Kauno apskrities viešosios bibliotekos laiptais | Kaunas.
Liepos 9 dieną po Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) laiptais pirmąkart
įsikūrė knygų blusturgis. Jame apie 15 iš anksto užsiregistravusių prekeivių siekė
parduoti, išmainyti ar net padovanoti namuose dulkančias knyga. Asortimentas siekė
įtikti įmantriausio skonio skaitytojams: dėmesio laukė nauja ir senesnė teisinė,
istorinė, psichologinė, biografinė, detektyvinė, grožinė bei literatūra vaikams
ir jaunimui. Kainos svyravo nuo 0 iki 40 Lt. Čia buvo galima įsigyti knygų ir
dvigubai pigiau nei knygynuose. Prikelti naujam
gyvenimui Pasak akcijos rengėjų Kauno apskrities viešosios
bibliotekos darbuotojų, idėja surengti šį turgelį kilusi su bibliotekos savanoriais
besvarstant, jog visi namuose turi jau seniai nebeskaitomų knygų, kurias išmesti
gaila. Nuspręsta nebenaudojamoms knygoms surasti naujus šeimininkus. Renginio
tikslas skatinti skaitymą, diegti meilę knygoms ir žodžiui. Pagrindinė turgelio
idėja siekis naujam gyvenimui prikelti knygas, kurios užmirštos kėbso lentynose
ar tingiai ilsisi tarp senų namų rakandų. |
|
Kronika Indros Grušaitės tapybos
labirintai Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė
|
Indros Grušaitės Dama ir drakonėlis, 2013 m.
| Vilnius. Jubiliejinė
Indros Grušaitės tapybos paroda buvo atidaryta per jos gimtadienį. Pilies galerija
Senamiestyje, kur kadaise buvo auksakalių dirbtuvės, skaičiuoja tik penktus metus,
o jaunatviška parodos kaltininkė šventė savo 50-metį. Paveikslai priminė Luvro
šedevrus, nes nutapyti klasikine maniera, griežtai laikantis senųjų Renesanso
meistrų tapybos manieros, betgi jie artimi fantazy žanrui, šiuolaikiški, magiški,
subtiliai ironiški, skirti ne tik intymaus interjero puošybai (nors turi ištikimų
gerbėjų būrį būtent dėl interjero puošybos, o pavyduolių komentaruose vadinami
intelektualiu kiču, kita vertus, ar kičas gali būti intelektualus ir nutapytas
meistriškai, laikantis visų šedevrams būdingų darbo pastangų?). Mane
į šią parodą pakvietė į Pilies gatvę iš galerijos nutiestas raudonas kilimas ir
plačiai atvertos durys (šalia armoniką virkdė ir garsiai dainavo ubagas). Kai
užsukau, išvydau poetą Julių Kelerą su Viktoru Binkiu (pramogų verslo atstovai
jau buvo išsivaikščioję), kurie dalijosi mintimis apie Indros meną prie bene didžiausio,
prabangiausio ir nemažai klausimų keliančio jos paveikslo (pavyzdžiui, kodėl kiškis
mano esąs briedis, o kiaulė poetiškos sielos ir t.t.). Arbatėlė rūke (drobė,
akrilas), sukurtas 2013 metais, šalia jo iš tiesų stovėjo padengtas stalelis su
šampano ir vyno taurėmis. Iš kairės į mus žiūrėjo Valdovas (2013, drobė, akrilas),
kurio vien prabangūs ornamentuoti rėmai kainuoja tris tūkstančius litų. |
|
Kronika Prisiminė iškilią tapytoją
Benjaminas ŽULYS Kaunas. Adelės
ir Pauliaus Galaunių namuose veikė paroda, kurioje eksponuoti kauniečių tautodailininkų,
dalyvavusių 2013 metų konkurse Lidos Meškaitytės premijai laimėti, kūriniai. Tautodailininkai
Viktorija Jurgutienė, Stasys Urbonas, kiti meno žinovai papasakojo apie sudėtingą
L. Meškaitytės kūrybinio darbo kelią, bendravimą su žmonėmis. Pernai sukako 20
metų nuo jos mirties. Be to, 2013-ieji buvo jubiliejiniai Mažosios Lietuvos prijungimo
prie Didžiosios Lietuvos metai. Tai atsispindi ir parodos autorių darbuose. Pernai
konkursas L. Meškaitytės premijai laimėti buvo surengtas drauge su Vilniaus dailės
akademija. Tai dalis Dailės akademijos Panemunės pilyje vykdyto projekto Miniatiūra.
