Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius Pranciškus apie apsirūpinimą maistu

Mindaugas Buika

MŽŪO generalinis sekretorius, prof. Žozė Gracijanas da Silva (dešinėje) pristato popiežiui Pranciškui konferencijos svečius (iš kairės): Peru prezidento žmoną, MŽŪO ypatingąją ambasadorę Nadinę Herediją, Lesoto karalių Lecį III ir Ispanijos karalienę Leticiją

Badauja šimtai milijonų žmonių

Dabar, kai Lietuvoje vis labiau plėtojamos reikšmingos paramos maisto produktais privačios, visuomeninės bei bažnytinės iniciatyvos („Maisto banko“ akcija ir pan.), verta išsamiau pažvelgti ir į globalinį šio iššūkio mastą. Lapkričio 19–21 dienomis, aktyviai prisidedant Šventajam Sostui, Romoje vyko Antroji tarptautinė mitybai skirta konferencija, kurią surengė Italijos sostinėje būstinę turinti Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO), bendradarbiaudama su Pasauline sveikatos apsaugos organizacija (PSAO). Joje dalyvavo daugiau kaip 170 valstybių ministrų lygio bei kitų aukštų vyriausybinių delegatų. Jeigu pirmajame tokio pobūdžio susitikime, 1992 metais taip pat vykusiame Romoje, dalyvavo popiežius Jonas Paulius II, tai šioje konferencijoje garbingiausias svečias ir pagrindinis pranešėjas buvo popiežius Pranciškus. Tai ir suprantama, kadangi Šventasis Tėvas ir visa Katalikų Bažnyčia savo socialinio mokymo paskatomis bei praktinėmis karitatyvinės paramos pastangomis rodo išskirtinį dėmesį skaudžiai nuskurdusių žmonių bado ir nepakankamo maitinimosi problemai. Ir tai vyksta tuo metu, kai gausybė maisto produktų iššvaistoma ir išmetama, o dėl dalies gyventojų nuolatinio persivalgymo ir sveikos dietos nesilaikymo nutukimas ir su juo susijusios ligos plinta epidemine sparta.

Lietuvos kariuomenės dienos renginius vainikavo karių rikiuotė

Lietuvos valstybės vadovai, dabartinis ir buvę kariuomenės vadai bei ordinaras, Vengrijos premjeras Lietuvos kariuomenės dienos minėjime Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Lapkričio 23 dieną, minint Lietuvos kariuomenės dieną, Vilniuje, Katedros aikštėje, vyko iškilminga karių rikiuotė, kariuomenės paradas Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės. Iškilmingas renginys Vilniuje vainikavo Lietuvos kariuomenės dienos proga šalies miestuose vykusius įvairius renginius.

„Lietuvos kariuomenė visada buvo tokia, kokia buvo ir Lietuva: jauna, veržli, pasiaukojanti, idealistinė ir stiprios dvasios, profesionali ir patikima NATO šeimos narė. Šiandien grėsmės keičiasi, keičiasi ir Lietuva. Turime būti budrūs, išmintingi ir vieningi. Tokia turi išlikti ir Lietuvos kariuomenė: susitelkusi, aukštos parengties ir pasiruošusi atsakyti į geopolitinius iššūkius“, – sveikindama visus Lietuvos karius sakė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Apdovanoti „Lietuvos karžygiai“

Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Almantas Leika teikia „Lietuvos karžygio“ apdovanojimą už paramą Ukrainos kariams jaun. eil. Eimučiui Ramaškai (dešinėje)

Lapkričio 21 dieną Kariuomenės dienos proga Vilniuje tradiciškai buvo rengiama Lietuvos kariuomenės apdovanojimų „Lietuvos karžygys“ ceremonija. Iškilmingame renginyje Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo pagerbti ir apdovanoti kariai ir civiliai, savo kilniais poelgiais ir pasiaukojančia tarnyba garsinę Tėvynę ir kariuomenę, rodę tarnystės visuomenei pavyzdį. Kaip ir ankstesniais metais teikimus apdovanojimams vertino kariuomenės ir visuomenės atstovų komisija, vadovaujama Lietuvos kariuomenės vado. Šiemet ji „Lietuvos karžygio“ apdovanojimams atrinko penkias kilnias istorijas ir jų herojus.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas majoras Jonas Vytautas Žukas džiaugėsi Lietuvai ir jos žmonėms atsidavusių karių ir civilių darbais. „Dažnai gyvenime išryškinami blogi darbai, o geri lyg tampa retenybe. Ir smagu, kad kariai, pasirinkę tarnystę, savo poelgiais rodo gražų pavyzdį visuomenei“, – sakė kariuomenės vadas.

Budėti – žvelgti į savo vidų

Kun. Vytenis Vaškelis

„Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis laikas!“ (Mk 13, 33), – moko Kristus, ir šių žodžių prasmė yra vienas iš kertinių mūsų pašaukimo nuolat atsinaujinti Jame akmenų, ant kurių neželia chameleoniško prisitaikėliškumo samanos. Advento pradžioje Viešpats mus ragina budėti prie savo širdies durų. Ar galime būti abejingi teologo Johano Taulerio kvietimui: „Prižiūrėkite savo mintis, žodžius, darbus, veiksmus, apsileidimus, aktyvų dorybių praktikavimą ir kantrų kentėjimą ir rūpestingai saugokite savo vidų ir išorę“.

Kiek daug per mūsų sąmonę praslenka įvairių pavydo, pagiežos, perdėto susirūpinimo ateitimi, maištingų, baimingų, kerštingų, nepadorių ir kitokių minčių! Dažnai tos mintys pralekia kaip skraidantys paukščiai virš galvos – jos ateina ir išeina. Jei mūsų protas nėra apnuodytas tų blogų minčių, kurioms vergauja savo įgeidžius tenkinantys ir priklausomybių pavergti žmonės, mes pasinaudojame savo laisve – akimirksniu atmetame mus gundančias mintis, ir tada nėra jokios asmeninės kaltės, nes nebuvo proto pritarimo ir valios sutikimo. Jei silpnumo ar nuovargio metu prarandame budrumą ir susiviliojame beprotišku nuodėmės pažado saldumu, suklystame ir nusidedame. Tuomet mus gelbsti nuoširdi atgaila, sakramentinė išpažintis.

Išnašos

Knyga apie Krekenavą

Knyga „Krekenava laiko tėkmėje“

Rugsėjo pabaigoje Kauno pedagogų kvalifikacijos centro bibliotekoje buvo pristatyta Saulutės Genovaitės Markauskaitės knyga „Krekenava laiko tėkmėje“. Popietės nuotaiką nuskaidrino fortepijono ir smuiko garsai. Renginį vedęs poetas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Robertas Keturakis, pasidžiaugęs gabiomis Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos abiturientėmis Kristina Anusevičiūte ir Saule Berezinaite, susirinkusiuosius supažindino su Saulutės Genovaitės Markauskaitės monografija „Krekenava laiko tėkmėje“, jos reikšmingumu Lietuvos istorijos tėkmėje.

Monografija skirta Krekenavos miestelio 605 metų sukakčiai, Stebuklingojo Švč. Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslo 605 metų sukakčiai, pirmosios Krekenavos bažnyčios 595 metų sukakčiai, anticarinio 1863 metų sukilimo ir kankinio Antano Mackevičiaus žūties 150 metų sukakčiai, Mykolo Antanaičio statytos Orelių mokyklos 80 metų sukakčiai atminti.

Paminklas nykstančiam Surdegiui

...ir jos autorius prof. Osvaldas Janonis

Apie Surdegio miestelį, esantį Anykščių rajone, išleisti jau septyni leidiniai: penki – lietuvių ir du – rusų kalba. 1997 metais pasirodė brošiūra „Iš Surdegio praeities“. 2003 metais parengta antroji, papildytoji jos laida. 2010 metais išleista beveik trijų šimtų puslapių knygą „Surdegis 1510–1940 metais“, 2012 metais – istorinis kraštotyros žinynas rusų kalba „Ńóšäåćńźčé ā ÷åńņü Ńīųåńņāč˙ Ńā˙ņīćī Äóõą ķą ąļīńņīėīā ģóęńźīé ģīķąńņūšü“, 2013 metais – istorinių dokumentų rinkinys „Ńóšäåćńźčé ā ÷åńņü Ńīųåńņāč˙ Ńā˙ņīćī Äóõą ķą ąļīńņīėīā ģóęńźīé ģīķąńņūšü ā čńņīšč÷åńźčõ äīźóģåķņąõ“. Visų leidinių autorius ar sudarytojas yra šio krašto patriotas, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, kraštietis, VU profesorius Osvaldas Janonis. Istorikas Gintaras Vaičiūnas yra pasakęs, kad Surdegį būtų galima įtraukti į rekordų knygą kaip miestelį, apie kurį daugiausiai yra surinkta istorinių dokumentų ir išleista knygų. Profesorius mano kitaip: jo teigimu, dar trūksta miestelio ir jo apylinkių gyventojų sąvado, graviūrų ir fotografijų rinkinio. Jis antri metai rengia metinius „Surdegio kalendorius“, kuriuos irgi reikėtų išleisti.

Etnografija

Blėsta Bagdonių sentikių gyvybė 

Bronius VERTELKA

Akilina Murnikova (kairėje) ir Marija Ivanova stengiasi išlaikyti gyvą sentikių tikėjimą

Bagdonys – Lietuvos sentikių gyvenvietė, esanti už maždaug 10 kilometrų nuo Kupiškio. Abiejose jos asfaltuoto kelio pusėse išsidėsčiusios sodybos. Kai kurios jau tuščios, kitose dar rusena gyvybė. Yra gyvenančių senučių, net įkopusių į dešimtą dešimtį. Dienas jos stumia vis laukdamos, kada iš artimųjų kas atvažiuos, malkų prineš, ugnį užkurs. Kai pasibeldžiu į vienas duris, išgirstu, kaip kažkas atšlepsi. Kyšteli galvą senučiukė, o pirmieji jos pasisveikinimo žodžiai: „Ar jau pensiją atnešei?“ Išgirdus neigiamą atsakymą, ima blėsti jos žvilgsnis. Tai – pirmoji sodyba kairėje nuo Kupiškio. Neblogai atrodo, dažytomis sienomis. Kita pojaunė stamboka moteris net per slenkstį neįsileidžia – skubanti miestan. Taip, ji išpažįstanti sentikių tikėjimą, bet ne vietinė, iš Anykščių rajono atsikrausčiusi. Panašiai sutinka ir remontuojamų namų savininkas: „Aš čia tik gimęs, mažai ką galėčiau pasakyti apie kaimą. Mamai jau per 90, su ja nesusišnekėsite. Siūlyčiau aplankyti Kupiškyje gyvenančią Mariją Ivanovą, ji daugiau žino apie Bagdonių sentikių religinę bendruomenę“. Vyriškis atsiprašo, kad darbais užverstas, nėra kada malti liežuviu.

Tarp lietuvių

Romės nenori vien burti

Daiva ČERVOKIENĖ

Božena Karvelienė

Dauguma įsivaizduoja romų (čigonų) tautybės moteris, besistengiančias išvilioti kuo daugiau pinigų buriant. Kokios veiklos gali imtis romės? Romų integracijos projektų vadovai tiki, kad šios tautybės moterims pavyks sulaužyti šį stereotipą, įvairi individuali veikla, kad ir siuvimas, siuvinėjimas, joms gali tapti prasminga veikla ir pragyvenimo šaltiniu.

Paveikslas – Strasbūre

Prieš trejus metus įkurtų Romų integracijos namų vadovė Božena Karvelienė, važinėdama po romams skirtus mokymus ir ten išmokusi siuvinėti, suvokė, kad ši veikla gali tapti būdu dirbti ir užsidirbti. Subūrė 10 socialiniame būste gyvenančių moterų ir pradėjo siuvinėti tradicinius romų kilimus ir paveikslus. Per metus išsiuvinėdavo po tris dviejų metrų ilgio ir pločio paveikslus. Vienas jų, vaizduojantis klajoklių romų vestuves kalnuose prie laužo, iš parodos Hiustone (JAV) nukeliavo į Strasbūrą Prancūzijoje.

Kronika

„Knygų Kalėdų“ startas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Naujosios Vilnios bibliotekoje paskelbė akcijos „Knygų Kalėdos“ pradžią

VILNIUS. Lapkričio 18 dieną ketvirtą kartą rengiama akcija „Knygų Kalėdos“ kelionę po Lietuvą pradėjo Naujosios Vilnios bibliotekoje. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, lankydamasi joje, paskelbė akcijos „Knygų Kalėdos“ pradžią ir susitiko su Vilniaus krašto bendruomene. „Šalies bibliotekos sutelkia knygą mylinčius žmones. Tai – svarbi kultūros, žinių ir gyvo bendravimo erdvė. Įgyvendinamos skaitymo skatinimo iniciatyvas, jos moko branginti lietuvišką žodį. Todėl kviečiu visus prisijungti prie „Knygų Kalėdų“ ir pasirūpinti, kad bibliotekų skaitytojams netrūktų naujų knygų“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Aktyviai dirbanti biblioteka padeda sutelkti vietos bendruomenę – lietuvius, rusus, lenkus. Čia įsikūręs Dienos centras vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Bibliotekoje vyksta biblioterapiniai užsiėmimai suaugusiesiems. 2012 metais Naujosios Vilnios biblioteka yra pelniusi „Inovacijų bibliotekos“ vardą. Tą dieną bibliotekai Prezidentė padovanojo Ričardo Gavelio, Vandos Juknaitės, Grigorijaus Kanovičiaus, Kęstučio Kasparavičiaus, Justino Marcinkevičiaus, Aido Marčėno, Alvydo Šlepiko ir kitų autorių knygų, skirtų vaikams ir suaugusiesiems.

Apie pažadus, kurių nesilaikoma, ir grasinimus, kurie nebaisūs

Valdas Kilpys

Praėjusi savaitė marga kaip genys – toks leitmotyvas tebūnie įvadas mūsų apžvalgai. Kadangi „XXI amžius“ yra viena iš retų išimčių leidinių rinkoje ir laikosi principo, kad turinys yra svarbiau nei rėksminga antraštė, tai galbūt šių komentarų atveju reikėtų sau pačiam įvesti nuostatą, kad tebūnie blogiausios naujienos išsakytos pradžioje, o paskutiniosios būtų šviesios ir viltingos, kad skaitytojas nemanytų, jog viskas tik blogėja, o aplink vien „vagys, žulikai ir banditai“.

Praėjusi savaitė buvo pažymėta klaikios žmogžudystės ženklu. Pasinaudoti žmonių gerumu sumaniusi žemaitė studentė pakliuvo į piktavalio pinkles ir prarado gyvybę. Tarti, kad dėl to, kas nutiko, yra gaila, matyt, reikštų nepasakyti nieko visai. Tokios netektys priverčia susimąstyti apie gerų darbų ir bausmės prasmę. Ar tokiu atveju apskritai įmanoma adekvati bausmė? O gal mes tiesiog nepastebėjome Dievo mums siunčiamų ženklų? Kaip tokios netektys veikia mus, šios šalies piliečius? Nuoširdžiai viliuosi, kad tokios nelaimės nepadarys Lietuvos panašios į „civilizuotas šalis“, kur pakeleivingų automobilių stabdymas yra beveik nusikaltimas. Man „tranzavimas“ buvo, yra ir visada išliks liudijimas, kad pasaulis nėra toks blogas, kaip jį bando mums parodyti emocijomis prekiaujantys „naujienų fabrikai“.