Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Bendruomenėse“,
„Istorija ir dabartis“, „Naujakuriai“, „Pažintis“, „Susitikimai“,
„Tarp lietuvių“, „Tėviškės lobiai“, „Žvilgsnis“.

Bendruomenėse

Bendruomenė nepamiršta švenčių ir kuria naujas

Livija ŠIUGŽDIENĖ

Renginių organizatorė Antanina Skaudžiuvienė, Naugardiškių bendruomenės pirmininkė Neringa Šeštokienė ir pirmasis jos pirmininkas Vytautas Vasiliauskas

NAUGARDIŠKIAI. Nors ir nedidelis bei niekuo, išskyrus blogai sutvarkytą viešąjį transportą, nepasižymintis Kauno priemiestis Aleksotas, turi nedidelę, bet veiklią Naugardiškių bendruomenę. Palyginti mažą plotą užimanti netoli pagrindinės arterijos, besitęsiančios Suvalkijos link, bendruomenė didžiuojasi turinti gražią erdvę – parką. Nedideliame Naugardiškių parke keletą kartų per metus vasaromis vyksta vietinius žmones sukviečiantys renginiai.

Rugpjūčio 22-ąją Aleksoto seniūnijos Naugardiškių bendruomenė organizavo patriotinių dainų festivalį „Supyniau dainužę“, skirtą Baltijos kelio 25-mečiui paminėti. Į šventę, vykusią Naugardiškių parke (Aukštažio gatvė), atvyko Seimo narys Rytas Kupčinskas (jis kartu yra bendruomenės švenčių globėjas), Kauno tarybos narys Gediminas Budnikas, gražiai su savo naujais tautiniais drabužiais atrodžiusi Kauno tarybos narė Loreta Kudarienė. Prisimindami prieš 25 metus vykusį Baltijos tautas vienijusį ir išsilaisvinimui kvietusį trijų tautų žygį, žmonės įvertino jo reikšmę mūsų valstybei, sveikino į festivalį atvykusius ansamblius. Pradžioje buvo sugiedota „Tautinė giesmė“, pakelta vėliava. Pakvietus visus į ratelį, buvo dainuojama daina „Žemėj Lietuvos“, pasodinti trys ąžuolai trijų Baltijos tautų pagerbimui, o pradžioje Kauno Tirkiliškių vaikų darželio-lopšelio vaikai piešė trijų Baltijos valstybių vėliavas. Dainų festivalyje dalyvavo Alytaus ansamblis „Dzūkijos aidas“ (vadovė – R. Tamašauskienė), Kauno Trečiojo amžiaus universiteto moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ (vadovė – D. Žiedelienė), etnografinis Kovo 11-osios g. asociacijos ansamblis „Sūduva“ (vadovė – T. Varnagirienė), liaudiškos muzikos ansamblis „Jovaras“ (vadovas – P. Vaičiulionis), Palemono bendruomenės centro ansamblis „Marių banga“ (vadovė – L. Jankauskienė), Pažėrų folkloro ansamblis (vadovė – L. Vaičienė) ir atliko vieną už kitą gražesnes ir nuostabesnes dainas.

Bendruomenėse

Miestelio šventėje – daug renginių

Tauragės dekanas kan. Alvydas Bridikis ir Mažonų seniūnas Jonas Samoška prie Pagramančio vėliavos

PAGRAMANTIS. Pirmosiomis rugpjūčio dienomis miestelis šventė 460 metų sukaktį. Šventė prasidėjo ekskursija po Pagramančio regioninį parką. Atvykusieji į šventę turėjo galimybę apžiūrėti miestelio kultūros namus, kuriuose veikė senų nuotraukų paroda „Pagramantis vakar, šiandien ir rytoj“; biblioteką, kurioje saugomi albumai, knygos, aplankai apie miestelio istoriją, žymius žmones, įdomias vietas; mokyklą, kurioje eksponuoti mokinių ir technologijų mokytojos Jolitos Ječienės darbai, atlikti įvairia menine technika, ir žymias krašto vietas.

Į šventę atvyko kraštietė, dailininkė tekstilininkė, tapytoja Bronislava Orlingytė-Lapinskienė su vyru kompozitoriumi Anatolijumi Lapinsku, kraštiečio, buvusio Pagramančio choro vadovo, dirigento Jono Samoškos sesuo Elena Skirmantienė ir brolis Antanas Samoška, kiti buvę pagramantiškiai. Dalyvavo Mažonų seniūnas Jonas Samoška, bendruomenės pirmininkas Algirdas Turčinavičius.

