Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Visuotinė brolybė prieš vergovę

Apie popiežiaus Pranciškaus kreipimąsi Pasaulinei taikos dienai

Mindaugas Buika

Šventasis Tėvas per vizitą Pietų Korėjoje susitiko su moterimis, kurios buvo seksualinio išnaudojimo aukos japonų okupacijos metais

Jaunystėje vergovę patyrusi vienuolė šv. Jozefina Bachita

Skaudi žmonijos rykštė

Pratęsdamas šimtų milijonų planetos gyventojų dėmesio bei pritarimo sulaukusį savo socialinį mokymą apie brolybę, popiežius Pranciškus būsimajai Pasaulinei taikos dienai parinko temą „Jau nebe vergai, bet broliai“, pabrėždamas tą didįjį perversmą žmonių santykiuose, kurį į vergovinę Romos imperiją atnešė krikščionybė. Tačiau visiško išlaisvinimo ir bendrystės pasiekti nepavyko iki šiol dėl nuodėmės, kuri skaudžiai žaloja žmonių lygybę, o pastaruoju metu iškilo ir nauji vergovės bruožai, kurių įveikimui reikia dėti visas pastangas. Vergovė, anot Šventojo Tėvo ta proga paskelbto kreipimosi, yra baisi žaizda, kraujuojanti visuomenės kūne prekybos žmonėmis, prostitucijos, išnaudotojiško darbo, ir kitomis formomis, iš kurios pelnosi sąžinę praradę individai ir įvairios organizuoto nusikalstamumo grupuotės, pasinaudodamos nestabilia ekonomine padėtimi, kariniais konfliktais ir išsikerojusia korupcija. Šį blogį galime šalinti tik aiškiai ir be jokių dviprasmiškumų pripažindami Evangelijoje skelbiamą tikrumą, kad visi esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir kad kiekvienas žmogus yra apdovanotas neliečiamu orumu. Šio orumo nesumenkina jokia etninė kilmė ar socialinis statusas, nes visi priklausome tai pačiai Dievo tautai: šia visuotinės brolybės nuostata vadovavosi krikščionių bendruomenės nuo pirmųjų apaštalų. Ir tai yra vienintelis kelias stabilios taikos įtvirtinimui, nes neįmanoma tikra taika, jei kito žmogaus nematome mūsų brolio, apdovanoto tokiu pačiu, kaip ir mes, orumu.

Pasaulinė taikos diena visoje Katalikų Bažnyčioje minima sausio 1-ąją, Naujųjų metų dieną, kai liturgijoje švenčiama Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos (ir Taikos karalienės), iškilmė. Pasaulinę taikos dieną į kasmet švenčiamų bažnytinių minėjimų Kalendorių 1967 metais įrašė palaimintasis popiežius Paulius VI ir pirmą kartą ji buvo iškilmingai paminėta 1968-ųjų sausio 1 dieną. Jos išvakarėse paskelbtame apaštaliniame laiške Šventasis Tėvas kvietė: „Kreipiamės į visus geros valios žmones (taigi, ne tik į katalikus) ir raginame pirmąją kalendorinių metų dieną, 1968-ųjų sausio 1-ąją, visame pasaulyje švęsti taikos dieną.

Trokštame, kad po to kasmet, pradedant žmonijos gyvenimo laiką matuojančius kalendorinius metus, ši šventė būtų minima, kaip linkėjimas ir pažadas, jog žmonijos ateityje viešpataus taika“. Taigi, 2015-ųjų sausio 1-ąją Pasaulinė taikos diena bus minima jau 48-ąjį kartą ir bus paskelbtas atitinkamas kasmetinis popiežiškasis dokumentas. Šiemetinę temą „Jau nebe vergai, bet broliai“ popiežius Pranciškus organiškai susiejo su praėjusių metų 47-osios Pasaulinės taikos pagrindiniu akcentu, kad tik per žmonių tarpusavio broliškumą ir bendrystę įmanomas pilnutinis susitaikymas. Jei pernykščiame kreipimesi Šventasis Tėvas pabrėžė, kad taikdariškai brolybei didelę grėsmę kelia besaikis pelno troškimas ekonomikoje ir finansų sferoje, visuotinis abejingumas skausmingos karų ir konfliktų patirties akivaizdoje, korupcija ir organizuotas nusikalstamumas, prasismelkęs į valdžios struktūras, neprideramas žemės išteklių naudojimas ir skandalingai išsiplėtojęs badas, tai dabar susitelkia į ne mažiau dramatišką naujosios vergovės problemą.

Baisaus reiškinio priežastys

Šio baisaus reiškinio, kurį popiežius Pranciškus nedvejodamas įvardijo kaip nusikaltimą prieš žmoniją ir kurio aukų skaičius, Jungtinių Tautų Organizacijos ekspertų vertinimais, dabar siekia beveik 41 milijoną, priežastys tos pačios, kaip ir vergovės praeityje, būtent – nuodėmė. „Kai nuodėmė pagadina žmogaus širdį ir atitolina mus nuo Kūrėjo bei kaimynų, į pastaruosius žiūrima jau ne kaip į vienodo orumo būtybes, nebe kaip į brolius ir seseris, su kuriais dalinamės bendru žmoniškumu, bet kaip į (išnaudojimui skirtus) objektus“, – aiškina Šventasis Tėvas savo kreipimesi 2015 metų Pasaulinei taikos dienai. Tada per prievartą ar apgavystę, per neigiamą fizinį ar psichologinį poveikį, žmogiškasis asmuo, sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą (!), netenka savo laisvės, tampa kitų nuosavybe ir su juo elgiamasi kaip su priemone. Šalia šios pagrindinės giliosios priežasties yra ir kitų socialinių šiuolaikinės vergovės ištakų, tokių kaip skurdas, atskirtis, pakankamų galimybių mokytis, studijuoti, gauti padorų darbą nebuvimas. Popiežius primena, kad prekybos žmonėmis aukomis seksualiniam ir kitokiam išnaudojimui dažniausiai tampa ekstremaliame skurde atsidūrę asmenys, ypač jauni žmonės, moterys. Jos, gavusios apgaulingus įdarbinimo pažadus, atsiduria kriminalinių elementų rankose ir tampa nusikalstamos prekybos žmonėmis aukomis. Šventasis Tėvas atkreipia dėmesį, kad jaunų žmonių suviliojimui šiems tikslams dabar nusikaltėlių tinklai gana išmoningai panaudoja šiuolaikines komunikacijos priemones. Į tai turėtų labiau kreipti dėmesį nacionalinė bei tarptautinė teisėsauga, panašiai kaip kovojama su internetine vaikų pornografija bei kitais „komunikaciniais“ nusikaltimais.

Popiežius Pranciškus nurodo ir korupciją siekiant finansinio pasipelnymo, kaip vieną iš vergiško darbo ir prekybos žmonėmis plėtros priežasčių. Neretai valstybės pareigūnai, netgi policijos tarnautojai, civilinio ir karinio (pasienio tarnybos) personalo atstovai veikia, kaip suokalbininkai bei tarpininkai tuose baisiuose nusikaltimuose. Tai gerai žinoma iš žiniasklaidos paviešintų faktų, ar tai būtų Lotynų Amerika, kai meksikiečiai gabenami nelegaliam darbui į JAV, ar Šiaurės Afrika, kai juodaodžiai (naujieji vergai) laiveliais plukdomi per Viduržemio jūrą į išsvajotą Vakarų Europą ir dažniausiai tampa baisaus išnaudojimo aukomis. „Taip atsitinka, kai pinigai, o ne žmogiškasis asmuo atsiduria ekonominės sistemos centre, – rašo Šventasis Tėvas. – O juk asmuo sukurtas pagal Dievo atvaizdą, kuriam skirta valdyti visą kūriniją, turi būti kiekvienos ekonominės ir socialinės sistemos centre. Kai asmuo pakeičiamas mamona, vyksta vertybių sumenkinimas“. Pagaliau popiežius Pranciškus pripažįsta, kad daug prie šiuolaikinės vergovės plitimo prisideda kariniai konfliktai, smurtas, kriminalinė veikla ir terorizmas. Juk toje chaoso ir teisiškumo stokos bei kovų aplinkoje žmonės tiesiog grobiami pardavimui, įtraukiami į kovines ar organizuoto nusikalstamumo grupes, seksualiai išnaudojami, verčiami emigruoti viską palikę: tėvynę, namus, kitą nuosavybę, netgi šeimas ir artimuosius. Ieškodami prieglobsčio svetur, jie į tai žiūri, kaip į alternatyvą dramatiškoms sąlygoms gimtinėje, bet patenka į „užburtą ratą“, nes tampa naujų nelaimių, išnaudojimo ir korupcijos aukomis, iškyla grėsmė orumui ir netgi gyvybei.

Globalinių pastangų reikšmė

Kovai su šiuolaikinės vergovės reiškiniais, ypač prekyba žmonėmis, nelegaliu imigrantų transportavimu bei išnaudojimu, didžiausia kliūtis, Šventojo Tėvo įsitikinimu, yra visuotinis abejingumas. Kaip tik tai sąlygoja viešai neregimą, bet daugeliui priimtiną dėl gaunamos kokios nors naudos, organizuoto nusikalstamumo grandinės atsiradimą su prekeivių žmonėmis ir jų išnaudotojų ryšiais netgi valdžioje ir aukų psichologinę priklausomybę bei teisinę negalią. Juk vyksta fizinis smurtas, šantažas, grasinimai šeimos nariams, asmeninių dokumentų konfiskavimas. Tokiomis sunkiomis sąlygomis popiežius Pranciškus atkreipia dėmesį į pasiaukojamą moterų vienuolijų veiklą įvairiose šalyse tarptautiniu mastu gelbstint minėto pavergimo (įskaitant prostituciją) aukas bei pastangas jų psichologinei ir edukacinei reabilitacijai, sugrąžinimui į normalų visuomeninį gyvenimą. Šis drąsus, kantrus ir atkaklus darbas pelno Bažnyčios ir visos visuomenės aukšto įvertinimo, tačiau jis nepakankamas. Popiežius Pranciškus pabrėžia, kad tokio sunkaus nusikalstamo žmonių išnaudojimo įveikimui reikia didesnio institucijų įsipareigojimo, kuris turi apimti prevenciją, aukų apsaugą ir griežtą nusikaltėlių teisinį persekiojimą. O kadangi kriminalinės organizacijos yra išvysčiusios globalinius „voratinklius“ savo pragaištingų tikslų pasiekimui, tai ir šio reiškinio eliminavimui yra reikalingos globalinės pastangos, kurios apimtų ne tik jėgos struktūras (Interpolą ir pan.), bet ir kitus visuomenės sektorius. Ypač svarbu, kad valstybėse būtų priimti ir įgyvendinti įstatymai, kurie tikrai skatintų gerbti žmogiškąjį orumą migracijos, įdarbinimo, įvaikinimo srityse, kad būtų užkirstas kelias prekybai vergiško darbo pagamintai produkcijai, kad korupcijai ir nebaudžiamumui nebūtų palikta jokios erdvės.

Nurodydamas tarpvyriausybinių organizacijų, tarptautinių institucijų, pilietinės visuomenės struktūrų ir finansų pasaulio bendradarbiavimo svarbą koordinuojant visas iniciatyvas organizuoto nusikalstamumo transnacionalinio tinklo prekyboje žmonėmis ir migrantais įveikimui, Šventasis Tėvas akcentuoja verslo atsakomybę ir pareigą užtikrinti orias darbo sąlygas ir adekvatų atlyginimą dirbantiesiems: pramonininkai turi akylai budėti, kad jų gamybinėje sferoje neišplistų kokios nors vergoviško, žmogiškąjį orumą niekinančio išnaudojimo formos, įskaitant prekybą žmonėmis. Popiežius Pranciškus atkreipia dėmesį ir į socialinę vartotojų atsakomybę, nes kiekvienas asmuo turi suvokti, kad „pirkimas visuomet yra ne tik ekonominis, bet ir moralinis veiksmas“, todėl pigesnio daikto įsigijimas, žinant, kad jis buvo pagamintas vergiško darbo sąlygomis, yra praktiškas to nusikaltimo prieš žmoniją palaikymas. Šventasis Tėvas, kuris neseniai gruodžio pradžioje kartu su kitų religijų lyderiais Vatikane pasirašė bendrąją deklaraciją su įsipareigojimu kovoti prieš šiuolaikinę vergovę, kreipimesi Pasaulinei taikos dienai priminė, kad Šventasis Sostas visuose tarptautiniuose forumuose telkia dėmesį šios skaudžios problemos sprendimui. Galima priminti, kad būtent Vatikane surengtoje konferencijoje buvo sukurta tarptautinė teisėsaugos ir policijos struktūra, pasivadinusi „Šv. Mortos grupe“, derinanti priemones kovai prieš prekybą žmonėmis. „Turiu viltį, kad visos šios pastangos bus tęsiamos ir plėtojamos ir vėlesniais metais“, –pabrėžė Popiežius kreipimesi Pasaulinei taikos dienai.

Naujasis solidarumas prieš abejingumą

Popiežius pastebėjo, kad Bažnyčios nuolatinė karitatyvinė veikla, rodymas kelio į atsivertimą, kuris įgalina kiekvieną asmenį kitą žmogų pripažinti kaip savo brolį ir seserį su vidiniu orumu tiesoje ir laisvėje, duoda stebėtinų vaisių. Kaip pavyzdį Šventasis Tėvas nurodė 2000 metais popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizuotą šv. Jozefiną Bachitą (Jozephine Bakhita, 1868–1947), iš Darfuro regiono Pietų Sudane kilusią buvusią vergę, kuri buvo pagrobta būdama vos devynerių metų ir parduota brutaliam išnaudojimui. Vėliau, jau gyvenant pas savo šeimininkus Italijoje, po skaudžios patirties jai pavyko išsivaduoti iš vergovės, tapti „laisvąja Dievo dukra“, pasirinkusia vienuolinį gyvenimą ir išgarsėjusia ne tik gyvenimo šventumu, bet ir pagalba bejėgiams vargšams. „Ši šventoji ir šiandien daugeliui vergovės aukų yra vilties liudijimo pavyzdys, – pažymi popiežius Pranciškus. – Savuoju užtarimu ji gali paremti pastangas visų tų, kurie įsipareigoja kovoti prieš vergovę, šią atvirą žaizdą šiuolaikinės visuomenės kūne, skaudų Kristaus Kūno plakimą“. Beje, atsiliepiant į tokį Šventojo Tėvo mokymą, lapkričio pabaigoje Vatikane buvo pranešta, kad Popiežiškoji teisingumo ir taikos taryba kartu su Popiežiškąja migrantų sielovados taryba bei Tarptautine vienuolijų generalinių vyresniųjų sąjunga nusprendė skatinti, kad šv. Jozefinos Bachitos liturginė šventė 2015 metų vasario 8 dieną būtų Katalikų Bažnyčioje minima kaip Pasaulinė maldos ir nusistatymo prieš prekybą žmonėmis diena visose pasaulio vyskupijose ir parapijose.

Šventojo Tėvo pastabos dėl atsakomybės vergovę patiriančiųjų atžvilgiu yra ypač vertingos. Visi, tiek individai, tiek ir bendruomenės, turi klausti savęs ar jaučia pakankamą užuojautą ir norą pagelbėti gyvenime sutikę galimas prekybos žmonėmis aukas. „Juk kai kurie iš mūsų dėl abejingumo ar finansinių (naudos gavimo) priežasčių, ar tiesiog dėl kasdienių rūpesčių, užmerkiame akis viso to akivaizdoje“, – su apgailestavimu pripažįsta popiežius Pranciškus. Tačiau kiti vis tiek nusprendžia kažką daryti kovoje su šiuo blogiu, įsijungdami į pilietines asociacijas ar siūlydami kad ir nedidelę pagalbą visiems kenčiantiems ar tiesiog pasakydami švelnų žodį, palankiai nusišypsodami sutikę. „Tai mums nieko nekainuoja, bet jiems tai gali suteikti viltį, atverti duris gyvenimo permainoms, – pastebi Šventasis Tėvas. – Tai gali pakeisti ir mūsų pačių gyvenimus šios tikrovės atžvilgiu. Svarbu pripažinti, kad šiuolaikinė vergovė turi globalinį mastą, todėl jos eliminavimui reikalingas visuotinis geros valios žmonių susitelkimas, įskaitant aukščiausio lygio valstybines bei tarptautines institucijas“. Todėl kreipdamasis į viso pasaulio visuomenę ir pirmiausia į krikščionis, popiežius Pranciškus dar kartą ragina netapti to blogio bendrininkais, nenusisukti nuo mūsų kenčiančių brolių ir seserų, kuriems atimta laisvė ir orumas, bet turėti drąsos prisiliesti prie tų asmenų veiduose apreikšto kenčiančio Kristaus Kūno ir žinoti, kad Jis juos vadina mažiausiais iš savo brolių (plg Mt 25; 40–45), kurie Jam yra brangiausi. Baigdamas savo pareiškimą Šventasis Tėvas nurodo, kad daugybės žmonių gyvenimą apsunkinęs globalinis abejingumas reikalauja vystyti naująjį solidarumą ir broliškumą, kuris apimtų visą pasaulį bei suteiktų viltį, kad bus patikimai sprendžiamos visos didžiosios mūsų dabarties problemos. Žinodami, kad Dievas kiekvieno iš mūsų paklaus: „Ką padarei savo broliui?“ (Pr 4, 9–10), visada turime jausti Jo artumą ir paramą, siekdami kilnių tikslų.

© 2014 „XXI amžius“