Sveiko gyvenimo būdo propaguotojas
Lapkritį prisimename mirusiuosius, todėl norėčiau papasakoti apie vieną šiemet mirusį bičiulį. Vasario 5 dieną mirė aktyvus sveiko gyvenimo būdo propaguotojas Bronius Strikulis. Jis gimė 1925 05 01 Truskavos kaime, Panevėžio r., Lietuvos kariuomenės savanorio šeimoje. Mokėsi Ramygalos vidurinėje mokykloje, Vilniaus finansų-kredito technikume. Baigęs jį dirbo Šiauliuose. Persikėlęs į Vilnių dirbo finansų skyriuje ir kitose įstaigose, neakivaizdiniu būdu studijavo Vilniaus universitete. Po to dirbo Statybos ministerijos organizavimo techninio tobulinimo treste Orgtechstatyba. Kai 1981 metais šiame treste buvo organizuojamas Statybininkų blaivystės klubas Sąjūdis (SBK Sąjūdis), B. Strikulis į jį įstojo vienas pirmųjų, buvo išrinktas jo tarybos nariu. Jau pirmosiomis dienomis jis pasirodė aktyvus ir pareigingas. Kai klubo veikla Orgtechstatybos treste buvo uždrausta ir tapo nelegali, B. Strikulis nepabūgo. Už tai tresto vadovybės buvo administracine tvarka nubaustas, o vėliau ir atleistas iš darbo, nors iki pensinio amžiaus jam buvo likę keleri metai. Turėdamas aukštąjį išsilavinimą ir didelį darbo stažą įsidarbino sandėlio vedėju už mažą atlyginimą. Tai turėjo neigiamos įtakos paskaičiuojant pensijos dydį.
Seniau buvo įprasta sakyti: Viena bėda ne bėda, o dvi ar trys žmogų suėda, bet B. Strikulis nepakluso šiam teiginiui. Kiek padirbęs sandėlio vedėju jis pastebėjo savo kakle ir ties raktikauliu du didelius guzus. Vilniaus Onkologijos centras ištyręs diagnozavo trečios stadijos vėžį. Gydytojai liepė nedelsiant operuoti. B. Strikulis pasakė gydytojams, kad jis privalo pirma perduoti sandėlį ir tik po to ateiti operuotis. Kai gydytojai jam priminė, kad jis per tą laiką gali numirti, atsakymas nustebino: Bus, kaip Dievas norės, nieko nepadarysi, sandėlį reikia perduoti, nes operuojant galiu numirti. Operacija buvo padaryta 1987 metais, bet ilgai neužgyjančios žaizdos liko. Jis savarankiškai gydėsi, kovojo su liga ir dirbo visuomeninį darbą, kiek galėdamas aktyviai dalyvaudavo SBK Sąjūdis veikloje, o tautos atgimimo metu įsteigus Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdį (VMVBS) Vilniaus skyriuje.
Kai prof. Marijonas Krikštopaitis 1995 metais pradėjo organizuoti Lietuvos veiklos ilgaamžystės akademiją (LVIA), B. Strikulis buvo pakviestas į iniciatyvinę grupę, o vėliau tapo aktyviu jos prezidiumo nariu, savanoriu iki gyvenimo pabaigos. Čia greta veiklos VMVBS aktyviai dalyvavo propaguodamas sveiko, blaivaus gyvenimo būdą. Jis, surinkęs iš redakcijų nerealizuotus senus ir naujus, ką tik išleistus laikraščius, knygas, pavyzdžiui, Sveikuolių pirmadienis, ir kitus žurnalus su straipsniais, skatinančiais doro, sveiko, blaivaus gyvenimo būdą, kone kasdien veždavo į Santariškių ligonines Vilniuje. Čia klinikų koridoriuose sutiktiems žmonėms, vilniečiams ir iš rajonų atvykusiems, už sumažintą kainą, dažnai veltui išdalindavo spaudą. Taip dirbo iki 2014 metų rudens, tai yra tol, kol leido sveikata.
Prisimenu, kai pernai rugsėjį įsėdęs į autobusą, kursuojantį į Santariškes, pastebėjau Bronių. Mačiau, kaip jis, išvydęs mane, nusišypsojo, pakvietė sėstis greta. Išsitraukęs iš ryšulio naują tos dienos laikraštį įbruko man sakydamas: Čia yra geras straipsnis. Pažiūrėjau, kad laikraščio kaina 2 litai. Pinigus imti atsisakė. Dar pridėjo keletą senų laikraščių ir vieną brošiūrą. Skaityk, o perskaitęs duok kitam, pasakė jis. Prisimenu ir kitą atvejį mano knygos Blaivybė Lietuvoje pristatymą. B. Strikulis atėjo, pasakė kalbą, palinkėjo visiems VMVBS nariams sėkmės, perdavė archyvui turimą medžiagą. Jis prisiminė dalyvavimą Vilties prezidento S. Lozoraičio rinkimų kampanijoje. 1993 metais prie Onkologijos instituto agituojant už Vilties prezidentą buvo sumuštas, išmušti du dantys; lyg pasididžiuodamas priminė, kad S. Lozoraitis davė pinigų įstatyti naujiems dantims. B. Strikulis dalyvavo ir Valdo Adamkaus, Dalios Grybauskaitės rinkimų kampanijose.
Ruošdamasis rašyti nekrologą apsilankiau Broniaus bute, kuriame maloniai buvau sutiktas jo dukros Virginijos ir žmonos Stefos. Pasijutau jaukioje šilumoje, gavau pasiūlymą išgerti puoduką kavos ar arbatos. Čia turėjau progos perskaityti padėkos raštus už dalyvavimą prezidentų rinkimų kampanijoje ir kitų organizacijų bei įstaigų už aktyvų sveiko gyvenimo būdo propagavimą. Didelio dėmesio vertas agentūros Factum diplomas, kuriuo B. Strikulis apdovanotas už pasiektą Lietuvos rekordą. Jis 19931995 metais daugiausiai nupirko laikraščių Sveikuolių pirmadienis ir išplatino 67 827 egz. Vartau albumą, o Broniaus duktė Virginija pasakoja, kaip jos tėtė, surinkęs per 700 įvairių išmestų skardinių sodo sandėliuke, pakabino jas prie lubų sujungęs į vieną sistemą. Virvutę truktelėjus visos skardinės sujuda, sumirga įvairiomis spalvomis ir lyg jūros bangos tyliai šniokščia, vaitoja, įvairiais garsais, sudarydamos tam tikrą melodiją. Kitos skardinės sudėtos lentynose. Ant sienų įvairių straipsnių, kuriuose aprašyti įvairūs gydymo metodai kovojant su vėžiu, iškarpos. Lentynose knygos, patariančios, kaip gydytis vaistažolėmis.
2012 metais žurnalas Natūralioji medicina (Nr. 8, p. 20) rašė: Onkologinė liga žmogui pateikia daug hamletiškų klausimų. Broniui Strikuliui prisiminus beveik prieš 25 metus patirtą išbandymą, atrodo, kad tada svarbiausia buvo išsaugoti ramybę, kasdieninių darbų ritmą ir tikėjimą Dievu. Operaciją 1987-ųjų spalį jis laiko naujo gyvenimo pradžia.
B. Strikulis buvo doras, darbštus, mylintis Dievą ir Tėvynę Lietuvą žmogus, ištikimas amžiniesiems idealams. Šventadieniais visada, kai tik galėdavo, eidavo į bažnyčią, dalyvaudavo šv. Mišių aukoje. Su žmona Stefa užaugino dvi dukras Virginiją ir Nijolę. Jos baigė aukštuosius mokslus: Virginija statybos inžinierė, Nijolė baleto meistrė.
Tebūna Jam gera Amžinybėje.
Jonas Kačerauskas
© 2015 XXI amžius
|