|
Vieno dalyko tau trūksta...
Kun. Nerijus PIPIRAS
Gyvename įdomiais laikais. Nors visada viskas įdomu, tačiau tik šiandien supratau, kad tai aktualu ir man, tiesiog žvelgiančiam į realybę tarsi pro langą, bent širdies gelmėje tikinčiam, kad visi žmonės yra geri. Keistos tokios mintys. Gal pradėjau matyti tikrovę vis realiau. Visgi nenoriu šios diskusijos su pačiu savimi toliau plėtoti. Žvelgdamas pro langą, supratau tai, jog po saule nieko naujo. Tiesiog dauguma tarnauja mažumai ir taip turi būti. Širdies gilumoje norisi protestuoti, tačiau supratau, jog tikrovė yra kitokia, nei dažnai teoriškai įsivaizduoju.
Šiandien tiesiog dauguma tarnauja mažumai. Kažkam prireikė bet kokia kaina įsitvirtinti istorijoje kyla karai; kažkam reikia išleisti į apyvartą savo egoizmą žiūrėk, milijonai jau ieško pastogės. Kažkas sumąstė urbanizuoti pasaulį, užantyje palikęs tradicijas, kultūrą ir patį žmogų... Atrodo, jog kuriami šešėliai, kurių pats žmogus bijo, o saugumą, ramų gyvenimą bando nusipirkti už pinigus ir likimus. Bando ne šiaip sau nusipirkti, bet pašalinti bet kokią tariamo ar realaus broko molekulę. Tad ko dar reikia, kad viskas būtų gerai? Ar tas DAR kada nors išnyks? Kažkas daug vilčių ir iliuzijų deda į kosmosą, Mėnulį. Rodos, belieka tik nusipirkti bilietą pirmiausia ekskursijai, o po to gal ir kasdienybei... Net ir kosmosą, Mėnulį stengiamės privatizuoti. Turėdami Mėnulio gabalėlį ir ten galėdami leisti vasaros atostogas, atrodysime mažų mažiausiai originalūs ir nepakartojami. Tačiau ar sustosime ties tuo? Žmogui visada norisi kažko daugiau, jam vis kažko trūksta. Tuomet kaip tas evangelijos žmogus klaupiamės ties Mokytoju ir klausiame: Ką dar turėčiau daryti, kad laimėčiau amžiną gyvenimą, kad jį nusipirkčiau, kad būčiau užsitikrinęs nepraeinantį rytojų?..
Jėzus nutraukia šiuos pasvarstymus tyliai atsidusdamas: Kaip sunku turtuoliui įeiti į Dangaus Karalystę... Suklusome? Kažkas neįprasto, neįtelpančio į pasaulio logikos rėmus? Taip ir turi būti, juk kalbama apie Dievo Karalystę, kuri prasideda nuo mažyčio garstyčios grūdelio ir į kurią įeinama pro adatos ausį. Viešpats nesmerkia turto, bet smerkia turto sudievinimą.
Tad norisi visiems linkėti tiesiog įžvelgti paprastą prasmę, ir, kaip popiežius Pranciškus sako savo enciklikoje Laudato si, prie visko artintis su paprasčiausiu atvirumu nuostabai, o su visa kūrinija kalbėtis brolybės ir grožio kalba. Dievas mus labai gausiai yra apdovanojęs!
© 2015 XXI amžius
|