|
Pasispardymai, arba Naujųjų gelbėtojų korta
Linas ŠALNA
Paaiškėjo, kad išskirtines sąlygas vidaus reikalų ministro pareigas tada dar ėjusiam Sauliui Skverneliui būsimuosiuose Seimo rinkimuose pasiūlė tik valstiečiai Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Kitos partijos geriausiu atveju ministrui būtų pasiūliusios savo rinkimų sąrašuose vietą pirmame penketuke ar dešimtuke (o jis derėjosi, kaip teigė ir socialdemokratų, ir kitų partijų vadai, ne tik su jais, bet ir su konservatoriais, liberalais ar kitais, bet šie net negalvojo užleisti jam pirmos vietos sąraše juk ir taip partijose vyksta didelės kautynės dėl vietų sąrašuose). Taigi socialdemokratų partijos grietinėlė, jau trynusi rankas, kad pas juos ateis pats reitingų karalius, liko prie sudužusios geldos beliko džiaugtis tik savais vadais ir neturėti didesnių galimybių pasiekti rinkimuose geresnių rezultatų. Premjeras Algirdas Butkevičius, ilgai palaikęs ministrą Saulių Skvernelį ir rodęs jam palankumą, vis dėlto buvo priverstas nunešti Prezidentei ministro atsistatydinimo pareiškimą, nors šis pradėjo kalbėti apie kažkokias intrigas ar net sąmokslą. Tačiau kandidatui į vidaus reikalų ministro kėdę Povilui Gyliui teko nusivilti: socialdemokratų valdyba iškoneveikė Premjero kandidatą į ministrus ir privertė atšaukti savo sprendimą. Pagrindinis motyvas, kad P. Gylys kažkada išdrįso Garliavos puolime, organizuotame paties S. Skvernelio, užstoti nusikaltėlę Neringą Venckienę. Tad šįkart P. Gyliui tai labai atsirūgo buvo išvadintas teisėtvarkos griovėju ir nihilistu ir staigiai neteko jau prisimatuoto ministro kostiumo, jo net neapsivilkęs. Nesvarbu, kad po beveik ketverių metų paaiškėjo stropiai saugoma tiesa, kas davė įsakymą 250 policininkų įsiveržti į privačias valdas ir pagrobti mažametę mergaitę, bet tie prof. P. Gylio paklydimai skaudžiai atsirūgo ir todėl, kad 2013 metais jis kartu su Drąsos kelio frakcija Seime ragino atstatydinti S. Skvernelį: frakcija buvo įsitikinusi, kad per Vilniuje vykusią seksualinių mažumų eiseną policininkai neadekvačiai veikė prieš Seimo narį Petrą Gražulį, kad policijos vadovybė mėgina Lietuvą paversti policine valstybe, atskiriems piliečiams taikydama dvigubus standartus, šiurkščiai pažeisdama Konstituciją ir įstatymus. Anot LSDP patarėju tapusio R. Valatkos, garliavinis vidaus reikalų ministras prilygintinas visos Lietuvos valdžios šizofrenijai. R. Valatka kartu prisiminė kitą vaizdingą epitetą apie Lietuvos ministrus: Per 26 atgautos nepriklausomybės metus Lietuva turėjo tikrai daug kvailų, neadekvačių ministrų, tad ką jau čia tas P. Gylys, kurį galima išvadinti N. Venckienės pakaliku ir kriminalinio Garliavos patvorio ideologu.
