Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Bendrystės pavyzdys

Prisimintas Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios išėjimo iš pogrindžio 25-metis

Dr. Aldona Vasiliauskienė 

Priekyje (iš kairės) sėdi: Diana Varnaitė, už jos – Arijana Marija Kapkanienė, Justas Babičius, Olia Kasjanova, Lyda Cholčeva. Stovi: Aldona Babičienė, Jakaterina Varnelienė, Mychailo Maksymjuk, klebonas kun. Aušvydas Belickas, t. Pavlo Jachimec OSBM, Marija Levčik, Lida Hurnaja, Aleksandra Majsejenko ir Vasylis Kapkanas

Šv. Mišias aukoja parapijos klebonas kun. Aušvydas Belickas (kairėje) ir svečias ukrainietis – t. Pavlo Jachimec OSBM (dešinėje)

Klebono kun. Aušvydo Belicko (dešinėje) rankoje – Mychailo Maksymjuko (viduryje) iškeptas ir įteiktas karavajus. Kairėje – kun. t. Pavlo Jachimec OSBM

T. Pavlo Jachimec OSBM (kairėje) klebonui kun. Aušvydui Belickui (dešinėje) įteikė padėką

Šv. Mišiose meldžiasi lietuviai ir ukrainiečiai

2014-aisiais Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčia (UGAKB), kartais dar vadinama Rytų apeigų arba Unitų Bažnyčia, iškilmingai minėjo 25-ąsias išėjimo iš pogrindžio metines. Ukrainoje ir kitose šalyse aukotos šv. Mišios, organizuotos mokslinės konferencijos, vyko koncertai. Aktyviausiai pogrindyje veikusieji (pasauliečiai, dvasininkai, vienuoliai bei vienuolės) buvo apdovanoti specialiomis padėkomis, o Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vadovybė Bažnyčios legalizacijos 25-mečiui paminėti pagamino specialius spalvingus medalius. Vienas jų Hošivo Kristaus Atsimainymo vienuolyne (Ivano Frankivsko sritis) 2014 m. lapkričio 23 d. buvo įteiktas ir šio straipsnio autorei.

Lietuvoje UGAKB išėjimo iš pogrindžio 25-metis paminėtas Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje (ji aptarnauja ukrainiečius unitus) ir vienintelėje lietuvių Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Antrąją Šv. Kalėdų dieną, gruodžio 26-ąją, šv. Mišiose, kurias aukojo kun. Aušvydas Belickas (Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas) ir t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM (raidės OSBM – Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino pavadinimo trumpinys) – Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas, – melstasi už Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčią, minint 25 išėjimo iš pogrindžio metus, melstasi už ukrainiečius ir taiką Ukrainoje. Pamokslą pasakė kun. A. Belickas ir pravedė gražias paraleles tarp UGAKB ir šv. Stepono. „Stepono pavyzdys liudija, kokia kaina kartais tenka mokėti už įsitikinimus. Jo mirtis moko ir mus pasisemti stiprybės ir gyventi pagal Kristaus mokymą“, – kalbėjo kun. A. Belickas, prisimindamas ir savo, pogrindžio seminaristo, kelią į kunigystę. Įšventintas į kunigus kartu su vienu ukrainiečiu, jis puikiai žinojo apie itin sunkią UGAKB padėtį sovietmečiu.

UGAKB padėtis sovietmečiu

Pranešimą po šv. Mišių skaitė t. Pavlo Jachimec OSBM. Faktus jis iliustravo skaičiais: Antrojo pasaulinio karo pradžioje Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčia turėjo 2 387 parapijas ir 3,6 milijonų tikinčiųjų, 2 352 dvasininkus, 31 vyrų ir 121 moterų vienuolyną ir vienuolių namus. Bažnyčios globojama veikė Dvasinė akademija, trys seminarijos, kuriose mokėsi 480 studentų. Pasak tėvo Pavlo, nepasisekus bandymui vyskupus jėga priversti atsisakyti vienybės su Popiežiumi, tarybų valdžia, grasindama mirtimi, 1946 m. kovo 9–10 d. Švento Juro Sobore, Vakarų Ukrainos bažnyčios dvasinėje širdyje, sukvietė 216 dvasininkų, kur vyko vadinamasis „Lvovo Sinodas“ (vertinamas kaip pseudosoboras). Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčia prievarta buvo įjungta į Rusijos Stačiatikių Bažnyčią. Baudžiamieji organai suėmė ir į darbo lagerius išvežė šimtus dvasininkų, vienuolių ne tik vyrų, bet ir moterų, tikinčiųjų pasauliečių dažnai su šeimomis, vaikais. 43 metus, 1946–1989 metais Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčia buvo labiausiai uždrausta Bažnyčia pasaulyje ir tapo didžiausia struktūriniu požiūriu opozicine sistema visoje TSRS. Nepaisydama žiaurių persekiojimų, UGAKB kruopščiai parengtos slaptų seminarijų, slaptų vienuolijų, parapijų bei jaunimo grupių veiklos dėka tęsė savo veiklą pogrindyje iki pat legalizavimo – 1989 m. gruodžio 1 d.

Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčia dalyvavo itin svarbiuose istoriniuose įvykiuose ir kovoje už laisvę – legalizavimą. Išskirtinas itin svarbus veiksnys – kreipimasis į Popiežių. 1987 m. rugpjūčio 4 d. vyskupai Pavlo Vasilikas ir Ivanas Semedija, 20 dvasininkų, vyrų bei moterų vienuolių, 174 tikintieji kreipėsi į Šventąjį Tėvą Joną Paulių II dėl išėjimo iš pogrindžio ir UGAKB legalizavimo.

Per labai trumpą laiką Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčia gebėjo atstatyti dvasinius švietimo centrus, kuriuose rengiami dvasininkai, mokomos katechetės bei pasauliečiai. Per du dešimtmečius Bažnyčia ne tik atgaivino savo struktūras, bet jas ir atstatė, sukūrė naujas, pakeldama į žymiai aukštesnį lygį, atitinkantį laikmetį. Aukščiausią šios veiklos išraišką atspindi trys nuosekliai brandinti veiksniai, kurių aukščiausia išraiška – Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II atvykimas į Ukrainą; ukrainiečių kankinių paskelbimas palaimintaisiais, Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios centro sugrąžinimas iš Lvovo į Kijevą ir Kristaus Prisikėlimo Patriarchalinio Soboro Kijeve pašventinimas 2013 metais.

Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčia šiandien yra trečia tarp kitų religinių konfesijų: 1,5 milijono tikinčiųjų (14,1 proc.), beveik 3400 parapijų, 11 vyrų ir 18 moterų ordinų, kongregacijų ir vienuolijų. Daugiausia – Vakarų Ukrainoje. Šalyje yra penkios pagrindinės Bažnyčios: trys stačiatikių (priklauso Kijevo ar Maskvos patriarchatams, yra ir autokefalinė) ir dvi katalikų (Graikų ir Lotynų apeigų).

T. P. Jachimecas OSBM sakė, kad gruodžio 10 dieną Kijevo Kristaus Prisikėlimo Patriarchaliniame Sobore paminėtas UGAKB išėjimo iš pogrindžio 25-metis, ir pateikė svarbiausias Popiežiaus pasiuntinio, Vienos arkivyskupo kardinolo Christofo Šionborno mintis.

„Aš giliai išgyvenau jausmą, kad vienybė čia gyva, ir tai, kad aš niekada gyvenime to nepatyriau... Tai, kuo šiandien gyvena Ukraina, turi tapti pavyzdžiu daugeliui šalių... Mane labiausiai sujaudino visų šio vizito susitikimų metu žmonių viltis, stipri valia daugiau nevergauti ir gilus tikėjimas, kad Viešpats Dievas jų nepamiršo. Nepamiršime ir mes jų, nes jų likimas liečia mus visus“. T. P. Jachimec OSBM 1988-aisias baigė pogrindžio seminariją Ukrainoje ir 1988 m. gruodžio 4 d. buvo įšventintas kunigu. Sovietmečiu (nuo 1987 metų) ne kartą važiavo į Lietuvą, kad į Ukrainą parvežtų čia slapta kopijavimo ar surinkimo būdu išspausdintos religinės literatūros, maldaknygių. Prisiminė pažintį su pirmuoju lietuviu kunigu Švč. Jėzaus Širdies (Dievo Apvaizdos) bažnyčios klebonu kun. Jonu Vaitoniu (1941 02 03–1970 05 23–1999 08 30), kuris daug padėjo šioje veikloje, bei nemažai talkinusį Petrą Gražulį (dabar Seimo narį). Vėliau, Lietuvai tapus nepriklausoma, ši veikla plėtėsi kitomis kryptimis. 1991 m. birželio 27 d. laikinai paskirtas į Vilnių, į Švč. Trejybės bažnyčią, ir tai tęsiasi jau keturiolikti metai.

„Nei aš pats, nei kas nors iš ukrainiečių, – sakė t. Pavlo, – Lietuvoje niekada nesijautėme svetimi – visada buvome kaip savo namuose, už tai nuoširdžiai dėkojame. O ypač dabar, šiuo sunkiu Ukrainai metu, jaučiame didžiulį Lietuvos palaikymą: bendros maldos, Mišios, „Marijos radijas“, spauda – visur pilna medžiagos apie Ukrainą, sklinda maldos žodžiai. Esame labai dėkingi ir už materialinę pagalbą, kuri nepaprastai reikalinga ir pačiu laiku“.

T. Pavlo, padėkojęs visiems, atėjusiems pasimelsti už 25 UGKC išėjimo iš pogrindžio metus, parapijos klebonui Aušvydui Belickui įteikė specialų padėkos raštą.

Ukrainietiškas pyragas ir Šv. Mikalojaus bažnyčia

Specialų ukrainietišką pyragą – karavajų – iškepė Mychailas Maksymjuk ir įteikė parapijos klebonui kun. Aušvydui Belickui. Kepti Mychailas išmoko iš savo močiutės Varvaros (lietuviškai būtų Barbora), kuri mirė, peržengusi 90 metų slenkstį, ir niekada nesiskundė dantų skausmais. Karavajų kepė ir Mychailo mama Marija. Tam reikia visos dienos: ne tik porą kartų sijoti miltus ir dar atlikti kelis darbus, tačiau svarbiausia, kad pyragas ruošiamas ir kepamas meldžiantis. Mychailas ir kitus darbus dirbdamas nepamiršta maldos. Nors jau garbaus amžiaus, M. Maksymjuk yra vienas aktyviausių Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios parapijiečių, kuriam sava ir Šv. Mikalojaus bažnyčia. Beveik 19 metų atkentėjęs Sibiro tremtyje 1967 metais sugrįžo į Ukrainą, deja, čia jo, kaip tautos priešo, nepriregistravo, tad jis atvyko į Lietuvą, pas iš tremties sugrįžusią Oną Pakalnytę. Oną ir Mychailą sutuokė Šv. Mikalojaus bažnyčioje tuometinis klebonas, būsimasis vyskupas Juozas Tunaitis (1928 10 25–1954 09 12–1991 05 19–2012 06 01). Jis pakrikštijo ir dukrą Aldoną, čia ji priėmė Pirmąją šv. Komuniją, vėliau sutuokė su Dainiumi Babičiumi. Šv. Mikalojaus bažnyčioje pakrikštyti ir Mychailo vaikaičiai Rokas ir Justinas. Jaunesnysis Justinas Babičius ilgą laiką Šv. Mikalojaus bažnyčioje patarnavo šv. Mišiose. „Tad man, – kalbėjo p. Mychailas Maksymjuk, – ši bažnytėlė yra labai miela ir sava, ir aš džiaugiuosi, galėdamas čia melstis kartu su lietuviais tokią svarbią Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčiai datą – 25 jos išėjimo iš pogrindžio metus – ir džiaugiuosi, kad šią šventę mini Šv. Mikalojaus bažnyčia“. Ukrainietis skaitė savo sukurtus, iki širdies gelmių jautrius poezijos posmais, kuriuose kalbama apie po visur prievarta išblaškytus ukrainiečių – senelių, tėvų, vaikų ir vaikaičių – likimus, o artimųjų netektį primena ir pati gamta...

Ukrainiečiai atliko keletą melodingų kalėdinių giesmių (kaliady). Vėliau parapijos klebonui kun. A. Belickui jie sugiedojo „Mnohie lita“ („Ilgiausių metų“), o lietuviai – t. P. Jachimecui OSBM.

Autorės asmeninio archyvo nuotraukos

© 2015 „XXI amžius“