Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Minėjo 60 metų kunigystės sukaktį

Bronius VERTELKA

Kunigystės 60-metį švenčiantieji Panevėžio Katedros zakristijoje. Iš kairės: Onuškio altaristas kun. Ignas Kavaliauskas, mons. Juozapas Antanavičius, kan. Vytautas Masys ir Žiežmarių altaristas Vincas Pinkevičius Autoriaus nuotrauka

Rugsėjo 21-ąją Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje pagerbti puikiai pažįstami dvasiniai sielų ganytojai – buvęs Katedros klebonas, o dabar Švč. Trejybės bažnyčios rezidentas mons. Juozapas Antanavičius ir buvęs Katedros altaristas, dabar besigydantis kan. Vytautas Masys, į kunigus įšventinti 1954 metų rugsėjo 12 dieną. Abu jie yra bendraamžiai, gimę 1931 metais, jų gimtadienius skiria nepilnas mėnuo. Paminėti 60 metų kunigystės sukaktį kartu atvyko jų buvę bendrakursiai Kauno kunigų seminarijoje Onuškio ir Žiežmarių parapijų altaristai kunigai Ignas Kavaliauskas ir Vincas Pinkevičius. Iš tais metais priėmusių kunigystę iš viso gyvi yra šeši.

12 val. šv. Mišias aukojo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Ganytojas dėkojo jubiliatams už jų ištikimybę tarnaujant Dievui, išsaugotą dvasinį tvirtumą, džiaugėsi, kad į Katedrą atėjo maždaug dvigubai daugiau žmonių nei šiaip sekmadienį.

Kupini dvasinių jausmų

Pasvalio Gyvojo Rožinio draugijos maldininkai prie Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos parapijos bažnyčios. Centre – Biržų dekanas ir klebonas kun. Algis Neverauskas

Kun. Ernesto Želvio bei Biržų dekanato Gyvojo Rožinio draugijos vadovės Zitos Sabeckaitės kvietimu mes, Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio maldininkų grupelė, išsiruošėme į Nemunėlio Radviliškio bažnyčios iškilmes „Nemunėlio Radviliškis – 160 metų Švč. Mergelės Marijos globoje“. Kelionę palaimino Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras, Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos dvasios vadas kun. Miroslav Anuškevič. Lauktuvių vežėme Švč. Mergelei Marijai puokštę gražiausių gladiolių, o bendruomenei ir parapijiečiams – ūkininko Sigito Ranonio šeimos suspaustą patį skaniausią sūrį, iš pravažiuojamų laukų suskynėme žolynėlių puokšteles. Jose buvo ramunių, jonažolių, dobilų, smilgų, rugiagėlių, kiečių, trūkažolių, kraujažolių, raktelių, javų varpų. Mūrinė bažnyčia stovėjo išdidi, pasipuošusi vainikais, gėlėmis. Į bažnyčios jubiliejų skubėjo parapijiečiai, svečiai – Gyvojo Rožinio draugijos maldininkai iš Biržų, Kupiškio, Utenos, Pasvalio. Svečius šventoriuje maloniai sutiko šios parapijos sielovada besirūpinantis kun. Ernestas Želvys, Biržų dekanato Gyvojo Rožinio draugijos vadovė Zita, tikybos mokytoja Sandra Balodytė, Nemunėlio Radviliškio bažnyčios parapijiečiai. Bažnyčioje suklaupėme Švč. Sakramento adoracijai prie Švč. Mergelės Marijos altoriaus, kurį puošė parapijiečių su meile ir atsakomybe nupinti vainikai bei padarytos gražiausios gėlių puokštės. Biržų dekanato maldininkai bei svečiai suklaupė Gyvojo Rožinio maldai. Buvo kalbama IV Rožinio dalis „Garbės slėpiniai“.

Gražioje Lietuvoje – gražios bažnyčios ir atlaidai

Nuostabus mūsų tėvynės Lietuvos grožis. Vargu ar aptiksime kitą tokią šalį, kurioje būtų tiek daug žalumos – pievų, klonių, miškų. O kur dar ypač įspūdingos, įdomios architektūros, puošybos bažnyčios su savo bokštais, kryžiais. Vasara, rudens pradžia yra labai palankus metas visa tai pamatyti savo akimis, ypač, kai vyksta atlaidai. Į juos pagarbinti Dievą, susitikti su giminėmis, kaimynais, pasidžiaugti gyvenimu, pasikalbėti apie savus bei kitų rūpesčius visuomet susirenka daug tikinčiųjų. Pagal išgales ir aš su šeima stengiuosi aplankyti ne vien artimesnėse vietovėse, bet ir tolimesnėse parapijose vykstančius atlaidus. Labiausiai traukia į gimtąją Vilkaviškio vyskupijos parapiją, Prienų rajono Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčią. Ir tą kartą dalyvavau ten vykusiuose Škaplierinės atlaiduose. Nors nuo to meto jau praėjo šiek tiek laiko, bet įspūdis vis dar lieka gyvas, šviesus. Čia sutikau savo bičiulius, buvusius ir tebeesančius kaimynus, gražiai pabendravome, prisiminėme ir Amžinybėn išėjusiuosius. Ne vieną jų aplankėme netoliese esančiose senosiose Skriaudžių kapinėse, pasimeldėme už jų sielas, linkėdami ramybės. Šios kelionės į anapus laukia mūsų visų – nieko nepakeisime, taip radome, taip ir paliksime...

Kelionė suveda bendrystėn

Klaipėdiečiai nusifotografavo Žygaičių bažnyčios šventoriuje prie V. Karoso pagaminto kryžiaus

Kiekviena kelionė yra prasminga, nes ji paliečia keliaujančiojo dvasią, atveria ją bendrystei su iki tol nepažintais žmonėmis, paberia šviesių, ilgai išliekančių įspūdžių.

Neseniai Žygaičiuose svečiavosi Klaipėdos „Medeinės“ mokyklos mokinių būrelis, lydimas mokytojų. Mokykla vykdo projektą „Ištakos“, kuriuo siekia aplankyti gražias Lietuvos vietoves ir bažnyčias, susipažinti su žmonėmis.

Pirmasis klaipėdiečių stabtelėjimas buvo prie renovuotos Žygaičių gimnazijos. Čia svečius pasitiko istorijos mokytoja, kraštotyros muziejaus vadovė Danutė Jakubauskienė. Ji atkreipė svečių dėmesį, kad muziejus primena etnografinę trobą ir kiemą – tai buvusio mokytojo, vietinio kryždirbio Vytauto Karoso meniškas darbas. Muziejuje sukaupta įdomių eksponatų: senovinių buities ir darbo įrankių, akmeninių kirvukų, įvairių spaudinių, pinigų, senų knygų, maldaknygių. Svečius sudomino ypatingas eksponatas – 2000 metais iš Balskų girininkijos 81-ojo kvartalo pargabentas vėtros nulaužtos pušies kamienas, kuriame vis dar įžiūrima įrėžta data 1886. Manoma, kad tais metais prie šitos pušies buvo mirtinai sužeistas knygnešys Antanas Šeputis.

Įpareigojantis ansamblio koncertas

Pasaulio kybartiečių draugijos vokalinis ansamblis ir vadovė Irma Menčinskienė koncertuoja Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų koplyčioje

Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) vokalinis ansamblis, vadovaujamas Irmos Menčinskienės, lankėsi Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose. Čia gyvena garbaus amžiaus sulaukę Bažnyčios tarnai: kunigai, vienuoliai, kiti Bažnyčiai nusipelnę žmonės.

Socialinė darbuotoja Žydra Brazaitienė ir užimtumo specialistė Loreta Valukonienė supažindino su gražiai nuteikiančia aplinka. Susitikome ir su šių namų gyventojais.

Koncertavome specialiųjų globos namų koplytėlėje. Sakrali aplinka įpareigojo pasirinkti atitinkamą repertuarą. Sujaudino dėmesys, kurio susilaukė kiekviena ansamblio atlikta daina. Tačiau ypač jautriai klausytojų buvo priimta daina pagal S. Neries žodžius „Pienė“. Klausytojams padovanojome dar ir kun. Andriaus Vaitkūno eiles ir knygą „Kybartai“.