Lida Meškaitytė, kurį finansavo ir rėmė Kultūros ministerija. Tuo siekta ne tik
priminti apie išskirtinę L. Meškaitytės kūrybą, bet ir paskatinti dailininkus
atsigręžti į tradicinės tapybos miniatiūras. Jurbarko, kur gyveno ir kūrė Lida,
savivaldybė, vykdydama paskutinę jos valią, liaudies tapytojams už geriausius
darbus Mažosios Lietuvos tema kas trejus metus teikia jos vardo premijas. |
|
Kronika 400 keramikos darbų
atėmė žadą
|
Keramikas, Lietuvos puodžių karalius Vytautas Valiušis
įteikė Rūtai Indrašiūtei ąsotėlį | KURŠĖNAI.
Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre Kuršėnuose veikė Dzūkijos
krašto tautodailininkės Rūtos Indrašiūtės keramikos darbų paroda. Dviejose salėse
eksponuota daugiau nei 400 darbų, kurie ne vienam, atėjusiam į parodą, atėmė žadą.
Unikalūs, persmelkti Dzūkijos krašto motyvų, preciziški, visiškai kitokie nei
tradiciniai Kuršėnų krašto meistrų dirbiniai Rūtos Indrašiūtės darbai abejingų
nepaliko. Parodą atidarant grojo jaunoji kanklininkė Viktorija
Maneikytė. Menotyrininkė Michalina Adomavičienė susižavėjusi kalbėjo, kad R. Indrašiūtės
darbai liudija kūrėjos drąsą, nes tik drąsus žmogus savaip vysto senąjį liaudies
tradicijų palikimą. Ji akcentavo autorės darbų savitumą, išraiškingą bei unikalų
dekorą. |
| Kronika
Jubiliejui tautodailininkės
kūryba UTENA. Kraštotyros muziejuje
veikė atidaryta Utenos rajono tautodailininkės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės jubiliejinė
paroda. Autorė, švęsdama savo 50-metį, pažymėjo ir 30-uosius savo kūrybos metus.
Susirinkusius muzikos garsais ir Odetos kurtomis eilėmis parodos atidarymo metu
pasveikino autorės dukros Paulina ir Adelė Bražėnaitės. Eksponuoti subtilūs
karpiniai, popierinės užuolaidėlės, skutinėti ir vašku marginti margučiai, O. Tumėnaitės-Bražėnienės
išleistos knygos ir fotografijos, įamžinusios kūrybos etapus. Autorė apdovanota
už liaudies meno propagavimą Lietuvoje ir užsienyje, už savo meistrystės sklaidą
Seimo narės Mildos Petrauskienės, Kultūros ministerijos, Lietuvos liaudies kūrybos
centro, Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino, tautodailininkų, bendraminčių
padėkomis bei gėlių žiedais. Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos
pirmininkė Zita Mackevičienė ir Utenos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja
Jūratė Misiūnienė palinkėjo autorei ir jos šeimai visokeriopos sėkmės. Uteniškė
tautodailininkė, karpinių meistrė ir grafikė O. Tumėnaitė-Bražėnienė savo darbais
pažadino praeities atmintį ir subtiliai, lyg angelo sparno prisilietimu įprasmino
savo kūrybą ateities kartoms. |
|
Kronika Tapybos personažai
zuikiai UTENA. Kultūros centro dailės
galerijoje vyko dailininkės Taurimos Bunkutės tapybos darbų parodos Gyvenimo
spalvos aptarimas ir susitikimas su autore. Muzikavo Utenos kultūros centro akustinės
gitaros studijos atlikėjai. Autorę pristatė dailės galerijos parodų organizatorė
Falmira Sinicienė. Pastaraisiais metais zuikiai yra dažniausi
menininkės Taurimos kūrybos personažai. Tapyti ir piešti ilgaausiai gyvena ir
eksponuojamuose paveiksluose, ir pačiose netikėčiausiose vietose, pasakoja
dailininkė. Pirmąjį zuikį menininkė nutapė dar studijų Dailės akademijoje metais.
Parodą T. Bunkutė dedikavo savo uošviui, kilusiam nuo Kirklių kaimo. Taurimą į
parodas lydintis sutuoktinis Ramūnas patvirtino, kad tėtis visada buvo ištikimiausias
marčios meno gerbėjas, aplankydavo visus parodų atidarymus. Utenos miesto garbės
pilietis, ilgametis dailės pedagogas Vytautas Petronis linkėjo nesikuklinti ir
savo kūrybą pristatyti plačiai Europoje, nepamiršti grafikos bei skirti dėmesį
vaikų literatūros iliustracijai. T. Bunkutė yra universali menininkė: tapyba,
fotografija, kaligrafija, kinematografija ir kiti menai autorės įvardijami kaip
darbas bei gyvenimo džiaugsmas. |
|
Kronika Grojo bajanu, piešė
šaržus, kūrė medalius... Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė
| Parodos atidarymo akimirka (iš kairės):
projekto kuratorė Rita Mikučionytė, E. Varno sūnus Titas Varnas, Eriko
Varno sesuo aktorė Regina Varnaitė, jos dukra teologijos dr. Aušra Eidukaitytė
ir galerijos vadovė Regina Šimulynienė | Nemoku
art ir duonos kept nemoku, ir nekalu nei plieno, nei eilių, užtat visiems už jų
žygius atmoku širdimi ir protu dirbtu medaliu (Erikas Varnas). Vilnius.
Šv. Jono gatvės galerijoje veikė paroda Štrichas ir forma: In posterum
(lot. vardan ateities) garsiam menininkui, mąstytojui ir pacifistinių idėjų skleidėjui
Erikui Varnui (19241991) atminti, jo 90-mečiui paminėti (menininkas mirė 67-erių
ne sava mirtimi po automobilio ratais, Lietuvai ką tik atgavus Nepriklausomybę). Ši
paroda buvo gražus menininko šeimos, giminaičių, draugų ir jo talento gerbėjų
susibėgimas. Kalbėdamas apie savo tėvą Eriką, Titas Varnas prasitarė, kad tėtis
šia paroda subūrė visą jų šeimą, o jo plačiašakė kūryba (skulptūros, medaliai,
bareljefai, biustai, portretai, dienoraščiai) reikalauja išsamesnių tyrinėjimų.
E. Varnas įamžino labai daug garsių žmonių: mokslo pasaulio atstovų, visuomenės
veikėjų pacifistų, rašytojų, aktorių. Jo rankoms pakluso bronza, marmuras, granitas,
drobė ir popieriaus lakštai, nesvetimas buvo humoro jausmas (sukurta nemažai šaržų)
ir bendražmogiškos idėjos. |
|
Kronika Kai užklysti parodon
Apie pusę pirmos užėjau į S. Eidrigevičiaus darbų parodą
sostinės Ligoninės gatvėje esančioje galerijoje Kunstkamera. Galbūt dažniausiai
gyvenime ėjau ir lindau ten, kur nenorėjau, bet šiuokart... Kas
yra menas (nesvarbu, jog kadaise L. Tolstojus, rašydamas apie tai traktatą, suskaičiavo
daugiau kaip 200 egzistavusių apibūdinimų)? Aiškumas, nušvitimas
aplanko, kai matyti lyg ant delno visas gyvenimo kelias: kur reikia eiti, kur
eita, kur nereikia eiti. Tai išskaidrėjimas, kai ateina atsakymai į esminius
egzistavimo klausimus sakralus praregėjimas, matymas. Negalima išprievartauti
meno. Jis yra, jis ateina kaip J. S. Bacho polifonijos kontrapunktas muzikos
rašymas sau ir tarsi niekam (tiktai Kūrėjui), bet ji buvo, sklido, atėjo. Lygiai
tokia ir meno sugestija kaip jo neatskiriama ypatybė. |
|
Kronika Paroda Lietuva NATO
narė Antanas Jankūnas
|
Parodos ekspozicija | KAUNAS.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda Lietuva NATO narė,
skirta Lietuvos įstojimo į NATO 10-osioms metinėms paminėti. Divizijos generolo
Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vyr. srž. A. Lipkos, št. srž. E. Zieniaus
ir št. srž. S. Šilkausko dėka Muziejaus salės centre padarytas Afganistano Islamo
Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) veiklos fragmentas (kariška
palapinė su šalia padėtais smėlio maišais), pateikti Lietuvos karių ginklų ir
ekipuotės pavyzdžiai. Palapinės viduje parodos lankytojai gali pamatyti 35 nuotraukas,
liudijančias Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose ir misijose (Kroatijoje
UNPROFOR II, Bosnijoje ir Hercegovinoje IFOR ir SFOR, Kosove KFOR, Irake
Iraqi Freedom, Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje ir kt.). Eksponuojama
apie 50 muziejinių vertybių, iš kurių įdomiausios Afganistano Islamo Respublikos
Goro provincijos atkūrimo grupės 17 vadų pereinamasis chalatas ir stulpas-rodyklė,
rodžiusi atstumus nuo Lietuvos vadovaujamos misijos PAG karių stovyklos Čagčarane
iki mūsų Tėvynės. Afganistane naudotą motociklą KTM 530 EXC-R maloniai sutiko
paskolinti Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono vadas, o šio bataliono kariai specialiai
šiai parodai pagamino afganistaniečių sukilėlių naudojamų minų maketus. Šalia,
lauko dykumų fone, pateikti ir Lietuvos karių, tarnavusių Afganistano PAG misijose
20052012 metais, daryti mediniai skydai. Parodos lankytojai gali pamatyti Lietuvos,
Latvijos ir Estijos oro erdvę saugojusių NATO valstybių kariuomenių lakūnų skraidymo
kostiumus (Danijos karališkųjų oro pajėgų piloto vrš. B. J. Jenseno, Prancūzijos
oro pajėgų plk. ltn. Bruno Kunato (Bruno Cunat) ir Vokietijos karinių oro pajėgų
piloto kpt. Simono Kunco (Simon Kunz), Lietuvos kariuomenės karių uniformas, dėvėtas
tarnaujant įvairiose tarptautinėse misijose ar operacijose, Vytauto Didžiojo karo
muziejaus fondų rinkiniuose saugomas Lietuvos ir kitų valstybių vėliavas. |
|
Atmintis Mirė teatro režisierius
H.Vancevičius Rugpjūčio 12-ąją po sunkios ligos mirė
garsus XX amžiaus 68 dešimtmečių Lietuvos režisierius ir pedagogas Henrikas Vancevičius.
Jis gimė 1924 metais sausio 2 dieną Kaune. Baigęs režisūros mokslus Maskvos A.Lunačiarskio
teatro meno institute (GITIS), jis 19591966 metais buvo Kauno dramos teatro,
19661989-aisiais Lietuvos akademinio (dabar nacionalinio) dramos teatro vyriausiasis
režisierius, sukūrė spektaklių kituose Lietuvos teatruose, dėstė Lietuvos konservatorijoje
(dabar Muzikos ir teatro akademija). H.Vancevičius daug dėmesio skyrė nacionalinės
lietuvių dramaturgijos interpretacijoms 1957 metais Kaune pastatęs spektaklį
Herkus Mantas, režisierius prabilo apie Lietuvą, lietuvybę, tautos likimą. Jo
dėka teatro scenoje įsitvirtino dramaturgai Juozas Grušas ir Kazys Saja, jis statė
Balio Sruogos, Jono Avyžiaus, Vytauto Bubnio kūrinių inscenizacijas. Jo režisuotuose
spektakliuose iškilo Vaivos Mainelytės, Marijos Rasteikaitės, Regimanto Adomaičio,
Audrio Chadaravičiaus, Henriko Kurausko, Laimono Noreikos, Arno Roseno, Vytauto
Tomkaus ir kitų aktorių talentai. Istorijoje išliko ir jo pastatyti klasikiniai
bei šiuolaikiniai spektakliai: Antono Čechovo Trys seserys, Federiko Garsijos
Lorkos Bernardos Albos namai, Viljamo Šekspyro Antonijus ir Kleopatra, Džono
Steinbeko Pelės ir žmonės. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre H.Vancevičius
pastatė Žano Polio Sartro Altonos atsiskyrėlius, garsiąją Justino Marcinkevičiaus
trilogiją Mindaugas, Katedra, Mažvydas, Vinco Krėvės Skirgailą, Fiodoro
Dostojevskio Stepančikovo dvarą, Henriko Ibseno Juną Gabrielį Borkmaną, Laukinę
antį ir daugelį kitų spektaklių. H.Vancevičius buvo pašarvotas Lietuvos nacionalinio
dramos teatro Didžiojoje scenoje, palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse, Menininkų
kalnelyje. |
| |