Bendruomenėse

400 metų jubiliejuje – naujas altorius ir koncertas

Romas BACEVIČIUS

Šv. Mišių auka prie naujojo altoriaus (iš kairės): br. Astijus Kungys OFM, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis bei Kelmės klebonas ir dekanas kun. Arūnas Urbelis

TYTUVĖNAI. Rugpjūčio 17 dieną, sekmadienį, čia paminėtas Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčios ir vienuolyno ansamblio 400 metų jubiliejus. Minėjimo renginiai prasidėjo 12 valandos šv. Mišiomis, kurias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, koncelebravo Kelmės klebonas ir dekanas kun. Arūnas Urbelis ir br. Astijus Kungys OFM. Pamoksle iš sakyklos Šiaulių ganytojas pasidžiaugė esama švente ir baigiamaisiais atstatymo darbais, restauruojamą bažnyčią poetiškai vadindamas „nuotaka, dar pasipuošusia nuometu“. Vėliau vyskupo žvilgsnis krypo į šventovės vidų – naująjį altorių, o nuo ten – link dvasingumo ir tikėjimo svarbos. Altorius, anot Šiaulių vyskupo, šventovėje yra svarbiausia vieta, kur iš dviejų indų mus maitina Viešpats. Šie indai – Viešpaties Žodis ir Eucharistinė Duona, teikianti stiprybės kasdienybėje bei rengianti amžinajam gyvenimui. Kalbėti apie dabartinio gyvenimo teikiamus iššūkius Šiaulių vyskupas pradėjo primindamas Evangelijos skaitinį.

Bendruomenėse

Jubiliejų šventusioje bažnyčioje – atlaidai ir koncertas

Romas BACEVIČIUS

Šv. Mišias aukoja kunigai (iš kairės): Darius Vasiliauskas, Gintaras Urbštas ir Vytautas Užkuraitis

ILGUVA. Rugpjūčio 24-ąją, sekmadienį, vienoje gražiausių Lietuvoje vietų, Nemuno slėnyje stovinčioje Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, buvo minimas jos 200 metų jubiliejus, švenčiami Šv. Izidoriaus atlaidai, festivalio „Beatričės vasaros“ programoje koncertavo valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir dirigentas – Povilas Gylys). Klebonas kun. Vytautas Sakavičius susirinkusiesiems priminė, kad pirmoji bažnyčia Ilguvoje pastatyta 1765 metais, tačiau 1813 m. liepos 12 d. trenkus žaibui, sudegė. Kitais metais ant tų pačių pamatų dvarininkų Kristinos ir Julijono Grincevičių bei parapijiečių lėšomis pastatyta nauja bažnyčia, išlikusi iki šių dienų. 1822 metais ją konsekravo Seinų vyskupas sufraganas Polikarpas Marcejevskis. Šventovė suręsta iš tašytų rąstų, plati stačiakampė, suskirstyta į tris navas, išorėje apkalta lentomis. Navų galuose – altoriai: centre – Šv. Kryžiaus Išaukštinimo, šonuose – Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios ir Šv. Izidoriaus. Architektūra čia liaudiškai paprasta, kai kur pastebimi baroko ir klasicizmo bruožai.

Bendruomenėse

Miesteliui – 580

KRIKŠTONYS. Taip sutapo, kad šiemet krikštoniškiams Žolinė buvo dviguba šventė. Šiemet sukanka 580 metų, kai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Krikštonių vardas. Žolinių šventė paminėti šiai sukakčiai pasirinkta neatsitiktinai, mat nuo seno miestelio šventė švenčiama būtent per Žolinę. Krikštonių kaimo bendruomenė šiemetinę šventę pradėjo šv. Mišiomis Kristaus Karaliaus bažnyčioje, vėliau klebonas kun. Vitas Eidukaitis pašventino šiai sukakčiai paminėti pastatytą medinę angelo skulptūrą, globosiančią ir sergėsiančią čia gyvenančius žmones. Paskui vyko šventinis koncertas, kuris buvo iškilmingai atidarytas skambant Krikštonių himnui.

Bendruomenėse

Duoklė istorijai

VILKIJA. Liepos 27-ąją bendruomenė rinkosi į tradicinę miesto Oninių šventę. Ji prasidėjo Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčioje aukotomis šv. Mišiomis. Čia grojo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro smuikininkas Zbignievas Levickis ir gitaristas Aurelijus Globys.

Buvo pašventintas seniūnijos iniciatyva rezistencijos aukoms atstatytas kryžius. Seimo narė Raminta Popovienė priminė istorinę Vilkijos apylinkėse vykdyto organizuoto pasipriešinimo reikšmę, o už įgyvendintą iniciatyvą Kauno r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis įteikė padėkas Vilkijos seniūnui Leonardui Degliui, meistrui Remigijui Andrijaičiui. Kiemeliuose prie Nemuno laukė muzikantai. Prieplaukoje jaunimas išbandė jėgas įvairiose sporto rungtyse. Buvo galimybė pasigrožėti Liučiūnų, Padauguvos ir Čekiškės laisvalaikio salių moterų klubų rankdarbiais, paskanauti Vilkijos seniūnaičių išvirtos kvapnios žuvienės.

Bendruomenėse

Pašventinta vėliava ir herbas

NATKIŠKIAI. Oninių šventė čia buvo ypatinga, nes bendruomenei pristatyta, o Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo bažnytėlėje klebonas kun. Vytautas Šiaudvytis pašventino Lietuvos Respublikos heraldikos komisijos patvirtintą Natkiškių seniūnijos vėliavą bei herbą. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis vėliavą įteikė Natkiškių seniūnei Vilytai Sirtautienei, kuri bendruomenei pažadėjo deramai gerbti svarbiausiąjį seniūnijos ženklą – vėliavą. Iš seniūnės rankų mažą suvenyrinę herbinę vėliavėlę gavo ne tik meras, bet ir pirmasis Natkiškių seniūnas Alvydas Montrimas. Smagaus renginio sūkury pristatytas ir specialiai Natkiškiams tautodailininkų sukurtas tautinių rūbų komplektas.

Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis akcentuodamas ypatingai svarbią ir aktualią šiemet minimų Šeimos metų temą, sveikino pavyzdingas daugiavaikes šeimas, o Pagėgių krašto žmonėms linkėjo būti tvirtiems, orientuotiems į pamatines mūsų tautos vertybes, neperimti lietuviams svetimų nuostatų ir nepriimtino gyvenimo būdo.

Bendruomenėse

Atidaryta „Spanguolė“

Rūta Averkienė

Jaukias bendruomenės centro patalpas padabino kaimo žmonių gyvenimo akimirkos, kurias užfiksavo fotomenininkas Arūnas Baltėnas (dešinėje). Kairėje – bendruomenės pirmininkė Rima Avižinienė

MARCINKONYS. Duris kaimo bendruomenės nariams ir svečiams atvėrė bendruomenės veiklos centras „Spanguolė“. Jaukios patalpos bendruomenei įrengtos įgyvendinant projektą „Marcinkonių kaimo bendruomenės veiklos centro „Spanguolė“ įkūrimas“. Bendruomenės namų atidarymo šventėje marcinkoniškiai džiaugėsi, kad pagaliau turės kur susiburti įvairiai veiklai. Su entuziazmu jie kalbėjo apie tai, kiek bendruomenės veiklos planuose surikiuota būsimų darbų.

Perkirpus simbolinę juostelę, visi šventės dalyviai sugužėjo į erdvią antrame pastato aukšte įrengtą salę. Juos gražia dzūkiška daina pasveikino Marcinkonių folkloro ansamblio dainininkai.

Patalpas pašventinęs naujasis Marcinkonių parapijos klebonas kun. Pavelas Paukšto linkėjo bendruomenei gražios ir prasmingos veiklos.

Bendruomenėse

Per Šv. Onos atlaidus įamžintas buvęs ūkio vadovas

Popietės dalyviai atidengus atminimo lentą Benediktui Striškai

PAĮSTRYS. Liepos 27 dieną Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčioje buvo švenčiami Šv. Onos atlaidai. Per Votyvą giedojo vaikų choras „Lašiukai“, vadovaujamas vargonininkės Dalios Mickevičiūtės-Garbačiauskienės. Sumą aukojo svečias kun. Antanas Zulonas. Šv. Onos atlaidų metu kasmet vyksta kraštiečių šventė, todėl buvo daug žmonių.

