Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Iš Ceikinių bažnyčios liko tik apdegusios sienos

Bažnyčią siaubia gaisras

Antradienio ryte Ignalinos rajone, už 12 km į pietryčius nuo rajono centro nutolusiame Ceikinių kaime, įsisiautėjęs didžiulis gaisras sunaikino medinę liaudies architektūros formų stačiakampio plano Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčią, pastatytą 1773 metais. Nuo ugnies pavyko apsaugoti tik nedidelę jos turto dalį bei šalia stovinčią medinę varpinę. Pranešimas Bendrajame pagalbos centre bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 apie degančią bažnyčią gautas apie 9.41 val. Gaisro ženklai pastebėti gana vėlai, nors ugniagesiai atvyko po 13 minučių, liepsnos jau buvo įsisiautėjusios, bažnyčios stogas ir vidus jau degė atvira liepsna, nuo karščio susprogo langai. Miestelis buvo užtvindytas dūmų. Su ugnimi kovojo gausios ugniagesių pajėgos, vanduo lietas iš vienuolikos autocisternų. Veiksmus koordinavo į Ceikinius atskubėjusi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pajėgų valdymo grupė. Per kiek daugiau nei valandą medinis bažnyčios stogas jau buvo sudegęs, o jo konstrukcijos sukritusios į vidų. Gaisrą pavyko lokalizuoti apie vidurdienį. Iš bažnyčios liko tik sienos. Džiaugtasi bent tuo, kad pavyko apsaugoti šventoriuje stovinčią 13 metrų aukščio varpinę.

Medaliai „Tarnaukite Lietuvai“

Bronius VERTELKA

J. Miltinio dramos teatro fojė (iš kairės): Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčios rektorius kun. Algirdas Dauknys, Lietuvos Sąjūdžio aktyvistė Angonita Rupšytė ir Panevėžio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas kultūrai Remigijus Vilys

Kovo 30 dieną Panevėžio J. Miltinio dramos teatre vyko Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ (autorius – panevėžietis skulptorius Alfridas Pajuodis) įteikimo ceremonija. Jie skiriami pasižymėjusiems už darbą valstybės labui ir gerovei, pozityvių idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą. Tai buvo penktoji tokia iškilmė Panevėžyje.

Prieš tai Panevėžio vadovai, miesto bendruomenės, šaulių atstovai lankėsi Kristaus Karaliaus Katedros parapijos kapinėse, padėjo gėlių, uždegė žvakutes ant rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kapo.

Teatro salė buvo pilna žmonių. Čia sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos pirmininkas prof. Bronius Genzelis sakė, kad buvo pateikti 55 kandidatai, bet iš jų reikėjo atrinkti 16. Pirmasis į sceną kviestas Vytautas Baliūnas, net 58 metus mokytojavęs J. Balčikonio gimnazijoje, įkūręs muziejų ir jį 30 metų puoselėjęs. Jo fonduose – daugiau kaip 12 tūkstančių eksponatų. Apie tokį žmogų kaip V. Baliūnas sakoma: eruditas, intelektualas, tikras inteligentas. Vienas populiariausių miesto žmonių kvietė gyventi G. Petkevičaitės-Bitės skleistomis idėjomis. Kartą ją buvo matęs einančią gatve ir lydimą pagalbininkės tarnaitės. Paklausus salės, ar dar kas mena gyvą rašytoją, pakilo dviejų moterų rankos. V. Baliūnas atsiprašė savo artimiausių žmonių, jau a. a. žmonos Aldonos, sūnaus Vytauto, kad per savo įvairius visuomeninius darbus mažokai skirdavęs jiems dėmesio. Antrasis medalis įteiktas vienam mylimiausių Lietuvos Katalikų Bažnyčios dvasininkų kun. Algirdui Daukniui, kurio pavardė ir darbai žinomi Europoje. Panevėžio krašto žmonės 2003 metais pripažino jį europietiškiausiu Lietuvos kunigu, o 2010-aisiais M. K. Čiurlionio fondas ir Belgijos Karalystės ambasada išrinko Metų šviesuliu. Jau 25 metus kun. A. Dauknio balsas per „Vatikano radiją“ pasiekia visus pasaulio lietuvius. Atsiėmęs medalį jis kukliai kalbėjo apie save.

Išeivijos padangėje

Pagerbti pasiaukojusieji Lietuvai ir lietuvybei

Sidnėjaus lietuviai (iš kairės): Danutė Ankienė, Birutė Aleknaitė, Elė Kains, Kristina Rupšienė, Antanas Kramilius, Lėta Kramilienė, Jadvyga Burokienė ir Vytautas Doniela su Garbės raštais

Vasario 28 dieną Australijoje Sidnėjaus lietuviai paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo datą – vasario 16-ąją. Australijos lietuvių bendruomenės (ALB ) Sidnėjaus Apylinkės Valdyba atsiliepė į ketvirtą kartą Prezidentės inicijuojamą akciją „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“. Išties tai nebūtų buvę įmanoma be visų organizatorių pasiūlymų, geranoriškumo ir iniciatyvumo. Visų jų dėka sumanytos idėjos tapo realybe. Vasario 16-oji tapo šventiška, spalvinga ir linksma.

Vasario 16-osios renginys prasidėjo šv. Mišiomis St. Joachim’s bažnyčioje, kurias aukojo svečias iš Kanados, LVK delegatas užsienio lietuviams katalikams prel. Edmundas Putrimas, koncelebravo kun. Alfonsas Savickas, atvykęs iš Perto, ir vietos lietuvių kapelionas kun. Jonas Stankevičius. Šv. Mišiose dalyvavo gausus skautų būrys, sporto klubo „Kovas“ atstovai, Sidnėjaus Apylinkės Valdyba. Visi atvyko su savo vėliavomis. Choras „Daina“, vadovaujamas Birutės Aleknaitės, atliko keletą giesmių.

Dievo gailestingumo liudijimas

„Ramybė Jums“, – sako prisikėlęs Jėzus, stodamas tarp savo mokinių. Įsikūnijęs Gailestingumas atneša nerimaujantiems sekėjams ramybę. Šv. Mišiose mes stovime kartu su šiais mokiniais kaskart, kai kunigas visų vardu kreipiasi: „Viešpatie Jėzau Kristau, Tu savo apaštalams esi pasakęs: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Žiūrėk tad ne mūsų nuodėmių, o savosios Bažnyčios tikėjimo ir suteik jai žadėtą ramybę ir vienybę“.

Taigi prašome Viešpatį žvelgti į Bažnyčios tikėjimą, – mes tikime, kad Kristus prisikėlė, kad jis tikrai prisikėlė. Prašome suteikti mums tą ramybę ir vienybę, kurią davė per mokinius, atsiųsdamas jiems Šventąją Dvasią, kad jie būtų Dievo gailestingumo įrankiai.

Jėzus mokiniams sako: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20, 22). Didysis Dievo gailestingumo darbas – nuodėmių atleidimas per Krikštą ir Sutaikinimo sakramentą – yra įmanomas, nes Jėzus prisikėlė.

Alkoholio gamintojams vaikai yra raktas į pelno sėkmę

Prof. Aurelijus Veryga

Kai iš švietimo įstaigų atstovų išgirsti, kad „suaugusiųjų draudimai, svaigalų prekybos bei reklamos apribojimai jaunuolių dažnai nesustabdo nuo svaigalų vartojimo – draudžiami dalykai juos traukia dar labiau“, nejučiom pagalvoji, kokia čia pedagogikos rūšis. Gal čia kokia „patogioji šiuolaikinė“ pedagogika, kuri leidžia vienu metu suaugusiems pateisinti savo netinkamą elgesį ir suteikia teisę vaikams kalbėti apie jį, kaip apie netinkamą.

Dažnai tėvai klausia, kaip reikėtų paaiškinti vaikui, kodėl yra blogai rūkyti, jei jie patys rūko? Ogi niekaip, nes vaikas to aiškinimo nesupras ir greičiausiai vertins kaip melą. Tas pats ir su alkoholiu. Nuosaikus požiūris į alkoholį yra suaugusiųjų terminas. Vaikams jis bet kokiu atveju nėra tinkamas, o kalbant apie draudimus, nelabai suprantu, kaip Facebooke į „snukį nebesidaužančios“ alkoholio reklamos panaikinimas gali vaikus traukti dar labiau. Kaip gali traukti dar labiau tai, kas tau tiesiog nekišama į veidą ir nesiūloma kas dieną, kas brangiai kainuoja, kas parduodama specializuotoje parduotuvėje? O žinote, kas sudaro sąlygas tai traukai? Tai, kad mes, suaugusieji, vaikų elgesiui taikome skirtingus standartus, juos pritaikome atsižvelgdami į savo elgesį.