2014 m. gruodžio 5 d.    
Nr. 46
(2117)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Bendra Pranciškaus ir Baltramiejaus deklaracija

Popiežius Pranciškus ir patriarchas
Baltramiejus pasirašo bendrą deklaraciją

Sekmadienį Stambule, Turkijoje, popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus iškilmingai pasirašė bendrą deklaraciją. Joje dėkoja Dievui už susitikimą, švenčiant apaštalo Andriejaus, apaštalo Petro brolio, šventę.

Apaštalų, skelbusių gerąją Evangeliją pasauliui pamokslavimu ir kankinyste, atminimas stiprina mūsų troškimą tęsti kelionę kartu tol, kol bus įveiktos su meile ir pasitikėjimu kliūtys, kurios mus skiria, rašo abu ganytojai. Šioje deklaracijoje, pasak jų, yra iš naujo patvirtinamos intencijos ir kalbama apie rūpesčius.

Išreiškiame mūsų nuoširdžią ir tvirtą intenciją, paklusdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus valiai, stiprindami pastangas ir siekdami pilnos visų krikščionių vienybės, ypač tarp ortodoksų ir katalikų. Norime remti teologinį dialogą, vykdomą Mišriosios teologinės komisijos, kuri, įsteigta lygiai prieš 35 metus patriarcho Dimitrijaus ir popiežiaus Jono Pauliaus II, nagrinėja sunkiausias problemas, kurios priklauso katalikų ir stačiatikių religijų skilimo istorijai ir kurioms reikia dėmesingų ir gilių studijų, rašo Pranciškus ir Baltramiejus, prašydami visų tikinčiųjų melstis kartu su jais už tarpusavio vienybę.

Išreiškę šią svarbiausią intenciją Bažnyčių ganytojai išsakė ir savo bendrus rūpesčius dėl situacijos Irake, Sirijoje ir visuose Artimuosiuose Rytuose. Esame vieningi, rašo jie, trokšdami taikos ir stabilumo, ryždamiesi spręsti konfliktus dialogu ir susitaikymu. Įvertindami tai, kas jau padaryta padedant regiono žmonėms, atsakingieji už tautų likimus turi dėti visas pastangas dėl kenčiančių bendruomenių išlikimo savo tėvynėje. Negalima spręsti Artimųjų Rytų problemų be krikščionių, kurie čia išpažino Jėzų du tūkstančius metų.

Daug mūsų brolių ir seserų prievarta paliko namus, nes prarasta žmogiškos gyvybės vertė, nes asmuo tapo bevertis ir gali būti paaukotas dėl kitų žmonių interesų. Ir visa tai daugelis priima abejingai. Tačiau apaštalas Paulius primena, kad krikščioniško gyvenimo dėsnis yra kitas: „Jei kenčia vienas (Kristaus kūno) narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai“. Šia prasme egzistuoja kančios ekumenizmas.

Iššūkiai reikalauja visų geros valios žmonių indėlio, todėl reikia pripažinti dialogo su Islamu svarbą. Remiantis bendromis vertybėmis, stiprinami tikro brolystės jausmo, musulmonai ir krikščionys turėtų darbuotis kartu iš meilės teisingumui, taikai ir pagarbai asmeniui ir jo teisėms.

Atsimename visas nuo karo kenčiančias tautas. Ypač meldžiamės už taiką Ukrainoje, šalyje su sena krikščioniška tradicija, ir kreipiamės į visas į konfliktą įtrauktas puses, kad ieškotų dialogo ir pagarbos tarptautinei teisei kelio, siekiant nutraukti konfliktą ir leisti visiems ukrainiečiams gyventi santaikoje, bendroje deklaracijoje rašo popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus, melsdami taikos dovanos visai žmonių šeimai.

Plačiau apie Šventojo Tėvo vizitą Turkijoje, vykusį lapkričio 28–30 dienomis, rašysime kitame „XXI amžiaus“ numeryje.

Vatikano radijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija