Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Kelionės: nuo Panevėžio iki Paryžiaus

Bronius VERTELKA

G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė (pirmosios eilės viduryje) ir jos pavaduotoja Genovaitė Astrauskienė (dešinėje) su konferencijos pranešimų autoriais

Panevėžys. Spalio 15-ąją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko mokslinė konferencija „Kelionių aprašymai kaip egodokumentinis paveldas: nuo Panevėžio iki Paryžiaus“. Ją rengė biblioteka kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu. Tai – 15-oji krašto kultūros istorijos, rašytinio paveldo tyrinėjimui skirta konferencija. 2012 metais pradėtas konferencijų ciklas, skirtas egodokumentiniam paveldui – autobiografiniam raštijos pirmuoju asmeniu tyrinėjimui, aktualizavimui, sklaidai.

Bibliotekos direktorė Rima Maselytė sakė, kad jos pavaduotoja Genovaitė Astrauskienė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prof. dr. Arvydas Pacevičius – svarbiausi konferencijų iniciatoriai. Ji pasidžiaugė ir knygų leidybos derliumi: ką tik pasirodžiusiu praėjusios konferencijos pranešimų leidiniu, bibliotekos darbuotojų rūpesčiu parengta Aleksandros Šilgalytės atsiminimų knyga „Plačiame gyvenimo vieškely“, Lietuvos istorijos instituto išleista su Panevėžiu glaudžiai susijusio kan. Juozo Stakausko atsiminimų rinktine „Trys Lietuvių tautos pagrindai“. 1909–1919 metais jis klebonavo Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Čia buvęs ypač aktyvus visuomenininkas, našiai darbavęsis organizuojant ir plėtojant švietimą, socialinę rūpybą, propaguojant blaivybę.

Direktorė perskaitė vyskupo emerito Juozo Preikšo, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prof. Andriaus Vaišnio, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus dr. Rimanto Miknio sveikinimus. Iš Paryžiaus sveikinimą atsiuntė Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto prof. Egidijus Aleksandravičius.

Sveikinimo žodį tarė miesto vicemerė Regina Eitmonė, Seimo nario Povilo Urbšio vardu kalbėjo jo padėjėja Lina Kiršaitė.

Pirmąjį konferencijos pranešimą „XVI–XVIII amžių sveikatinimosi kelionių refleksijos privačioje raštijoje“ perskaitė dokt. Milda Kvizikevičiūtė (Vilniaus universitetas). Prelegentė akcentavo, jog vienas iš gydymo būdų tuo metu buvo karštosios versmės. Didikai gydytis vykdavo į Prancūziją, Italiją, Ukrainą. Sveikatą stiprino gydomosiomis ir vandens procedūromis, maudynėmis voniose, įvairiais tepalais ir nuovirais. Netgi už vandenį, jo atgabenimą į apartamentus tekdavo mokėti. Karštųjų versmių kurortuose turėdavo laikytis gydytojų nurodymų.

Dalia Tarailienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) skaitė pranešimą „Likimas suvedė į vieną biblioteką: Antano Poškos ir Mato Šalčiaus dokumentinis palikimas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje“. Rašytoją, žurnalistą, keliautoją M. Šalčių ir žurnalistą, antropologą A. Pošką suvedė pomėgis keliauti. Jiedu 1928 metais motociklu išvyko į Indiją, norėdami artimiau susipažinti su šios šalies kultūra. Kelyje patirtus įspūdžius siuntė į Lietuvos laikraščius. Atvykus į Iraną, šių drąsių vyrų keliai išsiskyrė. Toliau M. Šalčius jau keliavo vienas, daug fotografavo. Už įspūdžių knygą „Kelionė po 40 šalių“ gavo literatūrinę premiją.

A. Poška už M. Šalčių buvo 13 metų jaunesnis. Tai buvo žingeidus, romantiško būdo žmogus. Mokėjo esperanto kalbą, mėgo keliauti po Lietuvą dviračiu. Važiuodamas Baltijos šalių keliais, per 63 dienas įveikė daugiau nei 13 tūkstančių kilometrų. 1931 metais pasiekęs Bombėjų ir norėdamas geriau pažinti Indiją, ėmė studijuoti Bombėjaus universitete. Kelionės įspūdžius aprašė knygoje „Nuo Baltijos iki Bengalijos“.

Malonią staigmeną čia padarė konferencijoje dalyvavęs garbaus amžiaus inžinierius. Jis papasakojo, kaip tvarkė kelius prieškaryje. Valdžia ūkininkams nurodydavo, nuo kurios iki kurios vietos juos taisyti. Keliais dažniausiai važiuodavo arklių traukiami vežimai. Pasagas jiems tvirtindavo vinimis (uknoliais). Nudilusias pamesdavo, todėl jos perdurdavo motociklams padangas.

Parodą „XVI amžiaus kelionių albumas“ apibūdino ir pristatė Jolita Steponaitienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).

Po pertraukos Veronika Girininkaitė (Vilniaus universiteto biblioteka) skaitė pranešimą „Tapatybė atrandama keliaujant svetur ir Lietuvoje. Vytauto Civinskio (1887–1910) kelionių įspūdžiai jo dienoraštyje“. Viešnia įtaigiai atskleidė trumpą, bet turiningą jaunuolio gyvenimo kelią. Jis pėsčiomis keliavo po Lietuvą ir Vokietiją, bet visada ilgėjosi Latavėnų dvaro Lietuvoje.

Pranešimą „Vinco Uždavinio kelionė į Rozalimą“ skaitė Rasa Sperskienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka), o „Kelionių aprašymai lietuvių diasporos laiškuose: vieta ir tapatumas“ – Angelė Mikelinskaitė (Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Miltinio palikimo studijų centras).

Dr. Tomas Petreikis (Vilniaus universitetas) kalbėjo tema „Į savarankišką gyvenimo kelionę palydint. Panevėžio gimnazisto Mykolo Jankausko atminimų albumėlis“. Pernai pavasarį „blusų“ turguje ant Tauro kalno atsitiktinai jam pavyko įsigyti 60 puslapių (12 jų buvo išplėšta) knygelę, kurioje buvo aprašyta XX amžiaus trečiojo dešimtmečio Panevėžio gimnazistų kasdienybė. Jaunasis mokslininkas konferencijai pranešimą parengė ja remdamasis.

Dar po vienos pertraukos konferenciją tęsė Virginija Šiukščienė (Šiaulių „Aušros“ muziejus) pranešimu „1863 metų sukilėlio kelionės į tremtį dienoraštis – netyrinėtas sukilimo šaltinis“. Tai – daugiau kelionės į tremtį aprašymas nei dienoraštis, rašytas lenkų kalba.

Mindaugas Balkus (Kauno apskrities viešoji biblioteka) skaitė pranešimą „Prano Juozapavičiaus kelionių aprašymai: sovietmečio egodokumentikos bruožai“, prof. dr. Arvydas Pacevičius (Vilniaus universitetas) – „Lietuva svetimšalio akimis: intymus pasakojimas ar propaganda?“ Liko neišgirstas pranešimas „Kelionė – kaip likimas: Babickų šeima“. Jį turėjusi skaityti Aldona Ruseckaitė (Maironio lietuvių literatūros muziejus) atvykti į Panevėžį negalėjo.

Diskusijose dalyvavusi pirmojo Panevėžyje privataus knygyno savininko J. Masiulio anūkė Karolina Masiulytė-Paliulienė prisiminė pirmąją savo kelionę iš Paryžiaus į Lietuvą dar sovietmečiu. Panevėžietis istorijos mokytojas ekspertas Juozas Brazauskas perspėjo: su dienoraščiais reikia elgtis atsargiai. Jis pasakojo, kaip vienas tremtinys aprašė ne sunkios nelaisvės dienas, bet džiaugėsi, kad jo sūnus gavo pasiūlymą studijuoti aukštojoje partinėje mokykloje. Tokį „veikalą“ istorikas iškart atidėjo į šalį. J. Steponaitienė iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos apgailestavo, jog jaunimas išvis mažai ką nors rašo. Viešosios bibliotekos direktorė R. Maselytė pastebėjo, kad kelionės – viltis, troškimas kažko mokytis, siekis kažko naujo, pozityvaus.

Konferencijos darbą įvairino taiklios enciklopedininko, muzikologo Arvydo Karaškos mintys ir trumpi pastebėjimai. Sostinėje gyvenantis, bet gimtojo Panevėžio nepamirštantis tarsi nejaučia ant savo pečių užkrautos metų naštos. Energija tiesiog kunkuliuojantis vilnietis bibliotekai dovanojo šiemet pasirodžiusią knygą „Šaknys, atžalos ir likimai“. Ji pasakoja apie Dovydėnų gentį, kilusią iš Trumpiškio ir Jokūbiškio (vadinto Kalpokyne) kaimų. Knygoje – per 400 puslapių, apie 500 nuotraukų. A. Karaška tyrinėjo Dovydėnų genties istoriją.

Autoriaus nuotrauka

© 2014 „XXI amžius“