Lietuvos
kultūros
galerija

Bendruomenėse

Bendruomenė nepamiršta švenčių ir kuria naujas

Livija ŠIUGŽDIENĖ

Renginių organizatorė Antanina Skaudžiuvienė, Naugardiškių bendruomenės pirmininkė Neringa Šeštokienė ir pirmasis jos pirmininkas Vytautas Vasiliauskas

Bendrame ratelyje su Seimo nariu Rytu Kupčinsku, Kauno savivaldybės tarybos nariais Loreta Kudariene ir Gediminu Budniku

Aleksoto seniūnijos Naugardiškių bendruomenės ansamblis „Versmės“

Festivalių dalyviai

Naugardiškių bendruomenės nariai susidomėję stebi koncertą

Groja liaudiškos muzikos ansamblis „Jovaras“

NAUGARDIŠKIAI. Nors ir nedidelis bei niekuo, išskyrus blogai sutvarkytą viešąjį transportą, nepasižymintis Kauno priemiestis Aleksotas, turi nedidelę, bet veiklią Naugardiškių bendruomenę. Palyginti mažą plotą užimanti netoli pagrindinės arterijos, besitęsiančios Suvalkijos link, bendruomenė didžiuojasi turinti gražią erdvę – parką. Nedideliame Naugardiškių parke keletą kartų per metus vasaromis vyksta vietinius žmones sukviečiantys renginiai.

Rugpjūčio 22-ąją Aleksoto seniūnijos Naugardiškių bendruomenė organizavo patriotinių dainų festivalį „Supyniau dainužę“, skirtą Baltijos kelio 25-mečiui paminėti. Į šventę, vykusią Naugardiškių parke (Aukštažio gatvė), atvyko Seimo narys Rytas Kupčinskas (jis kartu yra bendruomenės švenčių globėjas), Kauno tarybos narys Gediminas Budnikas, gražiai su savo naujais tautiniais drabužiais atrodžiusi Kauno tarybos narė Loreta Kudarienė. Prisimindami prieš 25 metus vykusį Baltijos tautas vienijusį ir išsilaisvinimui kvietusį trijų tautų žygį, žmonės įvertino jo reikšmę mūsų valstybei, sveikino į festivalį atvykusius ansamblius. Pradžioje buvo sugiedota „Tautinė giesmė“, pakelta vėliava. Pakvietus visus į ratelį, buvo dainuojama daina „Žemėj Lietuvos“, pasodinti trys ąžuolai trijų Baltijos tautų pagerbimui, o pradžioje Kauno Tirkiliškių vaikų darželio-lopšelio vaikai piešė trijų Baltijos valstybių vėliavas. Dainų festivalyje dalyvavo Alytaus ansamblis „Dzūkijos aidas“ (vadovė – R. Tamašauskienė), Kauno Trečiojo amžiaus universiteto moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ (vadovė – D. Žiedelienė), etnografinis Kovo 11-osios g. asociacijos ansamblis „Sūduva“ (vadovė – T. Varnagirienė), liaudiškos muzikos ansamblis „Jovaras“ (vadovas – P. Vaičiulionis), Palemono bendruomenės centro ansamblis „Marių banga“ (vadovė – L. Jankauskienė), Pažėrų folkloro ansamblis (vadovė – L. Vaičienė) ir atliko vieną už kitą gražesnes ir nuostabesnes dainas. Dainų festivalį užbaigė Aleksoto seniūnijos Naugardiškių bendruomenės centro ansamblis „Versmės“ (vadovė – Antanina Bareišienė). Patį renginį sumaniai ir kūrybiškai vedė Antanina Skaudžiuvienė. Pasirodo, jos dukra yra bendruomenės pirmininkė, energinga ir simpatiška moteris. Tai jų pastangomis vyko ši ir kitos čia rengiamos šventės. Tarp renginyje dalyvavusiųjų sutikome čia gyvenančią Eugeniją Kučinskaitę-Kumpauskienę – ji pasisakė rašanti eiles, yra išleidusi jau antrą eilėraščių knygą „Žiemos saulėlydžio šviesa“ ir pati ją iliustravo. Pastebėjome, kad poetiškos sielos moteris labai jautriai rašo apie Sibiro tremtį, o paklausus, ar ji buvo ištremta, atsakė, kad nebuvo, tačiau artimieji pasakojo jai įsimintinus išgyvenimus Sibire ir ji tai mokėjusi perteikti. Vienas dzūkų ansamblio dalyvis sakė, kad jo tėvas žuvo miške prie Alytaus išduotas. Antanina džiaugėsi, kad į jos vedamą renginį atvyko ir „XXI amžiaus“ atstovai, ir paprašė tarti žodį minėjimo dalyviams. Pasidžiaugėme tokiu susibūrimu, kur daug kolektyvų iš aplinkinių vietovių ir net iš Dzūkijos atvažiuoja. Ansamblius pasveikino ir „Girstučio“ seniūnė Jolanta Žakevičienė, kuri kartu yra Katalikių moterų sąjungos Aleksoto skyriaus pirmininkė. Mums ji pasakė, kad čia atskubėjo tiesiai iš Kauno muziejuje-prezidentūroje vykusios įdomios konferencijos, skirtos grobikiškam 1939 metų Molotovo–Ribentropo paktui. Prieš ir po dainų festivalio buvo suburiami rateliai, grojant akordeono muzikai (Aurelija Bareišienė, Petras Vaičiulionis). Džiaugėmės, kad šio renginio siela ir įkvėpėja Antanina Skaudžiuvienė, sumaniai ir patriotiškai vedusi visą renginį, liko juo patenkinta. Patenkinta buvo ir jos dukra, bendruomenės pirmininkė Neringa Šeštokienė.

