|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Dvasios stiprybė ir drąsa laimi
Lietuva, Kovo 11-osios aktu deklaruodama Nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais, tautų apsisprendimo teisę pakėlė į naują erdvę. Prasidėjo grandininė reakcija, sugriovusi Sovietų imperiją. Okupuotoje Lietuvoje visą laiką buvo gaji laisvės viltis. Tai liudija aktyvus partizaninis judėjimas, tremtys, represijos, patyčios net ir mokyklose. Dabartinėje tarptautinėje politinėje situacijoje Kovo 11-oji mums yra dar priminimas, kad apginti laisvę yra taip pat svarbu ir sunku, kaip ir ją iškovoti. Gargždiškiai Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, pradėjo 12 val. šv. Mišiomis Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Mišias koncelebravo visi keturi parapijos kunigai, asistuojant diakonui. Tai šventei pritaikytą pamokslą pasakė kun. Donatas Žukauskas. Parapijos klebonas kan. Jonas Paulauskas pasveikino pamaldų dalyvius, informavo, kad šv. Mišios aukotos kaip padėka Dievui už iškovotą laisvę, už tuos, kurie toje kovoje žuvo Lietuvoje bei tremtyje. Po šv. Mišių sugiedotas Lietuvos himnas. Paskui susirinkusius pasveikino rajono meras Vaclovas Dačkauskas, Seimo narys Petras Gražulis, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė Rasa Petrauskienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo pirmininkas Jonas Šatkus. Šventė tęsėsi Gargždų kultūros centre. Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubas pristatė muzikinį spektaklį Prašau, mylėkit mano Lietuvą. Atlikėjai jaunimas, moksleiviai, studentai. Spektaklio turinys, atlikėjų nuoširdumas, artistiškumas labai vaizdžiai parodė, priminė, kaip privalėjome kalbėti, mokytis, gyventi, švęsti, mąstyti sovietinės priespaudos metais. Jaunimas, moksleivija troško laisvės, norėjo išreikšti save, meilę savo Tėvynei, bet politrukų, stribų, partorgų visi buvo griežtai kontroliuojami, sekami, bauginami. Trokštantys laisvės, kitaip galvojantys, pažangesni, nenorintys vergauti buvo represuojami. Iš jų tyčiotasi mokykloje, sudaromos kliūtys studijuoti, siunčiami gydyti į specialias psichiatrines ligonines. Romas Kalanta pasirinko mirtį, protestuodamas prieš egzistavimą nelaisvėje. Meilės, pagarbos Lietuvai, vėliavai, sąžinei parodymas buvo tolygu pasmerkimui į Sibirą, į katorgą, į psichiatrinę. Šio muzikinio spektaklio režisierė ir siužeto autorė Violeta Serbintienė, gimnazijos muzikos mokytoja metodininkė, Talentų klubo vadovė, direktoriaus pavaduotoja, kurianti spektaklius Kalėdoms. Pareikšdamas dėkingumą Seimo narys P. Gražulis mokytojai V. Serbintienei įteikė gėlių puokštę. Sveikinimo žodžius tarė Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Eugenijus Gentvilas ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas. Po spektaklio, atsisveikindami su atlikėjais, žiūrovai salėje atsistoję ilgai, entuziastingai plojo dėkodami ir vėl kvietė atlikėjus į sceną. Šis muzikinis spektaklis akivaizdi istorijos pamoka. Kazimiera Sipienė
Gargždai
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |