Lietuvos
kultūros
galerija

Išnašos

Knyga apie Krekenavą

Pristatyme (iš kairės): kalba poetas Robertas Keturakis, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro direktorius Valdas Kubilius, leidybos direktorius Jonas Jaučkojis ir autorė Saulutė Genovaitė Markauskaitė

Knyga „Krekenava laiko tėkmėje“

Rugsėjo pabaigoje Kauno pedagogų kvalifikacijos centro bibliotekoje buvo pristatyta Saulutės Genovaitės Markauskaitės knyga „Krekenava laiko tėkmėje“. Popietės nuotaiką nuskaidrino fortepijono ir smuiko garsai. Renginį vedęs poetas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Robertas Keturakis, pasidžiaugęs gabiomis Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos abiturientėmis Kristina Anusevičiūte ir Saule Berezinaite, susirinkusiuosius supažindino su Saulutės Genovaitės Markauskaitės monografija „Krekenava laiko tėkmėje“, jos reikšmingumu Lietuvos istorijos tėkmėje.

Monografija skirta Krekenavos miestelio 605 metų sukakčiai, Stebuklingojo Švč. Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslo 605 metų sukakčiai, pirmosios Krekenavos bažnyčios 595 metų sukakčiai, anticarinio 1863 metų sukilimo ir kankinio Antano Mackevičiaus žūties 150 metų sukakčiai, Mykolo Antanaičio statytos Orelių mokyklos 80 metų sukakčiai atminti.

Tai – istorinės ir gyvosios atminties knyga, turinti didesnę vertę nei pati istorija. Aprašyti ištisi išnykę kaimai, sodybos, jų gyventojai, bažnyčios ir mokyklos istorija; nusipelnę Krekenavos žmonės: menininkai, rašytojai, sportininkai, mokslininkai; senolių pasakojimai, stebuklai, padavimai ir kiti įdomūs įvykiai, į viską žvelgiama per istorijos prizmę. Poetas klausė: „Kuo žymi Krekenava? – ir čia pat vardijo. – Maironis, Vincas Svirskis, Antanas Mackevičius, stebuklingas Dievo Motinos paveikslas su Kūdikėliu, mažoji Bazilika“.

Knygoje kai kurios kraštiečių negerovės buvo išbrauktos, bet poetas patikėjo autorės žodžiais – nusikaltėlius lai teisia Paskutinis teismas. Ši monografija – tikrai titaniškas darbas, į kurį įdėta daug kruopštumo, darbštumo, pasiaukojimo ir kantrybės.

Knygos „Krekenava laiko tėkmėje“ sudarytoja pabrėžė, kad tai išties nebuvo lengvas darbas, bet kaip ir Panevėžio rajono laikraštyje „Tėvynė“ po Žolinės pasirodžiusiame straipsnyje „Knygos apie Krekenavą norėjo dangus“ rašoma, susidarius sunkumams, visada stebuklingai kažkas ateidavo į pagalbą tai savo žiniomis, tai finansine pagalba. Sudarytoja sakė, kad geičiausiai tai buvo Krekenavos Švč. Mergelės Marijos globa. „Prie šios knygos dirbau tik su giedra nuotaika, gal dėl to joje ir pasiliko švari, tyra erdvė, pripildyta gėrio ir šviesos. Tai pastebėjo daugelis skaitytojų – paėmus į rankas, norisi vis skaityti ir skaityti“. Autorė nuoširdžiai džiaugėsi, kad pavyko atrasti kelią į žmonių širdis. Jai rūpėjo, kad istorija ir įvykiai būtų papasakoti iš širdies, teisingai ir nuoširdžiai. Be to, ji, kaip poetė, straipsnius apipynė eilėmis – tiek savo, tiek kitų autorių.

Autorė prašė visus krekenaviečius nusilenkti didžiausiam šios knygos puoselėtojui ir rėmėjui Viktorui Jankūnui, kuris, nepaisydamas padidėjusios knygos apimties, neleido surinktos medžiagos atmesti. „O pinigų iš kur gausime?“– vis klausdavo autorė. Atsakymas būdavo trumpas: kai bus padaryta, atsiras ir pinigų. Taip ir buvo. Dangus norėjo, Dangus ir padėjo kartu su geraisiais žmonėmis. S. G. Markauskaitė pabrėžė, kad V. Jankūnas yra iš Krekenavos kilusios šviesios atminties poetės Vilmos Adomavičiūtės vyras. Po žmonos mirties jis išleido dvi jos knygas „Palik man tik mažytį žiburėlį“ (2008) ir „Pagrėbštai (2013).

Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro diektorius Valdas Kubilius pabrėžė, kad negalima užsimerkti prieš blogį, nes ateinančios kartos nesupras, kas ir kaip vyko. Jis skatino Saulutę rašyti antrąjį tomą apie Krekenavą, padėkojo už triūsą. Šio centro leidybos direktorius Jonas Jaučkojis užsiminė, kad reikėjo labai skubėti, bet dirbo visi darniai ir su atsidavimu.

Knygos autorę Saulutę sveikino Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė. Ji džiaugėsi pasirodžiusia didelės apimties (744 puslapių) knyga, kurioje yra labai daug informacijos ir viskas labai maloniai skaitoma. Joje yra apie 500 nuotraukų ir kitų iliustracijų, be to, knyga kokybiškai išleista, o nuostabiame viršelyje puikuojasi Krekenavos vaizdai. Pirmininkė pabrėžė, kad ji skirta ne tik to krašto žmonėms, bet ir visai Lietuvai.

LŽD Kauno skyriaus pirmininkas Aurelijus Naruševičius labai palankiai atsiliepė apie gražiai išleistą knygą, papasakojo apie autorę kaip asmenybę, Tėviškės pažinimo draugijos narę ir kūrėją. Poetė Zenė Sadauskaitė apie sudarytoją kalbėjo labai šiltai: „Siela – žmogaus veidrodis. Pažvelgus viskas matosi iš akių, veido, šypsenos geros... Su Saulute visada lengva bendrauti, žinai, kad neįžeis ir nenuskriaus, būsi pagerbtas ir pamylėtas, suprastas ir pakviestas, padrąsintas ir išklausytas... Nes tokią sielą turintis žmogus supranta, kad mes visi to paties Dievo avinėliai... Ačiū, mieloji, kad tokia esi! Sveikinu su naujausia knyga!“

Sveikinimo žodį tarė ir Lietuvos nepriklausomos rašytojų sąjungos nariai Juozas Mickevičius, Teresėlė-Smilga ir kiti.

Kauno keliautojų kultūros klubo „Atžalynas“ atstovai irgi džiaugėsi knyga ir pakvietė G. S. Markauskaitę į klubą ją pristatyti.

Ištisus metus knygos sudarytoja draugavo ir bendravo su universiteto dėstytoja, doc. dr. Genovaite Inciene, kuri, kaip autorė sakė, jai daug padėjusi, motiniškai globojusi. Į monografijos sutiktuves Kaune atvyko ir daug buvusių krekenaviečių. Šis pristatymas nėra pirmasis. Knyga buvo pristatyta Krekenavos Mažojoje Bazilikoje per Žolinę. Ją labai palankiai vertino klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas ir kraštiečiai. Vėliau knyga „Krekenava laiko tėkmėje“ buvo pristatyta Krekenavos regioniniame parke. Į šį renginį buvo atvykęs žymus kraštietis, garsus Lietuvoje ir visame pasaulyje dailininkas vitražistas Vytautas Švarlys, kuris autorei padovanojo savo išleistą knygą „Vitražai“, dėkojo už triūsą, išleidžiant knygą apie kraštiečius. Šio žymaus dailininko paveikslas vitražas „Prisikėlimas“ puošia Krekenavos Mažąją Baziliką. Jis išsiskiria ekspresija, simbolika ir sodria spalvine išraiška.

Dr. Juozas Šalčius,
Kamila Jurgutytė

Irenos Valentukonienės nuotrauka

© 2014 „XXI amžius“