Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Medaliai „Tarnaukite Lietuvai“

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, tautodailininkas Juozas Meškuotis (savo lėšomis ir rankomis pagaminęs bei pastatęs paminklus partizanams, rezistentams, represijų aukoms atminti) ir Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas

Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas bendrauja su Lietuvos maironiečių draugijos pirmininku Eugenijumi Urbonu

J. Miltinio dramos teatro fojė (iš kairės): Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčios rektorius kun. Algirdas Dauknys, Lietuvos Sąjūdžio aktyvistė Angonita Rupšytė ir Panevėžio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas kultūrai Remigijus Vilys

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros parapijos kapinėse prie rašytojos G. Petkevičaitės-Bitės kapo gėles padėjo šaulių atstovės

Kovo 30 dieną Panevėžio J. Miltinio dramos teatre vyko Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ (autorius – panevėžietis skulptorius Alfridas Pajuodis) įteikimo ceremonija. Jie skiriami pasižymėjusiems už darbą valstybės labui ir gerovei, pozityvių idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą. Tai buvo penktoji tokia iškilmė Panevėžyje.

Prieš tai Panevėžio vadovai, miesto bendruomenės, šaulių atstovai lankėsi Kristaus Karaliaus Katedros parapijos kapinėse, padėjo gėlių, uždegė žvakutes ant rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kapo.

Teatro salė buvo pilna žmonių. Čia sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos pirmininkas prof. Bronius Genzelis sakė, kad buvo pateikti 55 kandidatai, bet iš jų reikėjo atrinkti 16. Pirmasis į sceną kviestas Vytautas Baliūnas, net 58 metus mokytojavęs J. Balčikonio gimnazijoje, įkūręs muziejų ir jį 30 metų puoselėjęs. Jo fonduose – daugiau kaip 12 tūkstančių eksponatų. Apie tokį žmogų kaip V. Baliūnas sakoma: eruditas, intelektualas, tikras inteligentas. Vienas populiariausių miesto žmonių kvietė gyventi G. Petkevičaitės-Bitės skleistomis idėjomis. Kartą ją buvo matęs einančią gatve ir lydimą pagalbininkės tarnaitės. Paklausus salės, ar dar kas mena gyvą rašytoją, pakilo dviejų moterų rankos. V. Baliūnas atsiprašė savo artimiausių žmonių, jau a. a. žmonos Aldonos, sūnaus Vytauto, kad per savo įvairius visuomeninius darbus mažokai skirdavęs jiems dėmesio. Antrasis medalis įteiktas vienam mylimiausių Lietuvos Katalikų Bažnyčios dvasininkų kun. Algirdui Daukniui, kurio pavardė ir darbai žinomi Europoje. Panevėžio krašto žmonės 2003 metais pripažino jį europietiškiausiu Lietuvos kunigu, o 2010-aisiais M. K. Čiurlionio fondas ir Belgijos Karalystės ambasada išrinko Metų šviesuliu. Jau 25 metus kun. A. Dauknio balsas per „Vatikano radiją“ pasiekia visus pasaulio lietuvius. Atsiėmęs medalį jis kukliai kalbėjo apie save.

Trečiasis, gavęs apdovanojimą, buvo kėdainiškis Juozas Meškuotis – tautodailininkas, kraštotyrininkas, sodininkas, muzikantas, inžinierius, architektas, statybininkas, už pogrindinę veiklą kalėjęs Magadano lageriuose, kovo 19-ąją atšventęs 90 metų sukaktį, – nesunkiai įveikė laiptelius į sceną. Jis sakė norįs dar kažką gero padaryti Lietuvai, nes jos vardas jam pats gražiausias.

Medaliai „Tarnaukite Lietuvai“ dar buvo įteikti Vincentui Aleknavičiui (Panevėžio Zanavykų klubo vadovui), Virginijai Januševičienei (kultūros žurnalistei, renginių vedėjai, Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkei), Dianai Bieliauskienei-Vidutienei (Vašingtono lietuvių bendruomenės pirmininkei), dr. Česlovui Karbauskiui (agronomui, kultūros mecenatui), Giedriui Kuprevičiui (kompozitoriui, pedagogui, varpininkui, publicistui, eseistui, kultūros veikėjui, filantropui), Edrund Olaisen (Norvegijos ir Lietuvos Rotary klubų bendradarbiavimo komiteto pirmininkei), Kaziui Alminui (Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos Šiaulių skyriaus pirmininkui, Šv. Kazimiero ordino Šiaulių apskrities komtūrui, buvusiam Šiaulių universiteto dėstytojui), Gintautui Kazlauskui (Druskininkų tremties ir rezistencijos muziejaus vadovui), Rimantei Irenai Norvaišienei (1919–1920 metų Lietuvos savanorių kapų Rokiškio bendrijos pirmininkei), Audriui Antanaičiui (interneto svetainės alkas.lt redaktoriui, Lietuvos Žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojui), Mykolui Jurgiui Drungai (žurnalistui, filosofui, vertėjui, visuomenės veikėjui, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros docentui, Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojui).

Vasario 25-ąją mirus Romui Sakadolskiui (JAV ir Lietuvos žurnalistui, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriui), jam skirtą medalį perėmė jo bičiulis M. J. Drunga. Tai atliko įpareigotas R. Sakadolskio žmonos Lidijos Sakadolskienės. Apdovanojimą M. J. Drunga sakė perduosiąs saugoti Lietuvių išeivijos institutui Kaune). R. Sakadolskio atminimą visi atsistoję pagerbė tylos minute, o Panevėžio styginių kvartetas atliko muzikinį kūrinį. Edmundas Gedgaudas (muzikologas, pianistas, monografijų autorius, eseistas, kultūrologas, fotografas, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys) atvykti į Panevėžį negalėjo dėl svarbios priežasties.

Panevėžys
Autoriaus nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“