Kristijono Donelaičio metai
Literatūrinės ir muzikinės improvizacijos su aktore
|
Aktorė Virginija Kochanskytė
(centre) su kanklių ansambliu Ašarėlė
|
|
Aktorė Virginija Kochanskytė
veda K. Donelaičio kūrybos keliu
|
PANEVĖŽYS. Minint lietuvių grožinės literatūros pradininko, rašytojo, poemos Metai autoriaus, liuteronų kunigo bei kovotojo už lietuvybę K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, ir Panevėžyje vyksta renginiai, skirti jį prisiminti. Vienas tokių renginių birželio 10 dieną buvo surengtas Viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34). Čia svečiavosi ir savo literatūrinę programą Poeto gyvenimo ir kūrybos keliu (Kristijonui Donelaičiui 300) pristatė aktorė, skaitovė, daugiau nei tris dešimtmečius skleidžianti po Lietuvą ir užsienio bendruomenes literatūrinį žodį klasikų bei šiuolaikinių rašytojų kūrybą, Virginija Kochanskytė. Pirmiausia, ji kvietė visus mintimis nukeliauti prie K. Donelaičio kapo ir nusilenkti jam. Tuomet ėmėsi vesti poeto gyvenimo ir kūrybos keliu. Aktorė įrodė savo unikalų sugebėjimą pagal literatūrinį tekstą interpretuoti bei talentingai restauruoti kūrėjo asmenybę, leidžiančią geriau suvokti kūrybą. Pasitelkdama autentišką medžiagą prisiminimus, laiškus bei autobiografines žinias, autorė sukūrė gyvybingą K. Donelaičio literatūrinį portretą, apžvelgė jo kūrybą ir gyvenimą. Renginio metu skambėjo K. Donelaičio poemos Metai ir rašytinio palikimo fragmentai, K. Bradūno ir S. Gedos poezija. Literatūrinius aktorės tekstus papildė Panevėžio muzikos mokyklos kanklių ansamblio Ašarėlė (vadovė R. Mureikienė) muzikiniai intarpai lietuvių liaudies daina, Mažosios Lietuvos krašto kūrinys Aušta aušrelė, J. Bramso valsas, giesmė Tu ateini, M. Mier Rudeninė žara, Inter meco. Šis literatūrinis-muzikinis renginys, improvizacija K. Donelaičio gyvenimo bei kūrybos kelionės tema, išsiskyrė žodžio ir muzikos derme, dėmesiu autoriui ir klausytojui. Turbūt tiems renginio dalyviams, kuriems meilės K. Donelaičiui nepažadino mokykla ar universitetas, ją pavyko įžiebti talentingai aktorei.
Indrė Lašinytė
Autorės nuotrauka
© 2014 XXI amžius
|