|
Prekyba politika ir valstybe
Zigmas Vaišvila
Rugsėjo 22-osios vidurdienį Lietu vos politikai dar kartą nustebino savo atvirumu ir tiesmukiškumu siekiant valstybinio verslo tikslų Darbo partijos atstovu pavadintas Klaipėdos naftos vadovas Rokas Masiulis žaibiškai ir tylomis paskirtas energetikos ministru net nesulaukus Darbo partijos tarybos posėdžio. Svarbu, kad Prezidentė spėjo pasirašyti Dekretą dėl šio paskyrimo ir išvykti iš Lietuvos. Tad malonumą atsakyti į smalsių žurnalistų klausimus patyrė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Seimui patvirtinus A. Skardžiaus vadovaujamos Seimo laikinosios komisijos dėl energetinių projektų išvadas dėl vėjais paleistų šimtų milijonų litų energetinėms konsultacijoms, Prezidentei drauge su konservatoriais ir liberalais inicijavus šiuos valstybės vardu daromus verslus, būtina skubi pagalba teisėsaugoje. Todėl suprantamas ir precedento neturintis skubus D. Valio, prisipažinusio padarius kriminalinį nusikaltimą, grąžinimas į Generalinio prokuroro pareigas. Ir šį kartą kaip prieš penkerius metus niekas kalbintas nesutiko užimti šias pareigas. Matant skęstantį teisėsaugos laivą ir girdint tik esminę besąlyginio paklusnumo sąlygą bei tikslą išgelbėti nuo baudžiamosios atsakomybės šių valstybės vardu daromų ir skambiais energetinės nepriklausomybės šūkiais dangstomų verslų sumanytojus bei įgyvendintojus, ne kiekvienas save ir savo profesiją gerbiantis teisininkas žengtų šį žingsnį. A. Skardžiaus vadovaujamos Seimo laikinosios komisijos išvadose linksniuojamas Klaipėdos naftos, kaltinamos atviru Rusijos interesų protegavimu uoste, vadovas ir buvusios konservatorių ir liberalų Vyriausybės, kuriai vadovavo A. Kubilius, statytinis R. Masiulis paskirtas energetikos ministru! Tokio politinio posūkio niekas ir nesapnavo (patikslinu: tie, kas turi principus ir sąžinę). Ir paskirtas kaip Darbo partijos atstovas ir dar socdemų partijos, aktyviai rėmusios A. Skardžiaus vadovaujamos komisijos išvadas bei reikalavusios nustatytų asmenų atsakomybės, vadovo ir premjero A. Butkevičiaus teikimu!.. Kur, ponai, jūsų moralė ir principai, atsakomybės už valstybės likimą supratimas?
Kaip vieną iš Didžio vado Mao tie sų jau išmokome D. Grybauskaitės pirmojo Respublikos Prezidento rinkimų štabo ir Lietuvos banko vadovo V. Vasiliausko paskelbtą mūsų valdžios veiklos principą: Etika ir moralė ne šio pasaulio dimensijos. Vadovavimasis šiuo principu padėjo Lietuvai per pirmąją Prezidentės D. Grybauskaitės kadenciją pasiekti labiausiai korumpuotos Europos Sąjungoje valstybės statusą, o Klaipėdos uosto ir statomo suskystintų dujų terminalo (SDT) statybą ir strateginius sprendimus padaryti priklausomus nuo Vokietijos E.ON Ruhr-gas ir Rusijos Gazprom bei Lukoil koncernų. Detaliau apie tai jau ne kartą viešai aiškinau ir aš, ir kiti. Kodėl visgi įvyko toks, atrodytų, nelogiškas energetikos ministro paskyrimas? Suprantama, kad tinkamesnio ir paklusnesnio ministro SDT ir Visagino AE projektams įgyvendinti, net prieštaraujant 2012 m. spalio 14 d. referendumo sprendimui, reikėtų paieškoti. Tačiau viską užgožė klausimas, kodėl R. Masiulis pateiktas kaip Darbo partijos atstovas? Priminsiu 2012 m. lapkričio 27 d. savo spaudos konferenciją Seime Dėl 2012 m. spalio 14 d. referendumo sprendimo įgyvendinimo, Visagino AE projekto ir valstybės vadovų, Vytauto Landsbergio nuomonių. Tuo metu Lietuva, Prezidentės ir konservatorių partijos paakinta energingai diskutavo apie ką tik įvykusius Seimo rinkimus, Prezidentės ir V. Landsbergio kaltinimus Tautai ir Kremliui dėl blogo Gazprominio ar kurdupelinio referendumo. Tautą įžymusis profesorius pakrikštijo ir naujais vardais, nuleisdamas ją iki vaikų darželio lygio. Į šiuos politinius žaidimus Prezidentė įvėlė ir Konstitucinį teismą. Prieš antrąjį Seimo rinkimų turą mus įvėlė ir į emocingą diskusiją dėl Darbo partijos, už kurią balsavo gana daug Lietuvos rinkėjų, ir jos bylos teisme beveik kaip šiandien dėl įvykių Ukrainoje. Buvome verčiami pasirinkti, kas už Darbo partiją, kas prieš, lyg būtume Darbo partijos bylos teisėjai. 2012 m. lapkričio 27 d. savo spaudos konferencijoje Darbo partijos bylą teisme pavadinau ne politine, o politikos darymo įrankiu. Viešai paskelbus, kad teisme byla atsidūrė su kaltinimais dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos, o prieš antrąjį Seimo rinkimų turą pateikus ir kaltinimus dėl sukčiavimo, tapo akivaizdu, kad ši byla yra politikos darymo įrankis kas nori ir gali, tas ir naudojasi Darbo partijos spaudimu. Prireikė konservatoriams su valdančiąja koalicija Darbo partijos balsų 2012 metų vasarą, laiminant Seime Visagino AE projektą, ir bylos nagrinėjimas teisme, stebuklingajai lazdelei pamojus, sustojo beveik iki Seimo rinkimų. Ar kam nors neaišku, kad konservatorių rankų nulaikyti tokią stebuklingą lazdelę nepakako? Kalbėti reikia ir ne užuominomis apie prezidentės D. Grybauskaitės, palaikančios Visagino AE projektą, vaidmenį šiose istorijose. Kokios fėjos stebuklingoji lazdelė mosteli, kada reikia, ir panašioje konservatorių (Vito Matuzo) byloje? Todėl akivaizdu, kad politiniai sandoriai ir su Darbo partija, ir su konservatoriais vyksta nuolat.
Manau, kad išskirtinis savo greičiu nepriklausomos Lietuvos istorijoje (gal ir 1991 metų sausio 13-osios naktį įvykę ministro pirmininko G. Vagnoriaus ir jo vicepirmininko Z. Vaišvilos paskyrimai nebuvo tokie slapti ir žaibiški) ministro paskyrimas su kaupu patvirtino, kad Darbo partijos byla, dėl kurios baigties neturiu jokios abejonės, nes išgelbėti nuo atsakomybės kaltinamuosius gali tik senatis, tampa vis galingesniu politikos darymo Lietuvoje įrankiu. Belieka sulaukti Darbo partijos bylos baigties teisme. Ji nebus tokia tiesmukiška kaip operacija Energetikos ministras. Galima paskirti dar vieną ekspertizę ar grąžinti bylą pirmos instancijos teismui, nes akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryta ne viskas. Jei buvo juodoji kasa, tai buvo, kas į ją mokėjo ir kas iš jos gavo, ir ne tik tie, kurie šiandien sėdi kaltinamųjų suole. Taigi, ryškėja teorinių teisinių galimybių sulaukti senaties aibė. Seimo Pirmininkės L. Graužinienės paaiškinimai neįtikino. Prezidentės D. Grybauskaitės paaiškinimų, manau, nesulauksime. Valstybinės svarbos temomis ji kalba tik trafaretiniais šūkiais. Vertėtų paklausti Ministro pirmininko A. Butkevičiaus ir socdemų partijos, Darbo partijos kaltinamųjų šioje byloje nuomonės. Klausimas mums patiems, Lietuvos Respublikos piliečiams, kokia šio politinio sandorio kaina valstybei ir ar ilgai mes būsime laikomi visiškais kvailiais? Piliečių tikėjimas ir pasitikėjimas valstybe griaunamas kasdien ir vis sparčiau.
Alkas.lt
© 2014 XXI amžius
|