Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Prisiminti „Vanagai“

Prie paminklo Lietuvos laisvės armijai Plateliuose

Plateliai. Rugpjūčio 16 dieną čia rinkosi Lietuvos laisvės armijos (LLA) veteranai, Lietuvos šauliai, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovai, visi, kam brangi Lietuvos istorija. Vieno iš Lietuvos laisvės armijos atkūrėjų, Plungės savivaldybės mero Albino Klimo, iniciatyva buvo surengtas Lietuvos laisvės armijos „Vanagų“ organizacijos įkūrimo 70-ųjų metinių minėjimas. Šventė prasidėjo Platelių bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo klebonas kun. Rimvydas Marozas. Pasimeldę už žuvusius kovotojus, šventės dalyviai ėjo į miestelio centrą, prie paminklo, skirto Lietuvos laisvės armijai. Čia vyko mitingas. Sugiedotas himnas, tylos minute pagerbti žuvusieji už Tėvynės laisvę. Nuaidėjo trys salvės. Minėjime dalyvavo 1944 metų „Vanagų“ mokymo stovyklos dalyviai, kariai savanoriai, atkurtos Žemaičių apygardos vadas Steponas Grybauskas ir Alfredas Dauginis. Jie pasidalijo prisiminimais.

1944 metų liepą, kai sovietų kariuomenė antrą kartą įžengė į Lietuvą, vyko tautos pasipriešinimas. Karo veiksmai užstrigo vidury Lietuvos. Rugpjūčio 15 dieną Žemaitijoje, Platelių miškuose, susibūrė Lietuvos laisvės armijos kariai ir įsteigė Lietuvos laisvės armijos „Vanagų“ organizaciją. LLA organizacija buvo įkurta 1941 metų gruodį Vilniuje. Jos steigėjas buvo Kazys Veverskis. Tai buvo slapta lietuvių tautinė ir politinė organizacija, kurios tikslas – atkurti Lietuvos nepriklausomybę ne tik diplomatinėmis, politinėmis priemonėmis, bet ir ginkluotomis karinėmis pajėgomis. Į organizaciją kovai prieš okupaciją įsitraukė kariai, šauliai, studentai ir eiliniai Lietuvos gyventojai.

Daug dalyvių ir dabar prisimena tuometinius įvykius ir aprašo juos savo prisiminimuose, kad liktų ir ateities kartoms. Buvęs K. Veverskio asmeninės apsaugos narys, LLA pareigūnas Leonas Vilutis knygoje „Likimo mozaika“ rašo: „1944 metų vasarą Lietuvos laisvės armijos vado įsakyme nurodoma, kad visi ginklą vartoti pajėgūs LLA nariai pereina į rinktinę ir toliau vadinami „Vanagais“. Dėl sveikatos negalintys kovoti su ginklu dalyvauja aprūpindami maistu, transportu, informacija. „Vanagų“ mokymui buvo pasirinktas Platelių miškas (Plungės r.). Pagrindinis vadovybės punktas buvo Alsėdžių gimnazija. Platelių miške į susibūrusią „Vanagų“ rinktinę sudarė maždaug apie 5 tūkstančiai dalyvių. Atskirai nuo bendros stovyklos buvo įrengta daboklė, tardymo, pasitarimų patalpos. Vieta pasirinkta nuokalnėje, sienos sutvirtinamos kartimis. Eiliniai kariai turėjo išsikasę pagilinimus ir pasikloję eglišakiais, kai kurie turėjo medžiagines palapines. 1944 metų rugpjūčio viduryje didžiulę Platelių miško aikštę užtvindė daugiatūkstantinė minia. Nuotaika buvo pakili. Vyko pamaldos, paskui buvo sakomos kalbos. Pamaldose dalyvavo ir generolas P. Pečiulionis. Jis tada priėmė priesaiką ir tapo pirmuoju LLA generolu. Karinės taktikos apmokymai tęsėsi apie 10 dienų. Gautas įsakymas rinktinę išskirstyti nedideliais daliniais, grįžti ir ruoštis ginkluotam pasipriešinimui – partizaniniam karui“.

Telšiškis Alfredas Dauginis prisiminė, kad Žemaitijoje vyko rugiapjūtė. Ūkininkai, pakinkę arklius, pakrovę maisto atsargų, išleido savo atžalas į Platelių karinę mokymo stovyklą, kad išmoktų atremti artėjantį raudonąjį okupantą. Visi ginklai buvo paslėpti po maisto atsargomis, daugiau kaip 20 energingų vyrų šalia vežimų, dulkėtais, duobėtais Žemaitijos keliais keliavo link Platelių. Prie pagrindinio įvažiavimo į stovyklos teritoriją budėjo sargybiniai. Buvo kariška drausmė, tvarka. Iš pradžių valgė savo maistą, paskui aprūpinimo sektorius išvažiuodavo pas ūkininkus į kaimus, parveždavo įvairių maisto produktų. Priesaikos priėmimo iškilmėse buvo išrikiuoti po du kareivius. Buvo iškelta Lietuvos vėliava. Du karininkai perskaitė priesaikos tekstą. Kareivius kvietė pavardėmis. Vyko priesaikos priėmimas. Iškilmių metu giedojo giesmę „Marija Marija“. Priesaikos priėmimo iškilmės tęsėsi dvi dienas. Šaudyti mokytasi ant eglių pakabinus taikinius. Kiekvieną vakarą giedotas Lietuvos himnas. Buvo perskaitytas įsakymas grįžti į savo vietoves, organizuoti ir pradėti partizaninę veiklą prieš sovietinius okupantus. Įsakyta kariams mišką palikti tvarkingą – kaip rado, taip palikti.

Buvusio Telšių rajono Varnių valsčiaus Lietuvos laisvės armijos būrio organizatoriaus Vlado Montvydo karys Jurgis Urniežius, prieš keletą metų atšventęs 90-metį, prisimena: „Vladui Montvydui ir jo bendražygiui Stasiui Beniuliui surinkus visus organizacijos vyrus, su ginklais iškeliavome į Platelių miškus, prie Platelių ežero. Ginklai buvo paslėpti vežimuose po šienu. Ginkluoti buvo tik policininkai, kurie ėjo šalia vežimų. Vyko kariniai mokymai. Susipažinome su įvairiais ginklais – vokiškais, čekiškais, belgiškais. Buvo atvežtos dvi patrankos. Grįžę į savo kraštus, pradėjome ginkluotą partizaninį pasipriešinimą prieš raudonąjį okupantą. Mes, jauni vyrai, aukojomės nelygioje kovoje prieš šimteriopai didesnį priešą“.

Keletą metų Lietuvos partizanai kovėsi su raudonojo okupanto kariauna vadindamiesi LLA „Vanagais“. Antrojo pasaulinio karo nugalėtoja metė visas jėgas sunaikinti Lietuvos laisvės armiją. Likusieji kovotojai jungėsi su kitomis pasipriešinimo okupacijoms organizacijomis. Keitėsi pavadinimas. Partizanai buvo Lietuvos kariuomenės tąsa pogrindyje.

Partizaninis pasipriešinimo karas Lietuvoje tęsėsi beveik dešimtmetį. Nė viena Europos šalis taip ilgai nesipriešino Sovietų sąjungai. 1953 metais buvo sunaikintas ginkluotasis pasipriešinimas, ir Lietuva galutinai neteko savo kariuomenės.

Irena Montvydaitė-Giedraitienė,
LLA sąjungos pirmininkė

Plungės rajonas
Mečislovo Šilinsko nuotrauka

© 2014 „XXI amžius“