Didžiausias naugardiškių rūpestis – atgaivinti Naugardiškių parką. Siekiant padaryti parką patrauklų vaikams, jaunimui, bendruomenei, įkurta kultūrinių renginių scena, suoliukai, vaikų žaidimo aikštelė, modernūs sporto įrenginiai, pastatyta medinė skulptūra „Dainuoju Lietuvai“ Lietuvos tūkstantmečio vardui paminėti (autorius – tautodailininkas Algirdas Sakalauskas). Naugardiškių parkas yra svarbi žalioji zona šios bendruomenės teritorijoje. Parke, kurį savo rūpesčiu ir užsispyrimu išsaugojo ir jo išnaikinimui dar prieš dešimt metų priešinęsis Vytautas Vasiliauskas, vyksta Joninės, Oninės, Žolinės, Kaimynų šventės, daugiavaikių šeimų pagerbimas, Trijų karalių, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Užgavėnių, Velykų ir kitos šventės. Visą šią vasarą bendruomenės pastangomis vyko kelios šventės: pradedant Kaimynų švente ir Joninėmis, baigiant Oninėmis ir Žoline. Liepos pabaigoje Oninių šventėje savo kūrybą naugardiškiams atliko populiarios muzikos atlikėjas Vytautas Šiškauskas, liaudiškos muzikos ansamblis „Sadūnai“ ir kiti atlikėjai, visus linksmino ir šokdino Mastaičių ansamblis „Senieji draugai“, buvo vaišinama bulviniais blynais. Prie vasarą bendruomenėje švęstų švenčių šiemet prisidėjo ir Baltijos kelio 25-mečio paminėjimas ir patriotinių dainų festivalis. Naugardiškių parke vykdomos edukacinės programos, įvairūs kultūriniai renginiai, vietos bendruomenės sveikatinimo bei sportiniai užsiėmimai.

Šiuo metu Aleksoto, kuriam priklauso ir Naugardiškių bendruomenė, teritorija apima 24 kv. km, tai sudaro 15,3 proc. Kauno miesto teritorijos. Gyventojų skaičius – 21 tūkst., tai sudaro 6,4 proc. Kauno miesto gyventojų. Aleksote vyrauja mažaaukščiai gyvenamieji namai, ir tik nedidelė dalis yra daugiaaukščių gyvenamųjų namų, daugiausia Fredos miestelyje. Nedideli nameliai telkiasi ir Naugardiškių bendruomenėje. Kadangi XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje Kaunas priklausė Rusijos Šiaurės vakarų krašto daliai, o Aleksotas su Užnemune – Lenkijos karalystei, kurioje galiojo kiti įstatymai ir kalendorius, juokaujant su Kaunu jungiantis Aleksoto tiltas, dabar jau vadinamas Vytauto Didžiojo tiltu, buvo laikomas ilgiausiu pasaulyje: Kauno gubernijoje galiojo Rusijoje įvestas pravoslavų kalendorius (Julijaus kalendorius), o Užnemunėje – katalikų (Grigaliaus kalendorius), todėl per jį keliauti tekdavo net 13 dienų (senojo stiliaus kalendorius būtent tiek dienų buvo atsilikęs nuo naujojo). Veiverių gatve pakilus ant kalno, šiek tiek nusukus nuo pagrindinės gatvės stovi dvi bažnyčios: senoji, baroko stiliaus, medinė bažnyčia ir naujoji, 1997 metais pastatyta, katalikų Šv. Kazimiero bažnyčia, kurios karūnos formos viršūnė matoma net iš miesto centro. Istoriškai Aleksoto religinė bendruomenė priklauso Vilkaviškio vyskupijai.

Autorės nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“