Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietumi paženklinta kelionė į Romą

Babtų bažnyčios ir Domeikavos „Versmės“ choristai Čenstakavoje

Kunigai Gintaras Tamošauskas ir Gintas Rumševičius aukoja šv. Mišias Šv. Petro bazikoje

Kai ankstyvą lapkričio 4-osios rytą Babtų bažnyčios ir Domeikavos „Versmės“ chorai išsirengė į piligriminę kelionę į Italiją, niekas nežinojo, kad Romoje mūsų laukia nuotykis – nesibaigianti trijų dienų liūtis. Amžinajame mieste juokaujama, kad per metus 350 dienų šviečia saulė, dešimt dienų būna apsiniaukę, o du kartus po tris dienas lyja. Taigi mums buvo skirtos kaip tik tos trys dienos...

Bridome gatvėmis šlaput šlaputėliai, krūpčiodami nuo perkūnijos, bet kiekvieno širdyje tarsi švietė po saulę, nes troškome kiek įmanoma daugiau pamatyti, patirti, išgirsti, sužinoti.

Nuo pat pirmųjų akimirkų Romoje rūpestinga globa mus apgaubė Popiežiškosios Šv. Kazimiero kolegijos rektorius kun. Audrius Arštikaitis. Įsikūrę „Villa Lituania“ svečių namuose, susipažinome su Kolegijos veikla, joje studijuojančių kunigų buitimi, apžiūrėjome Lietuvos simboliais papuoštas patalpas. Judriose miesto gatvėse nepaklysti ir laiku patekti į lankytinas vietas dideliam mūsų būriui padėjo kunigai Gintas Rumševičius ir Gintaras Tamošauskas – brolis Vincentas.

Pasikliovę patikimiausiu transportu – savo kojomis – pirmiausia apsilankėme krikščionybės lopšyje – katakombose. Šv. Sebastijono koplyčioje mūsų kunigai aukojo šv. Mišias, jaudinamai aidėjo mūsų giesmės. Svarbiausiu kelionės tikslu laikytas Vatikanas – nuolatinė popiežių rezidencija – mus pasitiko Šv. Petro aikšte ir didžiausia pasaulyje katalikų bažnyčia, pavadinta Šv. Petro vardu. Bazilikos grožis ne vieną nepastebimai parklupdė ant kelių, privertė pajusti Dievo didybę, pamąstyti apie amžinybę.

Džiugu, kad bazilikoje esanti lietuviškoji Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia mums atvėrė duris, kad galėjome joje nuoširdžiai melstis bei giedoti mūsų kunigų aukojamose šv. Mišiose. Maloniai nustebino priekinę koplyčios sieną puošiantis Gailestingumo Motinos paveikslas, primenantis Vilniaus Aušros Vartus.

Vatikano muziejuje mus pribloškė Siksto koplyčios grožis – Mikelandželo freskos. Tai – vienas iš svarbiausių meno paveldo objektų ne tik Vatikane ir Italijoje, bet ir visame pasaulyje. Įdomu buvo pabuvoti patalpoje, kurioje renkami popiežiai, – nuo XV amžiaus pabaigos šiame kambaryje vyksta konklava.

Pamatę daugybę istorinių vietų Romoje, pavargome fiziškai, bet pasisėmėme dvasinės stiprybės. Gražiuoju Alpių keliu riedėdami namo, grožėjomės neįprastai spalvingais kalnais – rudeniškai nusispalvinę medžiai kopė į pačias kalnų viršūnes. Pakeliui aplankėme Čenstakavos Pauliečių vienuolyne esantį garsųjį Juodosios Madonos paveikslą.

Vida SABALIAUSKIENĖ

© 2014 „XXI amžius“