|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Rudens kelionių atgarsiai Prisimename jaunimo žygį į Šiluvą
Kuršėnų parapijos vaikai ir jaunimas mėgsta dalyvauti įvairiuose bažnyčios organizuojamuose renginiuose, procesijose, susitikimuose, išvykose. Tie, kurie vasarą nebuvo išvykę atostogauti kitur, noriai ir su dideliu entuziazmu pakviesti Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono kun. Sauliaus Paliūno ir tikybos mokytojų, praleido gražias akimirkas vienybėje su Dievu. Nuskambėjus rugsėjo skambučiui, vėl turėjome galimybę aktyviai įsijungti ir kartu su kitų parapijų moksleiviais dalyvauti dvyliktajame piligriminiame žygyje iš Kryžių kalno į Šiluvą. Šio žygio širdis kaip visada buvo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kuris su didžiule meile, šiluma ir nepailstama energija bendravo su mokiniais, juokavo, giedojo. Vaikai net klausė, iš kur jis tiek daug turi stiprybės ir energijos. Parapijai atstovavo 112 moksleivių kartu su mokytojais. Džiaugiamės tokiu gausiu būriu jaunų žmonių, kurie norėjo kartu su kitais pabūti bendrystėje, susirasti naujų draugų, išbandyti savo jėgas, o svarbiausia pažinti ir dar labiau pamilti Dievą. Daugelio mūsų kelionių rėmėjas būna pats parapijos klebonas kun. S. Paliūnas. Šį kartą mes jį aplenkėme ir paprašėme Seimo narės Rimos Baškienės, kad pagelbėtų mums kelionėje į Kryžių kalną ir atgal iš Šiluvos į Kuršėnus. Ji greitai atsiliepė į mūsų prašymą ir turėjome 50 vietų autobusą, kurį nemokamai skyrė Naisių vasaros rėmėjas ir mecenatas Ramūnas Karbauskis. Gera žinoti, kad yra ir daugiau bendraminčių, kurie nori pagelbėti mūsų vaikams. Įspūdžiais apie piligriminį žygį pasidalino Kuršėnų Stasio Anglickio mokyklos mokiniai, Jaunųjų žurnalistų būrelio nariai, vadovaujami lietuvių kalbos mokytojos Alinos Šimkevičienės. * Į piligriminį žygį ėjau pirmą kartą. Supratau, kodėl tie, kurie ėjo pernai, šiemet vėl pasiryžo šiam sunkiam išbandymui. Pirmiausia, žygyje gali susirasti daug naujų draugų. Jei dar nesi buvęs Šiluvoje, tai puiki proga aplankyti šventą Lietuvos vietą. Vakarais smagu leisti laiką stovyklavietėse. Jos būna tokiose gražiose vietose, kad gali pasidaryti neįtikėtino grožio nuotraukų. Mane nustebino, kad iš Kuršėnų į žygį pasiryžo eiti daugiau nei šimtas jaunų žmonių. Grįžusi iš kelionės, į klausimą, ar neskaudėjo kojų, atsakiau, kad ne. Mes darydavome pertraukas ir pailsėti tikrai buvo galima. Kitais metais irgi planuoju dalyvauti piligriminiame žygyje į Šiluvą.
Deimantė Rociūtė, Žygyje galėjau išbandyti savo jėgas ir ištvermę, susipažinau su naujais bendraamžiais. Žinoma, prieš leidžiantis į tokią kelionę, reikia gerai pasverti savo galimybes. Šiemet oras buvo puikus, dienos karštos, tačiau naktys jau rudeniškai vėsios. Po sunkios žygio dienos keltis anksti rytą nebuvo lengva. Tačiau visa tai tik laikini nepatogumai, kurie dabar atrodo juokingi. Tikrai dar eisiu kitais metais į šį žygį ir paraginsiu draugus.
Simona Olišauskaitė, Šiais metais nutariau išbandyti savo jėgas žygyje į Šiluvą. Su dideliu nekantrumu laukiau penktadienio ryto, kada vyksime į Kryžių kalną. Viskas vyko greitai, nes buvo įdomu ir nauja: kelionė autobusu, šv. Mišios Kryžių kalne, pirmoji žygio diena. Tik vakarop pajutome, kad jėgos senka. Naktis prie Rėkyvos ežero buvo išties šalta, tačiau linksmame draugų būryje netrukus vėl smagiai žygiavome. Kepino saulė, varvėjo prakaitas, kuprinė spaudė pečius, o ant kojų, atrodė, nebuvo sveikos vietos. Šitaip išbandyti save dar nėra tekę! Su draugais kalbėjome, kad visa tai tik laikini sunkumai, ir gera nuotaika mūsų neapleido. Gaila, kad vis dėlto antros dienos vakare pakilo temperatūra. Tikrai apmaudu, likus 15 kilometrų iki Šiluvos, dėl sveikatos sutrikimo palikti žygio draugus ir nepasiektą tikslą. Tačiau kitais metais, manau, pasieksiu kelionės tikslą nueisiu į Šiluvą.
Goda Šimkevičiūtė, Žygyje patyriau daug smagių akimirkų, kurių niekada nepamiršiu. Labiausiai man patiko tai, kad visi žmonės buvo labai draugiški, bendraujantys. Su draugais, su kuriais susipažinau kelionėje, bendrauju ir dabar. Dienos buvo tokios karštos, kad veidas įdegė labiau nei vasarą! Tačiau naktimis pasigailėjau neįsidėjusi daugiau šiltų drabužių. Linksmame būryje net nepajutome, kaip nuėjome iki kelionės tikslo. Ant kojų, žinoma, visiems atsirado nemažai pūslių, tačiau niekas nesiskundė. Labiausiai įsiminė, kai skautai organizavo daug įdomių žaidimų, koncertavo grupė, o mes turėjome jėgų dar šokti! Šiluvoje dalyvavome įspūdingose šv. Mišiose, pagerbėme akmenį, ant kurio buvo pasirodžiusi Mergelė Marija. Aišku, nuovargis po žygio buvo didžiulis, ypač skaudėjo kojas, bet patirti įspūdžiai atperka viską. Kitais metais aš vėl žygiuosiu!
Rugilė Urbonaitė,
Rima KAREIVIENĖ, A. NEMUNAITĖS nuotrauka
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |