|
Rudens kelionių atgarsiai
Prisimename jaunimo žygį į Šiluvą
|
Grupė žygio dalyvių su Kuršėnų
klebonu kun. Sauliumi Paliūnu
|
Kuršėnų parapijos vaikai ir jaunimas mėgsta dalyvauti įvairiuose bažnyčios organizuojamuose renginiuose, procesijose, susitikimuose, išvykose. Tie, kurie vasarą nebuvo išvykę atostogauti kitur, noriai ir su dideliu entuziazmu pakviesti Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono kun. Sauliaus Paliūno ir tikybos mokytojų, praleido gražias akimirkas vienybėje su Dievu. Nuskambėjus rugsėjo skambučiui, vėl turėjome galimybę aktyviai įsijungti ir kartu su kitų parapijų moksleiviais dalyvauti dvyliktajame piligriminiame žygyje iš Kryžių kalno į Šiluvą. Šio žygio širdis kaip visada buvo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kuris su didžiule meile, šiluma ir nepailstama energija bendravo su mokiniais, juokavo, giedojo. Vaikai net klausė, iš kur jis tiek daug turi stiprybės ir energijos. Parapijai atstovavo 112 moksleivių kartu su mokytojais. Džiaugiamės tokiu gausiu būriu jaunų žmonių, kurie norėjo kartu su kitais pabūti bendrystėje, susirasti naujų draugų, išbandyti savo jėgas, o svarbiausia pažinti ir dar labiau pamilti Dievą.
|
|
Lietumi paženklinta kelionė į Romą
|
Babtų bažnyčios ir Domeikavos
Versmės choristai Čenstakavoje
|
Kai ankstyvą lapkričio 4-osios rytą Babtų bažnyčios ir Domeikavos Versmės chorai išsirengė į piligriminę kelionę į Italiją, niekas nežinojo, kad Romoje mūsų laukia nuotykis nesibaigianti trijų dienų liūtis. Amžinajame mieste juokaujama, kad per metus 350 dienų šviečia saulė, dešimt dienų būna apsiniaukę, o du kartus po tris dienas lyja. Taigi mums buvo skirtos kaip tik tos trys dienos... Bridome gatvėmis šlaput šlaputėliai, krūpčiodami nuo perkūnijos, bet kiekvieno širdyje tarsi švietė po saulę, nes troškome kiek įmanoma daugiau pamatyti, patirti, išgirsti, sužinoti. Nuo pat pirmųjų akimirkų Romoje rūpestinga globa mus apgaubė Popiežiškosios Šv. Kazimiero kolegijos rektorius kun. Audrius Arštikaitis. Įsikūrę Villa Lituania svečių namuose, susipažinome su Kolegijos veikla, joje studijuojančių kunigų buitimi, apžiūrėjome Lietuvos simboliais papuoštas patalpas. Judriose miesto gatvėse nepaklysti ir laiku patekti į lankytinas vietas dideliam mūsų būriui padėjo kunigai Gintas Rumševičius ir Gintaras Tamošauskas brolis Vincentas.
|
|
Du laiškai ta pačia tema
Išvaduota iš pastolių bažnyčia
Rečiau apsilankau savo buvusioje parapijoje, tačiau lapkričio pirmąją suburia ir sukviečia visus mirusieji. Antalieptėje palaidoti ilsisi mano seneliai, tėveliai, brolis ir sesutės. Tą dieną antalieptiškiams ir svečiams buvo didelė šventė. Po ilgų 20 metų laikotarpio tikintieji susirinko į gražiai suremontuotą ir iš pastolių išvaduotą Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią. Visų gerbiamo ir mylimo, darbštaus ir didelės kantrybės turinčio klebono kan. Stanislovo Krumpliausko ir parapijiečių pastangų dėka bažnyčia vėl tapo baltutėlė lyg gulbelė ir pilna tikinčiųjų. Stebėjausi ir susigraudinusi atsiklaupiau pagarbinti ir padėkoti Viešpačiui, kad dar yra stebuklų, kad daug ką gali žmonių darbštumas. Vėl tie patys šventųjų paveikslai, atnaujintos Kryžiaus kelio stotys, tie patys nudažyti suolai, išblizgintos grindys, džiaugiausi iki ašarų, kad vėl atgijo bažnyčia. Kan. S. Krumpliauskas iš sakyklos pasisveikino žodžiais Garbė Jėzui Kristui, visi džiaugsmingai atsakė Per amžius. Amen. Kanauninkas dėkojo visiems geradariams, nepagailėjusiems laiko ir jėgų statybos ir remonto darbuose. Jis ypač dėkingas Raugų, Purvelių, Ilių šeimoms, vietos seniūnui ir kitiems. Po šv. Mišių aukos visi patraukė kapinių link. Čia meldėmės už mirusius, besiilsinčius šiame smėlio kalnelyje, prie to paties senojo kryžiaus kaip kadais. Rodos, džiaugsmui nėra ribų, nes sutikau seniai matytus savo pažįstamus, kaimynus, pusseseres. Ačiū Dievui, gerbiamam kan. S. Krumpliauskui, antalieptiškiams, kurie daro stebuklus ir neleidžia sudūlėti bažnyčiai, bet myli ir prikelia gyvenimui, maldai Viešpaties žodžiui. Telaimina Dievas ir Marijos globa, telydi visur ir visada!
|
|
|