Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Bendruomenėse

Jubiliejus su Rūpintojėliu ir knyga

Bronius VERTELKA

Himno ir knygos apie Jotainius autorę Aldoną Jankauskienę (kairėje) sveikina žemės ūkio bendrovės vyr. finansininkė, rajono Tarybos narė Angelė Narbutienė ir bendrovės vadovas Antanas Balčiūnas

Ramygalos klebonas g. kan. Edmundas Rinkevičius šventina iš akmens pagamintą Rūpintojėlį

Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choras su savo vadovu Mantu Masioku prie Jotainių bendruomenės namų „Užuovėja“

Groja Šilagalio kultūros namų pučiamųjų instrumentų orkestras „Sklepučini“ (vadovas – Vilmantas Vapsva)

Į šventę susirinko gausybė žmonių

JOTAINIAI. Liepos 12-ąją gyvenvietė paminėjo 450 metų sukaktį. Tai prie kelių Velžys–Šėta, Ėriškiai–Raguva ir 8 km į šiaurės rytus nuo Ramygalos esantis kaimas, įsikūręs šalia Juodos ir Aptekos upių santakos, greta – maždaug 50 ha ploto tvenkinys. Pasakojama, kad šioje vietovėje gyvenę žmonės mylėjo arklius ir mėgo jais jodinėti. Aplinkinių kaimų gyventojai juos vadindavo jotais. Kadangi čia gyveno ir jotų ainiai, todėl nuo to kilo ir šio Lietuvos kampelio pavadinimas. Pirmą kartą Jotainiai istoriniuose šaltiniuose paminėti1564 m. balandžio 22 d. vietos dvarelio gyventojų sąraše.

Į kaimo šventę atvyko Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis (kilęs iš Jotainių), jo pavaduotojas Antanas Pocius (buvęs Vadoklių seniūnas), Vadoklių seniūnas Vytautas Kaupas, rajono Tarybos nariai, Ramygalos klebonas g. kan. Edmundas Rinkevičius, Jotainių socialinės globos namų vadovai, svečiai iš Kauno, Raseinių rajono Žaiginio bendruomenės „Bitupis“ atstovai, vietos bendruomenės, čia gimę, dabar svetur gyvenantys žmonės.

Panevėžio aeroklubas siūlė iš paukščio skrydžio aukščio pasidairyti po apylinkes (žinoma, ne už ačiū), todėl kartais iš dangaus pabirdavo saldainių. Panevėžio gyvūnų globos draugija demonstravo, ką sugeba dresuoti šunys. Šurmuliavo amatininkai, prekybininkai, žolelių galią išmėginti siūlė Trakiškio moterys, išradingosios žolininkės. Vyko tinklinio varžybos seniūno taurei laimėti. Didžiuliame puode ant laužo kunkuliavo žirnių košė, buvo galima paragauti kebabų, šašlykų, atsigerti giros, paskanauti kavos.

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis bendruomenės namų „Užuovėja“ koplyčioje, jas aukojo Ramygalos klebonas g. kan. Edmundas Rinkevičius. Visų sutalpinti koplyčia negalėjo, todėl Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choras (vadovas – Mantas Masiokas) įsitaisė kitame kambaryje. Didingai nuskambėjo kun. Antano Strazdo giesmė „Pulkim ant kelių“. Pamoksle Ramygalos klebonas akcentavo kalbos – pagrindinės žmonių bendravimo priemonės – svarbą. Po šv. Mišių visi ėjo į kiemą. Ten nuskambėjo giesmė „Marija, Marija“. Čia kaimo sukakčiai paminėti stovėjo paminklas – iš akmens iškaltas Rūpintojėlis. Maršką nuo jo nutraukė Jotainuose gimęs ir augęs rajono meras P. Žagunis bei vietos bendruomenės pirmininkė Milda Kuodienė, pašventino Ramygalos klebonas. Čia stovėjo ir Kauno Kovo 11-osios gatvės bendrijos atstovai su savo vėliava. „Laikas būtų ir mums tokią turėti“, – dėkodama susirinkusiems , kalbėjo bendruomenės pirmininkė M. Kuodienė. Prie paminklo visi užtraukė „Graži tu, mano brangi Tėvyne“.

Iškilmė tęsėsi prie senųjų bendruomenės namų, gamtos prieglobstyje. Šventės vėliavą čia iškėlė Vadoklių seniūnas V. Kaupas. Jotainių himną, kurio žodžius parašė kaunietė poetė Aldona Jankauskienė, sugiedojo Vadoklių kultūros centro Jotainių padalinio vadovė Algita Kultimuratova ir šio padalinio meno vadovas Vaidas Dzežulskis.

Rajono meras P. Žagunis, džiaugdamasis išsipuošusia, tvarkinga gyvenviete, priminė, kad tokių akmenuotų dirvų, kaip čia, kažin ar rasi kur kitur rajone. Bet ir čia sugebama išauginti gausius derlius, todėl jis lenkė galvą prieš darbščiuosius žemdirbius.

„Nemažai metų kartu teko dirbti, bendrauti. Per tą laiką Jotainiai žymiai pagražėjo. Prisimenu šventę, skirtą  kaimo 440 metų sukakčiai paminėti. Jotainiai gyvi todėl, kad čia veikli kaimo bendruomenė, ekonomiškai stipri žemės ūkio bendrovė“, – sakė vicemeras A. Pocius.

Vadoklių seniūnas „pavydėjo“, kad Jotainiai jau turi knygą apie savo kraštą, bet guodėsi – jų knyga turėtų pasirodyti iki 2018-ųjų. Už glaudų bendradarbiavimą, visokeriopą paramą jis įteikė padėkas žemės ūkio bendrovės vadovui Antanui Balčiūnui, jo pavaduotojui Rimantui Petruliui (Genėtinių seniūnaičiui), vyr. finansininkei Angelei Narbutienei (rajono Tarybos narei), buhalterei Angelei Meilūnienei (Jotainių seniūnaitei). Tokią pat padėką gavo bendruomenės vadovė M. Kuodienė. „Ne žali slėniai ar sraunios upės lemia krašto grožį, o darbščiausi šio krašto žmonės, gerais darbais garsinantys savo gimtinę“, – sakė Vadoklių kultūros centro direktorė Eugenija Zakarkienė.

„Ačiū, kad leidote pasistatyti šią nuostabią sceną. Dėkoju už pagalbą ūkiniuose reikaluose. Jūsų dėka man čia dirbti daug lengviau“, – taip kreipėsi į bendrovės vadovą A. Balčiūną Vadoklių kultūros centro Jotainių padalinio vadovė A. Kultimuratova ir įteikė jam dovanėlę.

Ramygalos klebonas g. kan. E. Rinkevičius džiaugėsi, jog Rūpintojėlio skulptūra atsirado esant glaudžiam ryšiui su bendruomenės pirmininke M. Kuodiene ir seniūnu V. Kaupu. Kad būtų ilgaamžė, tautodailininko paprašė ją iškalti iš akmens. Padėkos žodžius M. Kuodienė išsakė Ramygalos klebonui, skulptūros autoriui Valentinui Šimonėliui, visiems, kurių dėka priešais bendruomenės namus iškilo toks puikus meno kūrinys. Klebonui ji įteikė padėką bei naminės duonos kepalą. Tokias pat padėkas gavo meras P. Žagunis, vicemeras A. Pocius, seniūnas V. Kaupas, Raseinių rajono Žaiginio bendruomenė „Bitupis“, Kauno miesto Dainavos rajono meno kolektyvas „Sūduva“. O kraštietis, istorikas, Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas galėjo džiaugtis dar ir dovanotu sūriu. Atvykti atsiimti padėkos AB „Panevėžio melioracija“ direktorius Jonas Dambrauskas ir UAB „Švaros komanda“ direktorius Alfredas Vitkus negalėjo.

Geriems kaimynams, darbštiems šio kaimo žmonėms šiltų žodžių nešykštėjo Jotainių socialinių globos namų direktorius Kęstutis Mikalauskas, kalbėjo rajono bendruomenių sąjungos tarybos narė Sigita Rudienė, Ramygalos bendruomenės centro pirmininkas Zigmas Bezoraitis.

Plojimais buvo sutikta Jotainių himno ir knygos apie šį kraštą autorė Aldona Jankauskienė. Kaune gimusi ir užaugusi moteris pasakojo, kad Jotainių pamiškėje, šalia Glebavičių sodybos, tebestovi jos senelių Kazimiero ir Marijonos Tamokaičių namelis. Čia ji praleido visas savo vaikystės vasaras. Mirus senelei, o seneliui pardavus namą, ji, tuomet vienuoliktokė, paliko jį ir daugiau nebesirodė. Tai buvo prieš 50 metų. A. Jankauskienės tėvas visą savo gyvenimą jautė didžiulę nostalgiją Jotainiams. Todėl sužinojusi, kad artėja kaimo jubiliejus, nutarė parašyti jam skirtą knygą. Tai buvo visiškai nesunku ir netgi įdomu. Knyga suskirstyta į kelias dalis. Pirmoji prasideda šio krašto istorija. Čia išspausdintas pats pirmasis dokumentas, patvirtinantis, kad Jotainiams – tikrai 450 metų. Nemažai vietos skirta ir kolūkio laikotarpiui. Antroje dalyje aprašyti Vadokliai – seniūnijos centras. Nemažai pasakojimų yra apie garbingus Jotainių žmones. Šis kraštas garsėja savo tautosaka, todėl knygoje vietos liko ir jai. „Skaitykite knygą – tai jūsų krašto istorija“, – sakė A. Jankauskienė.

Ją pasveikino kaunietis Vytautas Aleksandravičius. Jam teko dirbti Šėtoje mokytoju, o Jotainiai buvo beveik nežinomi. Šiuo gražiu gamtos kampeliu sakė susižavėjęs perskaitęs A. Jankauskienės knygą. Atsidėkodamas jai, padovanojo įrėmintą paties pieštą jos portretą. Į knygos autorę dar jis kreipėsi ir eiliuotai.

Įvardintą kaip poetę, rašytoją, kraštotyrininkę A. Jankauskienę sveikino Jotainių žemės ūkio bendrovės vyr. finansininkė Angelė Narbutienė ir bendrovės vadovas A. Balčiūnas, o bendruomenės pirmininkė M. Kuodienė uždėjo jai ąžuolo lapų vainiką.

Šventėje dažniausiai buvo minimi Jotainių žmonės, jų bendrovė, kuri darbo suteikia apie 100 sodiečių. Jotainietė Stasė Adomaitienė (dabar gyvena Katinuose), puiki konditerė, bendrovės vadovui A. Balčiūnui ir rajono merui P. Žaguniui ant kaklo užkabino iš miltų keptus didžiulius medalius su kaimo jubiliejaus užrašu.

Puiki buvo meninė šventės programa. Grojo Šilagalio kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Sklepučini“ (vadovas – Vilmantas Vapsva), programą parodė Vadoklių kultūros centro Jotainių padalinio pramoginių šokių grupė „Solida“ (vadovė – Asta Skujytė). Dainavo Jotainių padalinio vokalinis ansamblis „Gražios natos“, Kauno ansamblis „Sūduva“, kiti saviveikliniai meno kolektyvai ir solistai.

Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“