Taip Skverelis, prieš didįjį savo šuolį į politiką bandęs tapti rausvu ar raudonu, staiga pasidarė ir žalias, ir valstietiškas. Kas per stebuklai? Stebuklai yra paprasčiausi: latifundininkų partijos numylėtiniu S. Skvernelis tapo todėl, kad R. Karbauskis pasiūlė jam pirmąją vietą sąraše, o pats S. Skvernelis iškart pažadėjo papildyti kylančiais reitingais besigiriančią partiją naujais nariais atvesti į partiją būrį policininkų. Argi galima manyti, kad būtų buvę įmanoma tartis su kažkokiais nedėkingais socialdemokratais, kurie S. Skverneliui pasiūlė tik 18 vietą sąraše jis eisiąs tik su ta partija, kuri jam duos pirmą vietą sąraše. Be to, LVŽS jau tampa, bent iki rinkimų pagal sukeltas jai ovacijas, geidžiamiausia rinkėjų partija, kurią į koalicijas ketins įtraukti visos partijos tiek kairieji, tiek dešinieji. Vadinasi, rinkėjai liks, kaip ir visada, apkvailinti: balsuodami už R. Karbauskio latifundinę partiją, į valdžią atves ne kokius nors valstiečius ar žaliuosius, o dešiniųjų nemėgiamus kairiuosius, su kuriais Karbauskis ir Skvernelis sudarys koaliciją ir gaus pelningus postus, arba kairiųjų nemėgiamus dešiniuosius, su kuriais abu nugalėtojai irgi gaus gerus postus. Jie kartu įrodys, kaip uoliai vykdo savo įsipareigojimus, pažadėtus rinkėjams: tiek išreikalaudami įstatymo pataisas dėl alkoholio pardavimo ribojimo, tiek neleisdami statyti naujos atominės elektrinės arba suviliodami kitais pažadais. Taigi taip pasitvirtins posakis: ir mažas akmenėlis apverčia vežimą, ypač tada, kai prie to akmenėlio pritraukiami garbūs visuomenės autoritetai, kurie suviliojami šūkiais keisti įstatymus, visiškai uždraudžiant alkoholinių gėrimų reklamą ar pakartojant jų prekybos ribojimą jau pagal priimtus įstatymus, t. y. iš tiesų nieko nauja nesiūlant. Tokiais skambiais šūkiais naujųjų gelbėtojų politikai panaudojami ne tik garsūs disidentai, bet ir dvasininkai, taip į politinius žaidimus įtraukiant ir Bažnyčią. Žinoma, kad tokių įstatymų pataisos priimamos ar atmetamos pagal susiklosčiusių politinių grupuočių aritmetiką Seime. Tad ar verta tikėti tokiais politiniais žaidimais ir taip apgaudinėti rinkėjus, kurie visada lieka nusivylę po rinkimų, kad valdžia liko ta pati? Taip ne valstybės, o tik savais reikalais susirūpinę politikai, laimėję didžią kovą už valstybę, kurs kokias nors naujas sugalvotas interpeliacijas vienam ar kitam ministrui, siūlys padidinti pensijas, atlyginimus, mažinti mokesčius, ypač PVM ir pan. Palyginimui prisiminkime Vijūnėlės dvaro istoriją, besitęsusią net porą metų ir pasibaigusią šnipštu. Tas priešrinkiminis žaidimas, širdžiai mielos būsimos batalijos valdžioje ir apgaulingi naujųjų gelbėtojų pažadai jau paįvairinami jų trubadūrų įvairiausių analitikų ir politologų, Tautai ir Lietuvai, kaip valstybei, neduos nieko gero yra kaunamasi dėl vadovavimo pelningoms ministerijoms, dėl ES pinigų, dėl pagalbos laimėti milijardines sumas savo draugužiams viešuosiuose pirkimuose. Viena aišku, Lietuvos žmonės, pasiduodami rinkimų sukeltai psichozei, ant savo pečių užsikraus naujų išlaikytinių naštą, kurią neš dar kitus ketverius metus, piliečiai bus verčiami klausyti naujų peštynių bei skandalų Seime. Tauta toliau išsivaikščios, klestės emigracija (Europoje jau esame pirmieji), žmonės skęs alkoholizmo liūne (pasaulyje pasiekėme trečiąją vietą), dar kiti taps benamiais, ketvirti paliks savo vaikus, penkti žudysis (lenkiame visas Europos tautas)... Beveik visas nepriklausomybės laikotarpis aiškiai įrodė: partijoms, ar tikriau partijų klanams, Tauta nerūpi. Jie nesidomi svarbiausiais klausimais, nei tuo, kas darosi teisėtvarkoje, kai teismais kankinami ir luošinami žmonės, net privedant juos iki mirties, dėl tariamo nepaklusimo į privatų kiemą ir namą gali įsiveržti policija ir besimeldžiančius, dainuojančius žmones apkaltinti trikdant policijos darbą (jau niekas net neprisimena, kad beveik dvi dešimtys sumuštų žmonių buvo nuteista administracinėmis baudomis, kita tiek laukia įkalinimo pagal baudžiamąsias bylas, dar septyni įkalinti už nusikalstamo susivienijimo organizavimą). Priimdami vis daugiau antidemokratinių įstatymų, tampame policine valstybe.
Tai, kad LVŽS yra daugeliu atvejų įtartina savo veiksmais ir tikslais, jau beveik visiems suprantama. Nors Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį labai pradžiugino S. Skvernelio apsisprendimas rinkimuose dalyvauti su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, su kuria po rinkimų galėtų rasti bendrą kalbą, tačiau G. Landsbergio senelio, konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio nuomone, reikia atidžiai stebėti, kokia bus valstiečių ir žaliųjų rinkimų programa. Ji gali būti visiškai priešinga konservatorių siekiams. Bent jau tokia buvo anksčiau. Landsbergis svarsto, kaip Karbauskio partija suformuos savo programą. Joje turės būti atsakyta į klausimus, ar ji yra antieuropietiška, ar ne. Esą dabar ne vienoje Europos Sąjungos šalyje madinga būti prieš Europos Sąjungą ir iš to kai kurie tokie išsišokėliai renka taškus. Tad reikia pažiūrėti, ar valstiečių partija su S. Skverneliu ar be S. Skvernelio bandys lošti šita korta, kuri būtų Lietuvai pavojinga. 2014 metais Valstiečių ir žaliųjų sąjunga aktyviai dalyvavo rengiant referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams, nors tai prieštaravo Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai. V. Landsbergis referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams yra pavadinęs klasta prieš mūsų buvimą Europos Sąjungoje. Turint galvoje ir tai, kad valstiečių ir žaliųjų sąjungos europarlamentaras Bronis Ropė ir partijos vicepirmininkas Tomas Tomilinas nepritaria JAV ir Europos Sąjungos Transatlantinės prekybos sutarčiai, pastarasis netgi aktyviai priešinosi skalūnų dujų žvalgybai ir patirties sėmėsi iš Latvijos rusų partijų narių, kurie į savo renginius kviesdavosi tiek T. Tomiliną, tiek socialistą Algirdą Paleckį, aiškėja vadinamųjų valstiečių, tiksliau latifundininkų partijos tikslai. Priešinimasis JAV ir Europos prekybos sutarčiai tikrai yra Vladimiro Putino interesas, sako V. Landsbergis. Kai kurie politologai irgi primena, kad referendumas nepavyko, žemės pardavimas užsienio piliečiams buvo įteisintas, tačiau taip suvaržytas, kad net ir patys lietuviai sunkiai gali įvykdyti visas būtinas sąlygas. Buvęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius yra sakęs, kad R. Karbauskio verslas uždirba didžiulius pelnus iš monopolizuoto Rusijoje pagamintų trąšų importo ir kad jo priešinimasis Visagino atominei elektrinei, žemės pardavimui užsieniečiams ar skalūnų dujų žvalgybai Lietuvoje keistai sutampa su Rusijos interesais.
Tad ko stebėtis, kai LSDP valdyba uždraudė savo partiniam vadovui remti neadekvatų kandidatą į ministrus prof. P. Gylį? Galima manyti, kad Lietuvoje tuoj pat bus iš posto verčiama (gal irgi Valatkai paliepus) netgi Prezidentė, irgi ne kartą kritikavusi teisėtvarkos sistemą, ypač kai tokių ženklų dabar atsirado apsčiai: ne tik VSD įvardytos bei kitos internetinės svetainės rafinuotai, tiesiogiai ir netiesiogiai tyčiojasi iš šalies vadovės, bet į tąjį antivalstybinį chorą tiesiogiai įsijungia ir naujos (tiksliau, nusenusios) dviejų signatarų iš LSDP jėgos. Taigi, antivalstybinės, kitaip sakant, antiprezidentinės jėgos įgauna pagreitį.
© 2016 XXI amžius
|