Istorija ir dabartis
Pagerbti žuvę Dainavos apygardos partizanai
Rūta Averkienė
|
Paminklą šventina Perlojos
klebonas kun. Ąžuolas Miliauskas
|
|
Grupė renginio dalyvių prie
naujojo paminklo partizanams
|
|
Dainuoja Varėnos politinių kalinių
ir tremtinių ansamblis Viltis
|
PERLOJA. Rugsėjo 7-ąją, sekmadienį, čia dar kartą pagerbti prieš 62 metus ZervynųPalkabalio miške žuvę ir prieš metus Perlojos bažnyčios šventoriuje perlaidoti keturi Dainavos apygardos partizano Kazimieraičio rinktinės DLK Vytauto tėvūnijos Genio grupės štabo partizanai.
Šv. Mišias už žuvusiuosius aukojo Perlojos parapijos klebonas kun. Ąžuolas Miliauskas. Jis sakė, kad šie žuvusieji, pasirinkę ne prisitaikymo, o laisvės kelią, paaukojo savo gyvybes.
Po šv. Mišių visi susirinko bažnyčios šventoriuje prie skulptoriaus Jono Jagėlos sukurto bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) lėšomis pastatyto paminklo, kalbėjo apie šių keturių jaunų Dzūkijos sūnų patriotizmą bei tragišką lemtį, apie tai, kiek daug skaudžiu visai Lietuvai pokario laikotarpiu Dzūkija neteko jaunų žmonių. Paminklą pašventino klebonas Ąžuolas Miliauskas. Prie neseniai pastatyto paminklo sužibo atminimo žvakutės ir gėlės, o galvas prieš šiuos bei kitus Dzūkijos kovotojus už laisvę nulenkė partizanų artimieji ir giminaičiai bei kiti susirinkusieji.
1952 m. gegužės 20 d. bunkerio susprogdinimo metu kartu žuvę ir šalia bunkerio užkasti keturi Dainavos apygardos partizanai Antanas Česnulevičius-Mėnulis (g. 1931 m.), Vytautas Lukoševičius-Balandis (g. 1929 m.), Jonas Pečiukonis-Narkūnas-Banginis (g. 1931 m.) ir Vytautas Sadauskas-Karys (g. 1927 m.) po daugiau kaip pusšimčio metų amžinojo poilsio praėjusiais metais atgulė viename kape Perlojos kapinėse šalia prieš 18 metų perlaidotų Merkio būrio partizanų.
Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas sakė: Džiaugiamės, kad nors ir po 60 metų didelių pastangų dėka šių partizanų žuvimo vieta vis dėlto surasta. Prieš metus jų palaikai iškilmingai perlaidoti čia, Perlojoje. Tragiška šių jaunų žmonių mirtis buvo itin prasminga, nes jie gyvybes atidavė už Lietuvą ir jos laisvę. Šiandien, įvertinus įvykius pasaulyje ir Ukrainoje, dar labiau suprantame partizanų kovos už laisvę reikšmę... Meras padėkojo visiems, kurių pastangų dėka šie keturi partizanai amžinojo poilsio garbingai atgulė Perlojos žemėje.
LGGRTC Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis priminė, kaip buvo surastas šių partizanų bunkeris ir kokie darbai buvo atliekami ieškant jų palaikų. Jis paminėjo, jog šių partizanų žūties vietoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įrengė informacinį stendą, o ateityje planuojama įrengti turistinį maršrutą Genio, Merkio ir Kalantos būrių partizanų takais.
Iš Lietuvos ypatingajame archyve saugomų dokumentų buvo žinoma, kad 1952 m. gegužės 20 d. MGB 2N valdybos agentų-smogikų grupė aptiko partizano Kazimieraičio rinktinės DLK Vytauto tėvūnijos Genio būrio bunkerį, kuriame, kautynių su bunkerį šturmavusiais agentais-smogikais metu žuvo keturi partizanai: Antanas Česnulevičius-Mėnulis, Vytautas Lukoševičius-Balandis, Jonas Pečiukonis-Narkūnas-Banginis ir Vytautas Sadauskas-Karys.
Prieš keletą metų su prašymu ekshumuoti bei perlaidoti žuvusiųjų kūnus į LGGRTC kreipėsi žuvusiojo partizano Vytauto Lukoševičiaus sesuo Marytė Lukoševičiūtė.
Šiuo metu bunkerio vietoje išlikusi stačiakampė duobė, greta stovi Varėnos šaulių kuopos iniciatyva pernai, minint 60-ąsias partizanų žūties metines, pastatytas ir pašventintas atminimo kryžius.
Reaguodamas į kreipimąsi, LGGRTC inicijavo bunkerio ir jo aplinkos tyrimus. Juos koordinavo LGGRTC Gyvosios atminties programos vadovas Dalius Žygelis, detaliuosius archeologinius tyrimus atliko archeologai dr. Gintautas Vėlius ir Agnė Žilinskaitė.
Bunkerio vietoje buvo atlikti detalieji archeologiniai tyrimai, kadangi tik tokio pobūdžio tyrimų bei juose taikomų metodikų pagalba buvo įmanoma tinkamai ištirti išlikusias bunkerio medinio konstruktyvo detales, surinkti pavienius radinius, iliustruojančius partizaniškąją buitį, bei dramatiškos žūties detales. Taikant detaliuosius archeologinius tyrimus buvo aptikti bei tinkamai ekshumuoti žuvusiųjų partizanų palaikai.
Bunkerio aplinkoje surinkta nemažai su partizanų buitimi sietinų daiktų, surasta nemažai žalvarinių sagų su Vyčio ženklu, knyga, siūlų ritinėlis, pieštukas, rožinis.
Žuvusių partizanų giminaičių vardu kalbėjusi Rima Šablinskienė dėkojo LGGRTC, Varėnos rajono savivaldybei, visiems, kurie prisidėjo prieš metus organizuojant iškilmingą perlaidojimo renginį, ir už pastatytą paminklą, ir visiems susirinkusiems, kurie atėjo pagerbti laisvės gynėjų atminimo. Esame iš širdies gelmių sujaudinti už Jūsų parodytą pagarbą, dėmesį ir išsaugotą šviesų jų atminimą, sakė ji.
Partizanų dainas atliko Varėnos politinių kalinių ir tremtinių ansamblis Viltis, vadovaujamas Gražinos Kuodienės.
Jaunimo vardu kalbėjusi perlojiškė Urtė Fialkovskytė pasižadėjo, jog Perlojos jaunimas, karta, nemačiusi karo ir priespaudos, niekada nepraras vilties tikėti savo šalimi, stiprybės semsis iš protėvių darbų ir didžiuosis, kad gimė Perlojoje. Partizanų garbei buvo atlikta keletas patriotinių dainų.
Kadangi kitądien minima Vytauto Didžiojo karūnavimo diena, istorinį pranešimą susirinkusiems perskaitė Perlojos bendruomenės narė, istorikė Ernesta Keinienė.
Sustoję atminimo nuotraukai prie bendro partizanų kapo, susirinkusieji kalbėjo apie tai, jog ypač skausminga, kad ir šie, ir dauguma kitų žuvusių partizanų buvo jauni 2125 metų jaunuoliai, pernelyg anksti patyrę pokario metų tragizmą ir pernelyg jauni išėję iš gyvenimo. Jų, kaip ir daugelio mūsų rajono miškuose išniekintų laisvės kovų dalyvių žūtys liudija, kokia didelė buvo laisvės kaina.
Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos
© 2014 XXI amžius
|