2014 m. gruodžio 5 d.    
Nr. 46
(2117)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Du laiškai ta pačia tema

Išvaduota iš pastolių bažnyčia

Rečiau apsilankau savo buvusioje parapijoje, tačiau lapkričio pirmąją suburia ir sukviečia visus mirusieji. Antalieptėje palaidoti ilsisi mano seneliai, tėveliai, brolis ir sesutės. Tą dieną antalieptiškiams ir svečiams buvo didelė šventė. Po ilgų 20 metų laikotarpio tikintieji susirinko į gražiai suremontuotą ir iš pastolių išvaduotą Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią. Visų gerbiamo ir mylimo, darbštaus ir didelės kantrybės turinčio klebono kan. Stanislovo Krumpliausko ir parapijiečių pastangų dėka bažnyčia vėl tapo baltutėlė lyg gulbelė ir pilna tikinčiųjų. Stebėjausi ir susigraudinusi atsiklaupiau pagarbinti ir padėkoti Viešpačiui, kad dar yra stebuklų, kad daug ką gali žmonių darbštumas. Vėl tie patys šventųjų paveikslai, atnaujintos Kryžiaus kelio stotys, tie patys nudažyti suolai, išblizgintos grindys, džiaugiausi iki ašarų, kad vėl atgijo bažnyčia. Kan. S. Krumpliauskas iš sakyklos pasisveikino žodžiais „Garbė Jėzui Kristui“, visi džiaugsmingai atsakė „Per amžius. Amen“. Kanauninkas dėkojo visiems geradariams, nepagailėjusiems laiko ir jėgų statybos ir remonto darbuose. Jis ypač dėkingas Raugų, Purvelių, Ilių šeimoms, vietos seniūnui ir kitiems. Po šv. Mišių aukos visi patraukė kapinių link. Čia meldėmės už mirusius, besiilsinčius šiame smėlio kalnelyje, prie to paties senojo kryžiaus kaip kadais. Rodos, džiaugsmui nėra ribų, nes sutikau seniai matytus savo pažįstamus, kaimynus, pusseseres. Ačiū Dievui, gerbiamam kan. S. Krumpliauskui, antalieptiškiams, kurie daro stebuklus ir neleidžia sudūlėti bažnyčiai, bet myli ir prikelia gyvenimui, maldai Viešpaties žodžiui. Telaimina Dievas ir Marijos globa, telydi visur ir visada!

Buvusi parapijietė Elena Antonova

Zarasų rajonas

Sugrįžome...

Nors niekur nebuvome išėję iš Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios, štai ir sugrįžome į ją... Daugiau kaip prieš 20 metų pradėtas bažnyčios remontas pagaliau atvėrė duris į mūsų šventovę. Ilgas išorės remontas, pastoliais apstatytas vidus nesutrukdė parapijiečiams bendrauti su Dievu bažnyčios vienuolyno koplyčioje.

Atėjus dirbti kun. Gediminui Jankūnui, atskyrėme bažnyčios dalį nuo pastolių, priartėjome prie altoriaus, meldėmės. Dažna kunigų kaita stabdė bažnyčios remontą. Atėjus dirbti Dusetų klebonui kanauninkui Stanislovui Krumpliauskui, remonto darbai pajudėjo. Gražiai sutvarkęs Dusetų bažnyčią, jis ėmėsi tvarkyti ir Antalieptės bažnyčią. Pasak jo, negi mes, parapijiečiai, negalime savo jėgomis nors kiek sutvarkyti bažnyčios vidų.

Sudėjus lubas, parapijiečių pastangomis buvo išardyti ir išnešti pastoliai. Prasidėjo darbai. Išnešta daug šiukšlių, tinko. Sugrįžo į savo vietą ilgai dūlėję daržinėje prie buvusios gaisrinės suolai, vadinamos „lavkos“. Plovėme grindis, valėme dulkes, dažėme ir visa tai parapijiečių pastangomis. Pakloti kilimai, takai, sutvarkyta elektra, nuo lubų iki apačios nutiestos juostos, sutvarkytas altorius, presbiterija, zakristija.

Noriu paminėti atskirus darbus, dirbusius žmones. Algirdas Bertašius iš dalies restauravo prieš pusantro šimto metų pieštus Kristaus nukryžiavimo kančios kelio paveikslus. Ypač aktyvi buvo bažnyčios pastoracinė taryba, parapijiečiai O. Raugienė, St. Purvelienė, V. Purvelis, L. Alaunienė, V. Markevičienė, V. Komar, H. Ardišauskas, R. Simanavičius, R. ir P. Markeliai, Z. Ylienė su sūnumi Danieliumi, Z. Kuzmienė, O. Saimininkienė, S. Paškevičius, M. Piurko su žmona Aldute, Dusetų zakrastijonas Modestas ir kiti. Parapijiečių dėka bažnyčia įgavo dar gražesnį vaizdą. Mes, lietuviai, mėgstame sakyti: „Ai, aš neisiu, neturiu laiko“. Šie mano paminėti parapijiečiai, jei tik galėdavo, niekada neatsisakydavo. O į padarytą darbą mėgstame visi žiūrėti su nuostaba.

Vėlinių dieną bažnyčios viduje buvo einama procesija, sustojant prie kiekvieno Kristaus paveikslo, sukalbama malda. Daugelio parapijiečių akys sudrėko. Visa tai suteikė didelį džiaugsmą saulėtomis Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis atėjusiems parapijiečiams, svečiams. O juk daugelis jų per šiuos 20 metų išėjo į Amžinybę, taip ir nesulaukę sutvarkytos bažnyčios. Tai – didelis kan. S. Krumpliausko nuopelnas suburiant mus tokiam šventam darbui. Šv. Mišių metu kan. S. Krumpliauskas padėkojo seniūnui bei visiems dirbusiems žmonėms, baigdamas žodžiais: „Ačiū Jums visiems, tepadeda Jums Dievas“.

Mykolas Piurko

Antalieptė, Zarasų rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija