Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pro Deo
et Patria

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Pranašiškas Afrikos Bažnyčios balsas

Kardinolo Roberto Saros mintys apie šeimos sielovados problemas

Mindaugas Buika

Kardinolas Robertas Sara pristato didelio populiarumo susilaukusią knygą „Dievas arba nieko. Pašnekesys apie tikėjimą“

Laukiant popiežiaus Pranciškaus vizito Afrikoje (lapkričio 25–30 dienomis jis turėtų aplankyti Keniją, Ugandą ir Centrinę Afrikos Respubliką) ir papildant jau publikuotą medžiagą apie Vyskupų Sinodo asamblėją, norisi supažindinti su afrikiečių ganytojų nuostatomis dėl šeimos sielovados aktualijų. Juk iš 272 Sinodo tėvų 54 buvo iš Afrikos. Ateityje jų įtaka neišvengiamai didės, nes vis didėja ir juodojo kontinento katalikų dalis pasaulyje. XX amžiaus pradžioje Afrikoje buvo tik 2 milijonai katalikų, o dabar jų yra 200 milijonų, o XXI amžiaus viduryje apie 40 proc. visos Katalikų Bažnyčios narių bus afrikiečiai. Tai teikia didelę viltį, kadangi Afrikos katalikai ir ypač jų ganytojai ištikimai gina tradicines Evangelijos nuostatas ir ryžtingai priešinasi kai kuriems bandymams liberalizuoti Bažnyčios mokymą, pasiduodant naujosioms moralinio reliatyvizmo tendencijoms. Kaip tik apie tai Vyskupų Sinodo asamblėjoje perspėjančiai kalbėjo šiuo metu žymiausias afrikiečių hierarchas 70-metis kardinolas Robertas Sara (Robert Sarah), kuris Vatikane vadovauja Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos (liturgijos reikalų) kongregacijai.

Tai, kas įvyko, – nežmoniška

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį Paryžiuje pagerbė prie „Bataclan“ koncertų salės nužudytųjų atminimą

Penktadienio vakarą Paryžiuje, baruose, restoranuose, koncertų salėje ir pagrindiniame šalies stadione vyko baisūs teroro išpuoliai, nusinešę daugiau kaip šimtą žmonių gyvybių ir kelis šimtus žmonių palikę sužeistų. Daugelis jų – kritinės būklės ir vis miršta.  Žuvo ir septyni teroristai, dauguma jų susisprogdino. Atsakomybę dėl išpuolio prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Šie išpuoliai yra kruviniausi Europoje per pastarąjį dešimtmetį. Savaitgalį po teroro išpuolių Paryžiaus gatvėse dėl visuomenės saugumo dirba pareigūnai, sugriežtinta sienų kontrolė. Ne tik Prancūzijoje, bet ir įvairiose pasaulio vietose vyksta akcijos, solidarumo su aukomis minėjimai. Prie Prancūzijos ambasadų įvairiose šalyse degė žvakės ir padėtos gėlės, įvairių šalių pastatai apšviečiami Prancūzijos vėliavos spalvomis.

Ypatingi ženklai vertybių perkainojimui

Kun. Vytenis Vaškelis

Neseniai įvykdytos barbariškos teroristų atakos Paryžiuje dar kartą patvirtino skaudų faktą: žmogus – tobulo Dievo minčių bei Jo veikimo atspindys, – pasinaudodamas savivale, gali taip žemai morališkai pulti, kad, prieš pradėdamas beatodairiškai šaudyti į aplinkinius, nesavu balsu sušunka: „Šlovė Alachui!“, ir bematant iš jo automato pasipila mirtį sėjančios salvės... Tai – kraštutinis fanatizmas, kai asmuo, tiesiogiai veikiamas piktųjų dvasių, tampa jų žiauriausio negailestingumo marionete. Jėzus yra mus įspėjęs, jog mūsų priešai, įsitikinę savuoju teisumu, Dievo vardu net žudys tuos, kurių nekenčia. Jis kalbėjo mokiniams: (...) „Ateis valanda, kada jūsų žudikai tarsis atlieką šventą pareigą Dievui. Jie tai darys, nes nei Tėvo, nei manęs nepažįsta“ (Jn 16, 2–3).

Kauno „Aušros“ gimnazijai – 100 metų

Prie Nežinomo Kareivio kapo. Priekyje – prof. Vytautas Landsbergis, Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir Zigmas Tamakauskas

Neseniai Lietuva minėjo pirmosios lietuviškos gimnazijos įkūrimo Vilniuje šimto metų sukaktį. Tais pačiais (1915) metais, po mėnesio, būsimo Vasario 16-osios Akto signataro spaustuvininko Saliamono Banaičio pastangomis pradėjo savo darbą pirmoji lietuviška Kauno gimnazija. Jos direktoriumi tapo kunigas, teologijos mokslų daktaras Klemensas Šova*, dažniausiai įvardijamas kaip Klemensas Šovys (jo antkapiniame paminkle Šiaulių senosiose kapinėse taip pat įrašyta: Kunigas dr. Klemensas Šovys), sąmoningas ir aktyvus lietuvių tautinio judėjimo dalyvis. Be daugybės visuomeninių darbų, gimnazijoje dar dėstė tikybą ir vokiečių kalbą, vėliau aktyviai dalyvavo Lietuvos kariuomenės veikloje – 1939 metais jam buvo suteiktas ginkluotųjų pajėgų prelato titulas, vokiečių okupacijos metais buvo vienas iš didelio pulko dvasininkų, gelbėjusių žydų tautybės žmones. Antrasis gimnazijos direktorius buvo Pranas Dovydaitis, žinomas kaip Ateitininkijos ideologas, Vasario 16-osios Akto signataras, profesorius, daugybės kultūros, religijos, filosofijos mokslo darbų autorius ir redaktorius, sovietinės okupacinės valdžios suimtas ir 1942 metais Severouralsko lageryje sušaudytas. Septynerius metus – nuo 1923 iki 1930 metų gimnazijai vadovavo Vasario 16-osios Akto signataras profesorius Mykolas Biržiška. Ir vėliau keitėsi direktoriai, bet gimnazijos kryptis iki sovietinės okupacijos išliko ta pati – išsilavinusio lietuvio auginimas, tautinio sąmoningumo brandinimas. Dabartinė gimnazijos direktorė Nerija Baltrėnienė yra aštuoniolikta šios mokymo įstaigos vadovė.

Paroda apie Popiežiaus vizitą Šventojoje Žemėje

Vitalis Lebedis

Iš kairės: Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Izraelio valstybės ambasadorius Amiras Maimonas, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas

Didžiojoje Šiaulių vyskupijos pastoracinio centro salėje atidaryta fotografijų paroda „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje 2014 metais“. Ją atidarė Izraelio valstybės ambasadorius Amiras Maimonas, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Šiaulių meras A. Visockas, padėkojęs ambasadoriui Amirui Maimonui už mieste eksponuojamą parodą, sakė, kad žmonėms tiesiog būtini pavyzdžiai, kai įvairių konfliktų fone atsiranda asmenybių, nešančių gėrį ir taiką. „Puikiai žinome, kokia įtempta situacija yra Izraelyje ir aplink jį, įtampa tvyro visame pasaulyje. Viena iš svarbiausių Popiežiaus misijų ir yra kalbėti apie taiką ir rodyti meilę visiems žmonėms. Tai jis darė ir šio istorinio vizito metu“, – kalbėjo meras A. Visockas.

Įamžinusi bažnyčias, mažeikiškė dailininkė nori palikti pėdsaką Žemaitijoje

Aldona Butkuvienė prie vieno iš savo paveikslų

Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centre veikia mažeikiškės muziejaus darbuotojos Aldonos Butkuvienės personalinė aliejinės tapybos darbų paroda „Mažeikių rajono Romos katalikų bažnyčios tapyboje“. Mažeikiškiams taip pat pristatytas projektinis šios parodos darbų katalogas.

Ant kartono tapytuose darbuose dailininkė užfiksavo visas aštuoniolika Mažeikių rajone esančių bažnyčių.

Viena už kitą gražesnės

Parodos autorė A. Butkuvienė sako nevertinanti, kas svarbiau – ar parodai parengti darbai, ar šimto egzempliorių tiražu išleistas jų katalogas.

„Man labai svarbu viskas. Paruošiamasis darbas su paveikslais užtruko apie penkerius metus, katalogo išleisti nė neplanavau. Kadangi rašiau projektinį darbą, mane parėmė Mažeikių rajono savivaldybė, paskui radau dar vieną rėmėją. Ir man svarbi ne ta piniginė parama, bet tai, kad esu įvertinta už tą darbą“, – teigė būsimos parodos autorė.