2016 m. balandžio 8 d.    
Nr. 14
(2182)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Iš Ceikinių bažnyčios liko tik apdegusios sienos

Taip atrodė Ceikinių Švč. Mergelės
Marijos Vardo bažnyčia ir jos vidus

Bažnyčią siaubia gaisras

Antradienio ryte Ignalinos rajone, už 12 km į pietryčius nuo rajono centro nutolusiame Ceikinių kaime, įsisiautėjęs didžiulis gaisras sunaikino medinę liaudies architektūros formų stačiakampio plano Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčią, pastatytą 1773 metais. Nuo ugnies pavyko apsaugoti tik nedidelę jos turto dalį bei šalia stovinčią medinę varpinę. Pranešimas Bendrajame pagalbos centre bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 apie degančią bažnyčią gautas apie 9.41 val. Gaisro ženklai pastebėti gana vėlai, nors ugniagesiai atvyko po 13 minučių, liepsnos jau buvo įsisiautėjusios, bažnyčios stogas ir vidus jau degė atvira liepsna, nuo karščio susprogo langai. Miestelis buvo užtvindytas dūmų. Su ugnimi kovojo gausios ugniagesių pajėgos, vanduo lietas iš vienuolikos autocisternų. Veiksmus koordinavo į Ceikinius atskubėjusi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pajėgų valdymo grupė. Per kiek daugiau nei valandą medinis bažnyčios stogas jau buvo sudegęs, o jo konstrukcijos sukritusios į vidų. Gaisrą pavyko lokalizuoti apie vidurdienį. Iš bažnyčios liko tik sienos. Džiaugtasi bent tuo, kad pavyko apsaugoti šventoriuje stovinčią 13 metrų aukščio varpinę.

Pasak priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistų, kalbėti apie gaisro priežastis dar anksti. Jie kasinėja ir tiria visas įmanomas versijas vieną po kitos. O paskui jas atmes, kol liks vienintelė – tikroji. Kokios pagrindinės? Dvi – padegimas ir netvarkinga elektros instaliacija. Ugnies padaryti nuostoliai bus nemaži. Nelaimės sukrėsti vietos gyventojai įvardijo tik vieną galimą gaisro priežastį – netvarkingą elektros instaliaciją, – nes bažnyčioje nebuvo įrengta priešgaisrinė signalizacija. Ugnis labai greitai plito. Žmonės kalbėjo, kad pirmiausia dūmai pastebėti virš zakristijos, taigi joje galėjo būti gaisro židinys, tačiau ji mažiausiai nukentėjo, išliko liturginiai rūbai ir reikmenys. Pavyko išgelbėti vertingas maldos knygas, liturginius drabužius, monstranciją. Visiškai sveika liko ta zakristijos vieta, kur stovėjo spinta su saugoma šv. Agotos duona.

Bažnyčia tą dieną buvo užrakinta, o gaisras kilo jos viduje. Šv. Mišios joje vykdavo tik sekmadieniais. Gaisravietėje darbavosi ir kultūros paveldo specialistai, gelbėję bažnyčioje saugotus istorinę vertę turinčius daiktus ir dokumentus. Gaisro vietoje buvo pilna žmonių, sunerimę gesinimą stebėjo kunigai, buvo atvykę savivaldybės atstovai. Tragišku įvykiu domėjosi pagrindinės šalies televizijos, spauda, radijas. Ši nelaimė buvo ypač skaudi tiems, kas rūpinosi bažnytėle, kas joje lankydavosi ir kieno patys svarbiausi šeimos gyvenimo įvykiai buvo su ja susiję.

Iš Mielagėnų atvažiuojantis klebonas kun. Marijonas Savickas sakė, kad, kai jis atvyko, jau buvo išdužę bažnyčios langai, viduje matėsi atvira liepsna. „Ar bažnyčia bus atstatyta, laikas parodys. Parapija buvo gyva ir žmonėms reikalinga“, – įvykio vietoje sakė klebonas. Paguosti bandžiusiems žmonėms kunigas sakė, kad išgyvena dėl šios nelaimės, ir apgailestavo dėl sunaikintų meno vertybių, įtrauktų į Lietuvos kultūros paveldo registrą. Tai – centrinis altorius, paveikslas „Miręs Kristus su klūpančiu šalia angelu“, skulptūra „Nukryžiuotasis“, du šoniniai altoriai. To, kas įvyko, jau nebepakeisi. Dabar reikia semtis tvirtybės ir vilties. Tos pačios dienos vakarą parapijiečiai rinkosi Ceikinių kaimo seklyčioje. Čia šv. Mišias aukojo gyventojus ir dvasininkus palaikyti atvykę arkivyskupas Gintaras Grušas ir vyskupas Arūnas Poniškaitis.

Ceikinių bažnyčia per karus ne kartą degė. Bažnyčios pastatas padidintas ir atnaujintas 1947 metais kun. Broniaus Laurinavičiaus pastangomis. Ši bažnyčia garsi tuo, kad joje klebonavo ir šventoriuje palaidotas kun. Karolis Garuckas, vienas Lietuvos Helsinkio grupės narių. Žmonės gražiais žodžiais mini čia dirbusį poetą ir tremtinį kun. Kazimierą Vaičionį. Pastaraisiais metais Ceikinių parapija rūpinosi ir bažnytėlę renovavo klebonas kun. M. Savickas.

Nuotraukos iš Ignalina.lt

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija