|
Gražioje Lietuvoje gražios bažnyčios ir atlaidai
Nuostabus mūsų tėvynės Lietuvos grožis. Vargu ar aptiksime kitą tokią šalį, kurioje būtų tiek daug žalumos pievų, klonių, miškų. O kur dar ypač įspūdingos, įdomios architektūros, puošybos bažnyčios su savo bokštais, kryžiais. Vasara, rudens pradžia yra labai palankus metas visa tai pamatyti savo akimis, ypač, kai vyksta atlaidai. Į juos pagarbinti Dievą, susitikti su giminėmis, kaimynais, pasidžiaugti gyvenimu, pasikalbėti apie savus bei kitų rūpesčius visuomet susirenka daug tikinčiųjų. Pagal išgales ir aš su šeima stengiuosi aplankyti ne vien artimesnėse vietovėse, bet ir tolimesnėse parapijose vykstančius atlaidus. Labiausiai traukia į gimtąją Vilkaviškio vyskupijos parapiją, Prienų rajono Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčią. Ir tą kartą dalyvavau ten vykusiuose Škaplierinės atlaiduose. Nors nuo to meto jau praėjo šiek tiek laiko, bet įspūdis vis dar lieka gyvas, šviesus. Čia sutikau savo bičiulius, buvusius ir tebeesančius kaimynus, gražiai pabendravome, prisiminėme ir Amžinybėn išėjusiuosius. Ne vieną jų aplankėme netoliese esančiose senosiose Skriaudžių kapinėse, pasimeldėme už jų sielas, linkėdami ramybės. Šios kelionės į anapus laukia mūsų visų nieko nepakeisime, taip radome, taip ir paliksime...
Skriaudžių parapijos žmonės ypač dėkingi savo klebonui kun. Arūnui Simonavičiui už jo meilę Dievui, dėmesį parapijiečiams. Lyg smulkmena, tačiau ir ji nemažai pasako, kad klebonas pamokslą sakyti lipa į sakyklą iš čia jo žodis būna raiškesnis, mintis įspūdingesnė. Jį mato visi susirinkusieji ir jis savo žvilgsniu juos aprėpia. Kunigas moka bendrauti su parapijiečiais, kiekvienam suranda gerą žodį, jei reikia, pataria, paguodžia. Graži ir bažnyčios aplinka, ją tvarko, prižiūri parapijiečiai.
Gražiai tvarkoma ir netoliese esanti Veiverių Šv. Liudviko bažnyčia. Kun. Kęstutis Vosylius prieš kurį laiką buvo Garliavos Šv. Trejybės bažnyčios klebonas, gražiai sutvarkė jos aplinką. Dabar tvarkymo darbai vyksta ir Veiverių bažnyčioje ji jau seniai buvo mačiusi remontą. Neseniai važiavau pro šalį, tad sustojau, užsukau į šventovę. Įėjęs į vidų maloniai nustebau nuo sienų dar jaučiamas dažų kvapas, viskas gražu, maloniai nuteikia. Ir ne tik viduje gražu. Šventorius sutvarkytas ir toliau tvarkomas. Viduje moterys dar dažė, tvarkė. Norėjau su jomis pasikalbėti apie gerus darbus, bet ilgiau trukdyti nedrįsau. Nuėjęs prie didžiojo altoriaus savo malda padėkojau Viešpačiui, kad Jis mums skiria tokius kunigus, kurie kunigystės keliu eina tikro pašaukimo vedini.
Man Veiveriai mena labai senus laikus. Čia maždaug prieš 70 metų lankiau vietos mokyklą. Kiekvieną rytą užeidavome ir į bažnyčią pasimelsti. Buvome įpratinti savo tėvų mylėti Dievą, savo artimą. Gerai pamenu, kad tuomet tėvai turėjo mažiau problemų dėl vaikų. Gaila, kad dabar taip nėra. Vaikai nuo paauglystės nori būti savarankiški, nenori klausyti gero tėvų žodžio, dažnas ir kelio į bažnyčią nežino... Belieka viltis, kad visa pasikeis į gera.
Man paliko įspūdį ir Kaune, Panemunėje, vykstantys Šv. Roko atlaidai, kurie nuo seno sutraukia daugybę žmonių. Šiemet čia buvo gražiai paminėtos 155-osios Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios metinės, Panemunės 455 metų gimtadienis. Šv. Roko atlaidų šv. Mišias aukojo kun. dr. Žydrūnas Kulpys ir pasakė labai prasmingą pamokslą apie Šv. Roką, jo pasiaukojamą gyvenimą, dieviškąją misiją, meilę žmonėms. Suklaupę prie Šv. Roko koplyčios, žmonės savo maldose prašė šv. Roko užtarimo prieš Viešpatį. Džiaugiausi labai gražiai sutvarkyta bažnyčia, visa jos aplinka, koplytėlėmis, šventoriumi. Žinome, kad visa tai parapijos klebono kanauninko Deimanto Brogio nenuilstamų pastangų vaisius. Pasistengė ir Panemunės seniūnija, bendruomenė. Popiet skambėjo smagi muzika, dainavo žinomi meno atlikėjai, kas norėjo, galėjo ir pašokti.
Pamenu, kažkada į Šv. Roko atlaidus mus, vaikus, tėvai atveždavo, pasikinkę į vežėčias arklius. Dabar daug kas atvyko automobiliais.
Juozas NAGINIONIS
Garliava, Kauno rajonas
© 2014 XXI amžius
|