Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Sveiki sulaukę Šventų Kalėdų!
Prasmingų Naujųjų metų!

Kalėdinis Vilnius Šarūno Mičiulio nuotrauka

Visuotinė brolybė prieš vergovę

Apie popiežiaus Pranciškaus kreipimąsi Pasaulinei taikos dienai

Mindaugas Buika

Šventasis Tėvas per vizitą Pietų Korėjoje susitiko su moterimis, kurios buvo seksualinio išnaudojimo aukos japonų okupacijos metais

Skaudi žmonijos rykštė

Pratęsdamas šimtų milijonų planetos gyventojų dėmesio bei pritarimo sulaukusį savo socialinį mokymą apie brolybę, popiežius Pranciškus būsimajai Pasaulinei taikos dienai parinko temą „Jau nebe vergai, bet broliai“, pabrėždamas tą didįjį perversmą žmonių santykiuose, kurį į vergovinę Romos imperiją atnešė krikščionybė. Tačiau visiško išlaisvinimo ir bendrystės pasiekti nepavyko iki šiol dėl nuodėmės, kuri skaudžiai žaloja žmonių lygybę, o pastaruoju metu iškilo ir nauji vergovės bruožai, kurių įveikimui reikia dėti visas pastangas. Vergovė, anot Šventojo Tėvo ta proga paskelbto kreipimosi, yra baisi žaizda, kraujuojanti visuomenės kūne prekybos žmonėmis, prostitucijos, išnaudotojiško darbo, ir kitomis formomis, iš kurios pelnosi sąžinę praradę individai ir įvairios organizuoto nusikalstamumo grupuotės, pasinaudodamos nestabilia ekonomine padėtimi, kariniais konfliktais ir išsikerojusia korupcija. Šį blogį galime šalinti tik aiškiai ir be jokių dviprasmiškumų pripažindami Evangelijoje skelbiamą tikrumą, kad visi esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir kad kiekvienas žmogus yra apdovanotas neliečiamu orumu. Šio orumo nesumenkina jokia etninė kilmė ar socialinis statusas, nes visi priklausome tai pačiai Dievo tautai: šia visuotinės brolybės nuostata vadovavosi krikščionių bendruomenės nuo pirmųjų apaštalų. Ir tai yra vienintelis kelias stabilios taikos įtvirtinimui, nes neįmanoma tikra taika, jei kito žmogaus nematome mūsų brolio, apdovanoto tokiu pačiu, kaip ir mes, orumu.

Popiežiaus gimtadienis

Tortą Popiežiui įteikė Kristaus legionierių bendruomenės seminaristai

Gruodžio 17-ąją popiežius Pranciškus šventė 78 metų gimtadienį. Ta proga jį pasveikino kiti religiniai ir valstybiniai lyderiai. Šventąjį Tėvą sveikino ir tie, kuriems jis labai atidus, – vargšai. Arkivyskupas Konradas Krajevskis (Konrad Krajewski) gruodžio 17-osios ryte nuvyko į greta Romos centrinės traukinių stoties Termini esančius nakvynės namus benamiams ir migrantams, prižiūrimus Motinos Teresės seserų, ir paėmė penkis jų gyventojus. Vėliau stabtelėjo „Marijos dovanos“ namuose Vatikane, iš kurių paėmė tris globotines, senyvas ir psichinių sutrikimų turinčias moteris. Jiems buvo rezervuotos vietos pirmoje bendrosios audiencijos eilėje, ir kiekvienas iš jų galėjo Popiežių pasveikinti tiesiogiai – nigerietis, marokietis, lenkas, albanas, slovakė, rumunė ir dar du italai. Jie visi kartu įteikė saulėgrąžų puokštę. Popiežius apkabino kiekvieną iš jų. Beje, Šventasis Tėvas turėjo paruošęs dovanų Romos vargšams: ispanų kooperatyvas „Corten“ jam padovanojo 800 kilogramų vištienos, kurią jis paskyrė vargšų kalėdiniam stalui. Audiencijos dalyviai, Šventajam Tėvui automobiliu Šv. Petro aikštėje sukant ratą, tiesė daug dovanų: tortą, namie iškeptų sausainių maišiuką. Dovaną Popiežiui padovanojo Romos tango asociacijos. Kartą Popiežius buvo pasakojęs, kad jam šis šokis labai patinka, kad jaunystėje pats jį šokęs. Per socialinius tinklus organizuotoje iniciatyvoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip 3000 tango mylėtojų, Šv. Petro aikštės prieigose šokėjų poros savo šokį skyrė popiežiui Pranciškui.

Kalėdos – durys į ateitį

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai tik Švč. Mergelė Marija tvarte pagimdžiusi Dievo Sūnų širdimi bei akių žvilgsniu susiliejo su Tuo, be kurio nėra nieko ir Jame yra viskas, ir Jį, suvysčiusi vystyklais, paguldė į ėdžias gyvuliams šerti, Betliejaus laukuose piemenims, ganiusiems bandą, staiga pasirodė bekūnė dvasia – neregėta šviesa švytintis angelas, skelbiantis netikėčiausią žinią. Įvyko stulbinantis vidinis pasikeitimas: piemenų patirtą sukrečiantį išgąstį „išvijo“ nuostaba bei užplūdusi dar nepatirto džiaugsmo banga. Pasaulio akyse nereikšmingi galvijų ganytojai išgirdo žmonijos istorijos kryptį aukštyn kojomis apverčiančią naujieną: „Į pasaulį atėjo Tas, kuriam priklauso „išdidūs“ žvaigždynai ir kurį yra pašaukti šlovinti visi, kurių viduje spurda nors mažiausias gyvybės pradas“. Taigi nėra išimčių dieviškai taisyklei, kurios galiojimas laiko atžvilgu yra neterminuotas: Viešpaties akyse mažiausiesiems suteikiama privilegija priimti didžiausias tiesas.

Rašinių konkurse apie skatinimą rinktis sveiką gyvenimo būdą be psichoaktyviųjų medžiagų įvertintas ir „XXI amžiaus“ tekstas

Juliaus Kalinsko (15min.lt) nuotrauka

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento paskelbtame „Geriausio žurnalistinio straipsnio, skatinančio rinktis sveiką gyvenimo būdą be psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, konkurse“ antrą vietą  laimėjo „XXI amžiuje“ publikuotas žurnalistės Daivos Červokienės (nuotraukoje – antroji iš kairės) straipsnis „Pamiršęs kvaišalus propaguoja kitokį gyvenimo būdą“ (nr. 43, priedas „Pro vita“). Pirmoji vieta atiteko portalo 15 min.lt žurnalistės Dovilės Jablonskaitės straipsnių ciklui (straipsniai „Kaip rūkalių skaičių Lietuvoje sumažinti iki menkų 4–5 proc.“, „Rūkalius šalia sveikuolio – tai lyg žmogus su gyvsidabrio kibiru, agresyviu šunimi ar beisbolo lazda“ ir „Mažų nuodėmių pasekmės: moterys, išgeriančios per nėštumą, dažniau pagimdo žudikus“), III vieta žurnalistei Linai Rudnickienei  už straipsnį „Nauja tendencija – vaikų rankose elektroninė cigaretė“, publikuotą Joniškio laikraštyje „Sidabrė“. Konkurso laureatai apdovanoti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir Sveikatos apsaugos ministerijos prizais.

Kristijono Donelaičio metai

K. Donelaitis – dieviškos išminties mokytojas

Ona Kaupinytė

1964 metais dailininko Eriko Varno anglimi nupieštas K. Donelaičio portretas, eksponuojamas rašytojo memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje

Gruodį sostinėje surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Kristijono Donelaičio reikšmės“ leido iš naujo pažvelgti į jo „Metų“ grožį, įvertinti jų svarbą. Dvi dienas trukusi konferencija vainikavo visus šiuos metus vykusius K. Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių renginius.

Jubiliejinių metų vertinimai

Jubiliejiniai metai buvo gera proga literatūrologams, istorikams, vertėjams pasakyti daug gražių žodžių apie mūsų literatūros klasiką K. Donelaitį. Mažosios Lietuvos lietuvių valstiečių baudžiauninkų (būrų) gyvenimą XVIII amžiuje aprašęs autorius laikomas ir dieviškos išminties mokytoju, ir tautinio atgimimo žadintoju, šviesuoliu, intelektualu, lietuvišką tapatybę atskleidžiančiu tautiniu poetu. Jo kūryba prilyginta sveikam maistui, kurio reikėjo tautos atgimimui. Visus šiuos teiginius pranešėjai išsamiai pagrindė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) organizuotoje konferencijoje.

Paveldas

Kėdainių rotušė: istorija ir šiandiena

Ramutė Šukienė

Kėdainių rotušės kiemas

Prieš metus atnaujinti ketvirtą šimtmetį skaičiuojančios Kėdainių rotušės fasadai, išraiškingos senųjų herbų freskos ir jaukiai sutvarkytas kiemelis traukia savo senąjį miestą mylinčius kėdainiečius ir miesto svečius.

Istorija

Kaip teigia istoriniai šaltiniai, Lietuvoje yra išlikusios tik trys renesanso stiliaus rotušės – Vilniaus, Kauno ir Kėdainių. Kėdainių rotušė pastatyta 1652–1654 metais šiaurės vakariniame Didžiosios Rinkos aikštės pakraštyje, dviejų čia stovėjusių mūrinių namų vietoje. Pastatas įgavo „L“ raidės formą. Virš rotušės, ties skliautuotais vartais, iškilo mūrinis bokštas su laikrodžiu, dviem varpais ir ilgu stiebu miesto vėliavai iškelti.

Pirmojo rotušės aukšto patalpos buvo skirtos ilgio matų ir saikų tūrių etalonams saugoti bei svarstyklėms laikyti, jose įsikūrė parduotuvės, kurias nuomojo pasiturintys škotai, ir viena pirmųjų Lietuvoje vaistinių.

Bendruomenėse

Bažnyčios 80-mečio šventė

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

Šv. Mišioms vadovauja Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Iš kairės: kun. Vytautas Užkuraitis, mons. Gintautas Kuliešius ir klebonas kun. Vytautas Mazirskas

BARZDAI. Lapkričio 22-ąją, šeštadienį, čia paminėta Kristaus Karaliaus bažnyčios pašventinimo 80-mečio šventė. Į ją atvyko ir šv. Mišias bažnyčioje aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, vyskupijos generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis, kaimyninės Paluobių parapijos klebonas kun. Juozas Kaminskas, dabartinis ir buvęs Barzdų ir Griškabūdžio klebonai kun. Vytautas Mazirskas ir kun. Vytautas Užkuraitis. Dabar Barzdų parapiją aptarnauja Griškabūdžio klebonas. Melstasi už šios bažnyčios statytojus, dvasininkus ir parapijiečius, jau išėjusius į Amžinybę bei besidarbuojančius parapijos labui, puoselėjančius katalikų tikėjimą ir patriotizmo vertybes. Per šv. Mišias ir po jų giedojo Česlovo Sasnausko choras iš Marijampolės. Šventėje gausiai dalyvavo parapijiečiai, atvyko Seimo narys Mindaugas Bastys, rajono meras Juozas Bertašius. Šalia bažnyčios esančiose kapinaitėse uždegtos žvakutės ant šioje parapijoje gimusių ar čia dirbusių kunigų kapų. Homilijoje vysk. R. Norvila išreiškė viltį, kad tikintieji kaip moralinę vertybę, kaip gėrį ir grožį puoselės tikėjimą ir liudys gailestingąją Dievo meilę.

Keli muziejaus eksponatai...

Keturi rusifikacijos dešimtmečiai (1864–1904)

Gabija Mackevičiūtė,

Lietuvos švietimo istorijos muziejaus vyr. muziejininkė

N. Odincovas, V. Bogojavlenskis. Skaitymo knyga Rusijos užkariauto Šiaurės Vakarų krašto liaudies mokykloms. Vilnius, 1902

Homines historium ignare, sempre pueri est (Istorija – gyvenimo mokytoja) – visiems žinomas antikos išminčių posakis, deja, dažniausiai prasprūstantis pro beprotišku gyvenimo tempu lekiančios žmonijos ausis... Nors ir okupaciniai, ir diktatoriški režimai, griūvančios blogio imperijos palieka ryškius įspaudus žmonių sąmonėje, tautų materialioje kultūroje ir dvasioje, kažkodėl, nepasimokome iš ankstesnių visuomenių padarytų klaidų, neįsigiliname į skausmingo palikimo ženklus. Todėl istorikų ir muziejininkų misija tarsi iš gausybės rago besiliejančiame žinių ir informacijos sraute – gaivinti istorinę atmintį visuomenėje, leisti muziejiniams eksponatams liudyti tiesą, sutelkti dėmesį į svarbiausius, istorinio laiko verčių išmatuotus dalykus, priminti, su kokiais iššūkiais žmonija jau susidūrė, kaip jie buvo įveikti... 2014 metais minime 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios ir 75-erius nuo Antrojo... Ir vis tiek senutėje Europoje tebežvanga ginklai, tiek geografiškai, tiek istoriškai mums labai artimoje aplinkoje... Prisimindami ir 150 metų senumo įvykius (spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo Lietuvos teritorijoje įvedimą), pažvelkime, ką mums sako švietimo paveldo objektai, vadinamasis „sunkusis muziejinis paveldas“, kokias sąsajas su šiandiena atskleidžia...

Atmintis

Palikęs išskirtinį pėdsaką

Generolo Jono Galvydžio-Bykausko 150-osioms gimimo metinėms

Malda prie generolo Jono Galvydžio-Bykausko kapo. Priekyje – Raudondvario klebonas dekanas mons. Augustinas Paulauskas

Gruodžio 3 dieną Raudondvaryje iškilmingai ir gražiai paminėtos Lietuvos generolo Jono Galvydžio-Bykausko 150-osios gimimo metinės. Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas buvo tikras Lietuvos patriotas, viena ryškiausių ir charizmatiškiausių asmenybių Lietuvos istorijoje.

J. Galvydis-Bykauskas gimė 1864 12 03 Užpalių vlsč. Degesių k. 1886 metais jis baigė Peterburgo karo mokyklą, įgijo karininko laipsnį, dalyvavo rusų–japonų kare, 1909 metais baigė Orenburgo karininkų mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje vadovavo pulkui. Kautynėse prie Lodzės buvo sužeistas, pateko vokiečiams į nelaisvę, 1918 metų pradžioje paleistas grįžo į Lietuvą. Būdamas gimtajame Degesių kaime, sužinojo, kad Vilniuje paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Nieko nelaukęs, jis išsiruošė į Vilnių, buvo vienas iš nedaugelio karininkų, kurių pavardės paminėtos Lietuvos apsaugos ministro prof. Augustino Voldemaro 1918 11 23 istoriniame įsakyme dėl Lietuvos kariuomenės įkūrimo (lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena). Trečiasis šio įsakymo paragrafas skelbė: „Plk. Galvydį-Bykauską skiriu vadu 1-ojo pulko, steigiamo Alytuje. Jam įsakau tuojau pradėti paruošiamąjį darbą ir pasirinkti sau tinkamų kadrų“.

Cimbolų žvangėjimas

Valdas Kilpys

Besibaigiantys metai buvo dar vienas laiptelis aukštyn didėjant informacinių karų svarbai. Jei realus karas kol kas mus aplenkia, tai informacinis – tikrai ne. Būta įvairių mūšių šiuose laukuose, tačiau panašiai kaip ir krašto gynybos atveju, pamažu suvokiama, kad Lietuva turi statyti užkardas mūsų piliečių smegenų plovimui. Pradėtas „klibinti“ Visuomenės informavimo įstatymas. Spalį parlamentarai jo taisyti dar nematė reikalo, tačiau praėjusi savaitė tapo jo korekcijų pradžia. Pateiktos pataisos numato, kad už karo propagandą, raginimus keisti konstitucinę santvarką ir kėsintis į šalies suverenitetą galėtų būti baudžiami tiek transliuotojai, tiek retransliuotojai. Tai – svarbi pataisa.

Absoliučia laisve tapusi teisė išgirsti priešingą nuomonę senokai tapo antivalstybinių veiksmų pateisinimu. Dangstantis informacijos laisve, toleruojami veiksmai, kuriais kėsinamasi į kitas ne mažiau svarbias Konstitucijos ginamas vertybes. Reikia tikėtis, kad pavasariop nukeltas svarstymas duos gerų rezultatų ir už dezinformacijos sklaidą atsakingi retransliuotojai nebegalės išvengti atsakomybės.