Išnašos Paminklas nykstančiam Surdegiui
|
Knyga Surdegis ir jo apylinkės |
| ...ir jos autorius prof. Osvaldas Janonis
| Apie Surdegio miestelį, esantį Anykščių
rajone, išleisti jau septyni leidiniai: penki lietuvių ir du rusų kalba. 1997
metais pasirodė brošiūra Iš Surdegio praeities. 2003 metais parengta antroji,
papildytoji jos laida. 2010 metais išleista beveik trijų šimtų puslapių knygą
Surdegis 15101940 metais, 2012 metais istorinis kraštotyros žinynas rusų
kalba Сурдегский
в честь
Сошествия
Святого Духа на
апостолов мужской
монастырь,
2013 metais istorinių dokumentų rinkinys Сурдегский
в честь
Сошествия
Святого Духа
на апостолов
мужской
монастырь в
исторических
документах. Visų leidinių
autorius ar sudarytojas yra šio krašto patriotas, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės
kraštotyros draugijos narys, kraštietis, VU profesorius Osvaldas Janonis. Istorikas
Gintaras Vaičiūnas yra pasakęs, kad Surdegį būtų galima įtraukti į rekordų knygą
kaip miestelį, apie kurį daugiausiai yra surinkta istorinių dokumentų ir išleista
knygų. Profesorius mano kitaip: jo teigimu, dar trūksta miestelio ir jo apylinkių
gyventojų sąvado, graviūrų ir fotografijų rinkinio. Jis antri metai rengia metinius
Surdegio kalendorius, kuriuos irgi reikėtų išleisti.
Naujausia beveik 400 puslapių prof. O. Janonio sudaryta atminimo knyga Surdegis
ir jo apylinkės pasirodė prieš gerą mėnesį. Pasak leidinio sudarytojo,
ji paliečia jautriąsias miestelio gyvenimo stygas nuo seniausių iki šių laikų,
atverčia ne vieną visiškai pamirštą ir nežinomą istorijos puslapį, paliečia visas
miestelio gyvenimo puses ir rūpesčius. Pradžioje buvo sumanęs parengti enciklopedinį
žodyną, vėliau šios idėjos atsisakė ir pasirinko naują leidinio žanrą. Atminimo
knyga apima aštuonis skyrius: 1) Gyventojai. Gyvenamosios vietovės. Valdymas.
Savivalda; 2) Istorija. Archeologija; 3) Ūkis. Pramonė; 4) Prekyba. Transportas.
Ryšiai; 5) Sveikatos apsauga. Sportas; 6) Kultūra. Švietimas. Menas; 7) Religija;
8) Personalijos. Turinys rodo leidinio universalumą. Svarbią vietą leidinyje užima
miestelio ir 50 apylinkinių kaimų istorija. Ypatingas
dėmesys kreiptas į kaimui visada buvusius svarbius dalykus bažnyčią ir mokyklą,
apžvelgtos kaime kultivuotos religijos. Yra straipsnių ne tik apie kunigus, vikarus,
vargonininkus, bet ir žymiausius dvasininkus, kurie yra lankęsi cerkvėse ir bažnyčioje.
Nepamirštos koplyčios, varpų istorija, religinės šventės. Religijos skyrius
vienas iš detaliausių ir išbaigčiausių. Yra straipsnelis, skirtas administracinei-teritorinei
Surdegio priklausomybei nuo senų laikų iki dabar. Paminėti kitataučiai miestelio
gyventojai rusai, žydai, latviai ir vienuoliai. Aprašyta prekyba: parduotuvės,
karčemos, prekiautojai, visuomeninio maitinimo istorija. Nemažai dėmesio knygoje
teko švietimui: mokykloms, pedagogams, žymiausiems mokiniams. Besidomintys kultūros
ir meno klausimais knygoje ras straipsnių apie skaityklas, bibliotekas, klubus,
kultūros namus, meno saviveiklą, kiną ir kitokią kaime vykusią veiklą. Leidinys
akivaizdžiai rodo, koks dėmesys sovietmečiu buvo kreipiamas į švietimą ir kultūrą.
Paklaustas, kaip pavyko tiek daug surinkti informacijos,
ją susisteminti ir išleisti knygą, O. Janonis sako: Žinias leidiniui teko sunešioti
grūdas po grūdą. Jame nieko iš melagingos fantazijos nesemta. Informacijos teko
graibytis po gausybę knygų ir periodinių leidinių. Knygoje panaudota daug kam
mažai žinoma literatūra iš Lietuvos ir kitų šalių bibliotekų. Istorijos medžiaga
daugiausia semta iš Lietuvos archyvų (Lietuvos valstybės istorijos, Lietuvos centrinio
valstybės, Lietuvos literatūros ir meno, Kauno, Panevėžio ir Utenos apskričių
ir kitų). Vertingos informacijos apie gyventojus rasta ūkinėse knygose. Žinios
apie tremtinius paimtos iš leidinio Lietuvos gyventojų genocidas (Vilnius, 19922013,
leidinys nebaigtas). Žinių leidiniui parinkta ir iš interneto. Ypatingai vertingos
informacijos rasta Anykščių krašto žinynuose. Tautvydui Kontrimavičiui leidus,
skelbiamos šiek tiek sutrumpintos ar nežymiai papildytos 55 surdegiečių ir su
Surdegio kraštu susijusių asmenų biografijos, įdėti 46 vietovių aprašymai.
Kalbėdamas apie pagrindinį tikslą, kodėl visą savo laiką ir asmenines lėšas skyrė
šios knygos parengimui ir leidybai, prof. O. Janonis sako: Siekiau sukurti savotišką
paminklą nykstančiam Surdegiui. Norėjau, kad knygos turinys užgriebtų kiekvieno
surdegiečio protą ir širdį, sukeltų tikrą pasididžiavimo savo miesteliu ir jo
apylinkėmis jausmą, būtų viena iš priemonių savo gimtojo krašto meilei jų vaikuose
ugdyti ir palaikyti. Leidinys turėtų padėti girdėti miestelį ir jo apylinkes kalbant,
justi surdegiečius džiaugiantis ir liūdint. Gręžiojimasis į gimtojo krašto praeitį
visada pakutena žmogaus širdį ir ramina sielą. Esu tvirtai įsitikinęs, kad tokios
knygos galinga kraštiečių jungtis. Pavartęs knygą supranti,
kiek daug darbo įdėta ir laiko atiduota, kad skaitytojas galėtų sužinoti beveik
viską apie nedidelį Surdegio miestelį Anykščių rajone. Tačiau tik leidinio sudarytojas
gali žinoti, ko dar trūksta išleistoje knygoje, nes rengia jau antrąją atminimo
knygos dalį. Pasak O. Janonio, antras knygos tomas turėtų tapti Surdegio miestelio
ir jo apylinkių gyventojų nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų bent jau
iki Nepriklausomybės atkūrimo sąvadu. Jo nuomone, miestelio ir kaimų gerovės kūrėjai
buvo visi jo gyventojai, todėl nusipelno bent jau paminėjimo. Jis tvirtai įsitikinęs,
kad kraštotyros leidiniai neturi būti politizuojami, kad miestelio ir jo apylinkių
praeitis turėtų būti atskleista visapusiškai, nieko nenutylint. Knygos autorius
vengia subjektyvaus įvykių ir reiškinių vertinimo. Knygotyrininkai aptiks ir daugiau
originalių sprendimų, kurie padės tobulinti kraštotyros žinynų sudarymo metodiką.
Atkreiptinas dėmesys į gausius šaltinių ir literatūros sąrašus prie kai kurių
straipsnių. Juos sudėję į krūvą, gautume solidžią bibliografijos apie Surdegį
rodyklę. Džiugu, kad atsidavusio gimtojo krašto tyrėjo
dėka jaunoji karta galės sužinoti savo gimtojo krašto istoriją, pajusti to krašto
praeities dvasią. Nors prof. O. Janonis sako, kad ši knyga yra tik praskleista
Surdegio praeities uždanga, o miestelio ir jo apylinkių istorija tebelieka plačiu
neartu dirvonu, galime patikinti, kad jau atliktas milžiniškas darbas. Tai svarbus
rašytinis paminklas jau septintąjį šimtmetį skaičiuojančiam, dabar gerokai sunykusiam
Surdegio miesteliui ir šiame krašte gyvenusiems žmonėms.
Audronė BEREZAUSKIENĖ, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja ©
2014 XXI amžius |