|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Su brangiaisiais neatsisveikinu mes, gyvieji, niekada nemirsime
Jau sukako vieneri metai, kai netekome kultūros filosofo, okupacijos ir nepriklausomybės laikų disidento, nepriklausomybės akto signataro ir nenuilstančio nepriklausomybės gynėjo Algirdo Vaclovo Patacko. Tai buvo laisvei ir atsakomybei dėl Lietuvos bet kuriuo okupacijos ar nepriklausomybės metu atsidavęs ir esminius tautos reikalus visada ginti pasiryžęs žmogus patriotas. Jo netektį ilgai jaus ne tik jo bendraminčiai, bet ir kai kurie dar nors kiek mąstantys politikai, išskyrus, aišku, tuos, kurie tokiais tik apsimeta. Balandžio 3-iąją, kai sukako lygiai metai nuo šio Žmogaus ir Patrioto netekties, Kauno Petrašiūnų kapinėse prie jo kapo susirinko gausus piliečių būrys (tebuvo tik du dabartiniai ir vienas buvęs Seimo narys bei vienas signataras). Buvo perskaitytas A. Patacko laidotuvėms skirtas jo brolio Gintaro eilėraštis. Signataras Vladimiras Jarmolenka priminė, kad prieš porą mėnesių kauniečių savanorių sprendimu svarbų vaidmenį nepavykusio Sausio 13-osios perversmo dienomis lėmęs Algirdo vadovaujamas savanorių būrys buvo pavadintas Algirdo Patacko vardu. Atminimo žodžiais bei prisiminimais pasidaliję A. Patacko bičiuliai skubėjo į Kauno Arkikatedrą. Čia šv. Mišias už mirusįjį aukojo ir pamokslą, primindamas kelis momentus iš garbingo Nepriklausomybės saugotojo gyvenimo, pasakė vyskupas Kęstutis Kėvalas. Šv. Mišiose dalyvavo ir daugiau A. Patacką pažinojusiųjų bei artimiau su juo bendravusiųjų. Po šv. Mišių jie ir kiti susirinko į Kauno karininkų ramovę. Susidarė jau gana didelis Signataro atminimą pagerbti atėjusiųjų būrys. |
||
|
|
||
Netekome iškilaus kalbininko Algirdo Sabaliausko
Balandžio 18 dieną mirė garsus lietuvių kalbininkas, baltistas, daugelio mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų ir straipsnių autorius, habilituotas daktaras, profesorius Algirdas Sabaliauskas. A. Sabaliauskas gimė Marijampolėje. Čia 1948 metais baigė Rygiškių Jono gimnaziją. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Paskutiniais studijų universitete metais (1953) pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (LKLI), su kuriuo vėliau susiejo visą savo gyvenimą. Institute baigė aspirantūrą (dabar doktarantūra), parašė ir apgynė kandidato, vėliau ir daktaro (dabar habil. dr.) disertacijas. Dirbo Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje nuėjo kelią nuo jaunesniojo mokslinio bendradarbio iki vyriausiojo mokslo darbuotojo; 19972000 metais buvo atkurto Lietuvių kalbos instituto direktorius. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |