Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Užduotys didžiajai demokratijai

Apie istorinę popiežiaus Pranciškaus kalbą JAV kongrese

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus apsilankęs JAV kongrese prie čia esančios jo kanonizuoto Kalifornijos apaštalo šv. Junipero Seros skulptūros. Dešinėje – viceprezidentas Džo Baidenas, kairėje – Atstovų rūmų pirmininkas Džonas Beneris

Katalikų įtakos stiprėjimas

Jeigu popiežiaus Pranciškaus apaštalinėje kelionėje Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuri susilaukė ir didžiulio tarptautinio dėmesio, ieškotume to, ką tikrai būtų galima vadinti istoriniu, įvykusiu pirmą kartą, būtų jo kalba sostinėje Vašingtone specialiai surengtoje Kongreso (JAV parlamento) sesijoje. Iš tikrųjų, pavyzdžiui, Šventasis Tėvas kalbėjo ir Niujorke vykstančioje Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinėje asamblėjoje, tačiau taip yra darę visi keturi JAV aplankę popiežiai (Jonas Paulius II net du kartus), kaip Vatikano valstybės vadovai. Garbė daryti pranešimą galingiausios pasaulio valstybės įstatymų leidėjams Romos vyskupui dabar buvo suteikta pirmą kartą. Ir tai ženklina tiek išskirtinį moralinį popiežiaus Pranciškaus autoritetą politinėje bendruomenėje, tiek ir Katalikų Bažnyčios visuomeninės įtakos Jungtinėse Valstijose išaugimą. Juk dar ne taip seniai, tik prieš pusę šimtmečio, JAV prezidentu tapusiam pirmajam katalikui Džonui Kenedžiui (John Kennedy) teko atkakliai ginti savo tikėjimą prieš protestantiškojo elektorato daugumos reikštas abejones, kad jis pernelyg „žvalgosi į Romą“. Kad dabar ši nepasitikėjimo siena nugriauta, patvirtina ir tas faktas, kad nors katalikai sudaro tik 23 proc. JAV gyventojų, tarp Kongreso narių jų yra daugiau nei 30 proc. Net ir abu parlamento rūmų vadovai – Senato pirmininkas JAV viceprezidentas demokratas Džo Baidenas (Joe Biden) ir Atstovų pirmininkas respublikonas Džonas Beneris (John Boehner) yra katalikai. Nemažai Katalikų Bažnyčios narių yra ir tarp žymių politikų (senatorių, valstijų gubernatorių), kurie iškėlė savo kandidatūras būsimuose 2016 metų JAV prezidento rinkimuose.

Gyvenimą keičia malonė

Kun. Vytenis Vaškelis

Tik žvelgdami per dieviškosios Karalystės perspektyvos prizmę, kai šio sekmadienio Evangelija į pirmą vietą iškelia nenuilstamą amžinojo gyvenimo siekiamybę (Mk 10, 17), galime Kristaus mokymo šviesoje vertinti net kartais iškilusius skandalingus įvykius. Štai neseniai Tikėjimo mokymo kongregacijoje dirbusio mons. Kžyštofo Charamsos (Krzysztof Charamsa) paskelbtas prisipažinimas, kad jis esąs gėjus, laimingai gyvenantis su savo partneriu, sukėlė ne tik dviprasmiškų minčių, bet jo mesti nepagrįsti kaltinimai Bažnyčiai bei Šventajam Sostui dėl homofobijos ir homoseksualų laisvės varžymo paliudijo, kaip net dvasininkas gali taip skaudžiai susipainioti savo mintyse, kad, užuot skelbęs ir liudijęs Tiesą, tampa melo ruporu. Besąlygiškai pritardami oficialiam Vatikano spaudos salės pareiškimui, kad į minėto kunigo asmeninį gyvenimą reikia žvelgti su atitinkama pagarba (turime tolerantiškai atskirti jo privatų gyvenimo būdą nuo jo Sinodo išvakarėse viešai pareikštų sveikam protui prieštaraujančių kaltinimų), tenka pripažinti, kad Dievas, norėdamas atvesti mons. K. Charamsą į atgailą, leido jam vadovautis savo suklaidintu išmanymu (Rom 1, 28). Pasaulyje milijonai krikščionių, sužinoję šio dvasininko nuopuolį, meldžiasi už jo atsivertimą, todėl tikėtina, kad jau dabar malonės kibirkštis braunasi į jo vidų ir tikrai anksčiau ar vėliau jį paskatins naujoje šviesoje įvertinti visą savo gyvenimą ir ypač padės suvokti savos atsakomybės mastą dėl mestų beprecedentinių kaltinimų...