Vėliau rinktasi į Benedikto Striškos namo kiemą. Čia vyko renginys, skirtas šiam garbingam, Paįstrio krašto gerovę kūrusiam asmeniui. B. Striška savo iniciatyva, padedant žmonėms, yra pažymėjęs, aptvėręs visas Paįstrio krašto senąsias kapinaites, išdrožtos ir pritvirtintos atminimo lentos kun. Jurgiui Tilvyčiui-Žalvarniui, kun. Stanislovui Stakelei, rašytojui Kazimierui Barėnui ir kitiems asmenims atminti. Švęsdami klubo 25-metį kraštiečiai nusprendė pagerbti ir buvusio ilgamečio kolūkio pirmininko, nusipelniusio žemės ūkio darbuotojo B. Striškos atminimą dekoratyvia lenta: „Šiame krašte 1963–2007 gyveno ir dirbo nusipelnęs žemės ūkio darbuotojas, Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ įkūrėjas Benediktas Striška. 1935–2007“. Šios atminties lentos kūrimo iniciatorius ir vykdytojas – Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ prezidentas Petras Nevulis. Lentą padarė ir joje meniškai apipavidalintą tekstą išdrožė Paįstrio Juozo Zikaro mokyklos mokytojas Antanas Klovas.

Bendruomenėse

Pagražėjo kultūros namai

TVERAI. Rietavo savivaldybė dar 2011 m. birželio 16 d. nusprendė rengti ir drauge su Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapija ir Tverų bendruomene įgyvendinti projektą „Tverų kultūros namų pastato rekonstrukcija pritaikant bendruomenės reikmėms“. Visi darbai užtruko beveik trejus metus, tačiau pagaliau jie baigti, ir tveriškiai turi gražius bei patogius namus, kur gali pabendrauti, saviškių ar atvykusių muzikantų ir dainininkų pasiklausyti. Birželio 6-ąją dar dažais tebekvepianti salė buvo pilnutėlė – net balkone žmonės, atskubėję į atidarymo šventę, spietėsi. Perkirpus simbolinę juostelę, kultūros namų šeimininkė Kristina Katauskienė ir Albinas Maslauskas pristatė svečius ir pakvietė visus pakeliauti kultūros namų istorijos takais. Tveriškių pasakojimus ir atsiminimus iliustravo senovinės ir šiuolaikinės nuotraukos. Bendruomenės veiklą pristatė Aurimas Puidokas, o Rasa Mačernienė papasakojo apie projekto „AVE (aktyvi veiklos erdvė) visiems“ įgyvendinimą. Naujuosius namus pašventino klebonas kun. Darius Povilaitis. Šiltų plojimų sulaukė Tverų dainininkai ir vaidintojai – maži ir suaugusieji, muzikoje ir dainoje randantys bendrą kalbą. Netrūko ir dovanų, gražių linkėjimų ir gėlių puokščių. Įkurtuvių „kaltininkus“ sveikino Seimo narys Jurgis Razma, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, kaimyninių bendruomenių atstovai ir daugybė kitų svečių. Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas svečius apdalijo krepšeliais su Tverus priminsiančiais suvenyrais.

Bendruomenėse

Jubiliejus su Rūpintojėliu ir knyga

Bronius VERTELKA

Himno ir knygos apie Jotainius autorę Aldoną Jankauskienę (kairėje) sveikina žemės ūkio bendrovės vyr. finansininkė, rajono Tarybos narė Angelė Narbutienė ir bendrovės vadovas Antanas Balčiūnas

JOTAINIAI. Liepos 12-ąją gyvenvietė paminėjo 450 metų sukaktį. Tai prie kelių Velžys–Šėta, Ėriškiai–Raguva ir 8 km į šiaurės rytus nuo Ramygalos esantis kaimas, įsikūręs šalia Juodos ir Aptekos upių santakos, greta – maždaug 50 ha ploto tvenkinys. Pasakojama, kad šioje vietovėje gyvenę žmonės mylėjo arklius ir mėgo jais jodinėti. Aplinkinių kaimų gyventojai juos vadindavo jotais. Kadangi čia gyveno ir jotų ainiai, todėl nuo to kilo ir šio Lietuvos kampelio pavadinimas. Pirmą kartą Jotainiai istoriniuose šaltiniuose paminėti1564 m. balandžio 22 d. vietos dvarelio gyventojų sąraše.

Į kaimo šventę atvyko Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis (kilęs iš Jotainių), jo pavaduotojas Antanas Pocius (buvęs Vadoklių seniūnas), Vadoklių seniūnas Vytautas Kaupas, rajono Tarybos nariai, Ramygalos klebonas g. kan. Edmundas Rinkevičius, Jotainių socialinės globos namų vadovai, svečiai iš Kauno, Raseinių rajono Žaiginio bendruomenės „Bitupis“ atstovai, vietos bendruomenės, čia gimę, dabar svetur gyvenantys žmonės.

Bendruomenėse

500 metų jubiliejus

RIMŠĖ. Kaimo vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1514 metais. Taigi Rimšės gyventojai, kraštiečiai ir svečiai šiais metais paminėjo miestelio 500 metų sukaktį.

„Turėti gimtinę – didelė tėvų dovana. O ypač gera yra gimti nedideliame miestelyje. Mes ir susirinkome šiandien čia pasidžiaugti mūsų mylimu Rimšės kraštu ir jo žmonėmis, nes 1514 metais, prieš 500 metų, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Rimšės vardas“, – šiais žodžiais prasidėjo šventė „Rimšė tebėra – Rimšė tebūnie“, skirta miestelio 500 metų jubiliejui. Tautodailininkas Vytautas Šemelis iškaldino užrašą ant akmens, atgabento iš Rimšės seniūnijos laukų. Atidengė šį akmenį buvusi tremtinė Valerija Griščiukienė ir Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis. Klebonas kun. Algis Vaickūnas pašventino akmenį.

Bendruomenėse

Žolinė ir miesto šventė

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Klebonas kan. dr. Algis Genutis šventina puokštes

ŠILALĖ. Mieste jau prigijusi kasmetinė tradicija: rugpjūčio 15-ąją, švenčiant Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Žolinės) iškilmę, kartu švęsti ir Šilalės miesto gimtadienį. Šiemet Šilalės 481 metų gimtadienis buvo pavadintas „Auginkim Šilalę širdy“. Kadangi šventė vyko dvi dienas, rugpjūčio 15-ąją ir 16-ąją, todėl žmonių į ją atvyko ir iš kaimyninių rajonų, buvo svečių delegacijų iš užsienio. Į Šilalės miesto šventę atvyko ir buvusių kraštiečių, dabar garsių medikų, sportininkų, meno žmonių. Šilalės gimtadienio šventei išties buvo puikiai pasiruošta. Nors tai – jaukus, tvarkingas ir švarus miestas, tad ir šventės metu čia viskas atrodė labai spalvingai ir skoningai. Veikė fotografijų parodos, atspindinčios Šilalės praeitį, vyko sportinės varžybos, atrakcionai, koncertai vaikams, jaunimui ir suaugusiems... Nosį ir gomurį kuteno visokiausios šilališkių ir svečių šeimininkių kulinarinės išmonės. Buvo galima ne tik pasmaguriauti, bet ir iki soties prisivalgyti. Akis džiugino įmantriausi tautodailininkų dirbiniai.

Bendruomenėse

Su meile apkabino savo miestą

Ingrida Jokšienė

Pagėgių jaunimo klubo „Indigo“ nariai – vieni iš pagrindinių šventės organizatorių

PAGĖGIAI. Miesto bendruomenė, prieš beveik dešimtį metų atsisakiusi savo miesto šventės, šiemet nutarė ją susigrąžinti ir deramai švęsti Miesto dieną. Pagrindinė šventės mintis – atkreipti dėmesį į šiemet minimus Šeimos metus. Miestas tapo viena darnia šeima, nes šventės džiugesys šurmuliavo visur: prie pradinės mokyklos kartu su Pagėgių savivaldybės partneriais iš Šilalės ir Sovetsko (Tilžės) miestų pagal tarptautinį projektą iškilmingai atidarytas sporto aikštynas, kuriame draugiškas krepšinio ir futbolo varžybas žaidė komandos, bendrą šokį šoko tarptautinės stovyklos Mociškiuose dalyviai, parodomąją ir kvapą gniaužiančią programą neseniai įrengtoje riedučių aikštelėje parodė riedutininkai iš Sovetsko.

Aikštelę, kurioje bus aktyviai leidžiamas laisvalaikis, sportuojama ir galbūt neišvengta sportinių traumų, palaimino klebonas kun. Vytautas Gedvainis. Sveikino Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Seimo narys Artūras Skardžius, Sovetsko miesto meras Nikolajus Vojyščevas, Šilalės savivaldybės atstovė Jovita Voverienė, projekto vadovė Dainora Butvydienė, rangovų atstovas Bronius Būdvytis, Pagėgių miesto seniūnas Dainius Maciukevičius.