Tai, kas įvyko, nežmoniška
|
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė
pirmadienį Paryžiuje pagerbė
prie Bataclan koncertų
salės nužudytųjų atminimą
|
Penktadienio vakarą Paryžiuje, baruose, restoranuose, koncertų salėje ir pagrindiniame šalies stadione vyko baisūs teroro išpuoliai, nusinešę daugiau kaip šimtą žmonių gyvybių ir kelis šimtus žmonių palikę sužeistų. Daugelis jų kritinės būklės ir vis miršta. Žuvo ir septyni teroristai, dauguma jų susisprogdino. Atsakomybę dėl išpuolio prisiėmė Islamo valstybė (IS). Šie išpuoliai yra kruviniausi Europoje per pastarąjį dešimtmetį. Savaitgalį po teroro išpuolių Paryžiaus gatvėse dėl visuomenės saugumo dirba pareigūnai, sugriežtinta sienų kontrolė. Ne tik Prancūzijoje, bet ir įvairiose pasaulio vietose vyksta akcijos, solidarumo su aukomis minėjimai. Prie Prancūzijos ambasadų įvairiose šalyse degė žvakės ir padėtos gėlės, įvairių šalių pastatai apšviečiami Prancūzijos vėliavos spalvomis.
Po Paryžiuje įvykusios tragedijos paskelbta visuotinė IS narių, dalyvavusių išpuoliuose, paieška. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį, lapkričio 16-ąją, pagerbė penktadienį Prancūzijos sostinėje įvykdytų teroro išpuolių aukas. Šalies vadovė padėjo gėlių prie Paryžiaus Bataclan koncertų salės, kur buvo nužudyta ir sužeista daugiau nei 100 žmonių. Prezidentė tylos minute pagerbė Paryžiuje žuvusių nekaltų žmonių atminimą. Šiandien drauge su Prancūzija tylos minute pagerbiame žuvusiuosius. Lietuva palaiko Prancūziją ir visus jos žmones. Terorizmas neturi sienų, todėl barbariško žiaurumo akivaizdoje esame vieningi ir pasiryžę drauge apsaugoti savo žmones ir savo vertybes, sakė Lietuvos Prezidentė.
Vatikano Valstybės sekretorius kard. Pietro Parolinas (Pietro Parolin) popiežiaus Pranciškaus vardu pasiuntė užuojautos telegramą Paryžiaus arkivyskupui kardinolui Andrė Ventrua (André Vingt-Trois). Sužinojęs apie baisius teroristinius išpuolius Paryžiuje, kuriuose žuvo daug žmonių ir daug kitų buvo sužeista, popiežius Pranciškus maldoje ir skausme vienijasi su šios dramos prislėgtomis šeimomis ir su visa prancūzų tauta, rašoma telegramoje. Šventasis Tėvas meldžia Dievą, gailestingąjį Tėvą, kad žuvusius priimtų į savo ramybę ir šviesą bei stiprintų sužeistųjų ir visų nukentėjusių šeimų viltį. Popiežius dvasia artimas visiems dalyvaujantiems gelbėjimo akcijoje. Dar kartą Šventasis Tėvas ryžtingai smerkia smurtą, kuris nieko negali išspręsti; meldžia Dievą, kad visiems įkvėptų taikos ir solidarumo jausmus, o gedinčias šeimas ir visus prancūzus apdovanotų gausiomis malonėmis.
Popiežių Pranciškų pribloškė žinia apie teroristų išpuolius Paryžiuje, kur žuvo ne mažiau kaip 120 žmonių, sakoma Šventojo Sosto spaudos salės direktoriaus t. Frederiko Lombardžio (Federico Lombardi) SJ paskelbtame pareiškime. Vatikane su liūdesiu sekame tragiškas žinias. Esame sukrėsti šių naujų pamišėliško teroristų smurto ir neapykantos proveržių. Kartu su Popiežiumi ir su visais taiką mylinčiais žmonėmis juos smerkiame pačiu griežčiausiu būdu. Meldžiamės už aukas, už sužeistuosius ir už visą prancūzų tautą. Tai išpuolis prieš visos žmonijos taiką, į tai visi turime ryžtingai ir solidariai reaguoti, kad būtų užkirstas kelias visoms žmogžudiškos neapykantos formoms.
Popiežius Pranciškus apie savo liūdesį ir skausmą po Paryžiuje įvykusių teroristinių pasikėsinimų kalbėjo italų katalikų televizijos kanalo TV2000 žinių laidoje. Trumpame telefoniniame pokalbyje žinių laidos metu popiežius Pranciškus sakė, kad jam nesuvokiama, kaip žmogus gali taip elgtis. Esu sukrėstas, jaučiu didį skausmą ir meldžiuosi, sakė Pranciškus. Reiškiu savo artumą mylimai prancūzų tautai, nužudytųjų šeimoms, meldžiuosi už visus.
Jūs daug kartų esate kalbėjęs apie trečiąjį pasaulį karą, vykstantį dalimis, priminė su Popiežiumi telefonu kalbėjęs žurnalistas. Tai yra viena tų dalių, sakė Šventasis Tėvas. Tokiems dalykams nėra pateisinimo. Nei religinio, nei žmoniško. Tai nežmoniška. Dėl to vienijuosi su visa Prancūzija ir ją myliu.
Šeštadienio rytą Paryžiaus arkivyskupas kardinolas A. Ventrua paskelbė žinią savo arkivyskupijos tikintiesiems dėl teroristinių išpuolių. Kardinolas praneša, kad po atakų, įvykdytų sausio mėnesį, po išpuolio šią savaitę Beirute ir daugybės kitų įvykdytų pastaraisiais mėnesiais ypač Nigerijoje, kitose Afrikos šalyse, Prancūzija vėl pažino gedulo skausmą, susidūrusi su grupės fanatikų įvykdytu barbariškumu. Meldžiuosi ir Paryžiaus katalikus kviečiu melstis už seseris ir brolius, kurie vakar buvo nužudyti, už jų šeimas, sužeistuosius, jų artimuosius ir visus, kurie atskubėjo jiems į pagalbą, už teisėsaugos pajėgas, kurios turi dirbti siaubingos įtampos sąlygomis, už mūsų vadovus ir šalį, kad išliktume tvirti vienybėje ir išlaikytume taiką širdyse, pažymi Paryžiaus arkivyskupas, ragindamas visas parapijas griežtai laikytis visų saugumo priemonių, kurias nurodė valdžia, bei prašydamas šeštadienį ir sekmadienį paskelbti gedulo ir maldos dienomis. Arkivyskupas pranešė, kad sekmadienį 18.30 val. Paryžiaus Dievo Motinos katedroje jis vadovaus šv. Mišioms už išpuolio aukas, jų artimuosius ir visą šalį, katedros varpai gedulingai skambės 18.15 val. Susidūręs su žmonių žiaurumu, meldžiu malonės, kad mūsų širdys išliktų tvirtos ir jose nebūtų neapykantos, ragino kardinolas, kviesdamas per ateinančias savaites ir mėnesius toliau išlaikyti santūrumą, nuosaikumą ir šaltakraujiškumą, kurį iki šiol visi rodė, nesileisti, kad užvaldytų panika ir neapykanta. Prašykime malonės būti taikos kūrėjais. Niekada neturime nustoti viltis taikos, jei kuriame teisingumą, kviečia Paryžiaus arkivyskupas kardinolas A. Ventrua.
O sekmadienio vidudienį, po kartu su dešimtimis tūkstančių Šv. Petro aikštėje buvusių maldininkų kalbėtos Viešpaties Angelo maldos, popiežius Pranciškus dar kartą padrąsinimo ir paguodos žodžiais kreipėsi į Paryžiuje žuvusiųjų artimuosius ir visus penktadienio vakaro išpuolių sukrėstus žmones. Trokštu išreikšti mano skausmą dėl teroristinių išpuolių įvykusių Paryžiuje penktadienio vakarą. Prancūzijoje liejosi kraujas, žuvo daug žmonių. Prancūzijos Respublikos Prezidentui ir visiems piliečiams reiškiu brolišką užuojautą. Esu artimas gyvybės netekusiųjų artimiesiems ir sužeistiesiems. Toks barbariškumas pribloškia ir verčia klausti, kaipgi gali žmogus sumanyti ir įvykdyti šias baisybes, sukrėtusias ne tik Prancūziją, bet visą pasaulį. Šių veiksmų akivaizdoje turime ryžtingai smerkti neapsakomą žmogaus asmens orumo įžeidimą. Noriu iš visų jėgų pakartoti, kad žmonijos problemų neišspręs smurtas ir neapykanta, kad Dievo vardo naudojimas jiems pateisinti yra piktžodžiavimas. Kviečiu jus melstis kartu su manimi: paveskime Dievo gailestingumui šios tragedijos aukas. Mergelė Marija, Gailestingumo Motina, teįkvepia mums išminties ir tesužadina širdyse pasiryžimą siekti taikos. Ją prašykime ginti ir globoti brangią Prancūziją Pirmąją Bažnyčios dukrą, Europą ir visą pasaulį, sakė popiežius Pranciškus ir paprašė visų buvusių aikštėje tyliai minutę pasimelsti, ir po to visi kartu sukalbėjo Sveika, Marija.
Pagal Vatikano radijo ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros pranešimus
Daugiau apie įvykius Prancūzijoje rašysime kitame numeryje, priede XXI amžiaus horizontai.
Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka
© 2015 XXI amžius
|