Žaizdos
kūne mūsų...

Dezinformacijos labirintuose

Žvilgsnis pro Bažnyčios langą į pasaulį ir Lietuvą

Kun. Robertas PUKENIS

Per visą Velykų laikotarpį, kai krikščionys džiaugėsi Kristaus Prisikėlimo švente, bet po Islamo valstybės teroristinių atakų Briuselyje kovo 22 dieną (žuvo 32 žmonės, 300 buvo sužeista) šmėžavo teroristinių išpuolių baimė, kuri iš dalies paralyžiavo judrų Vakarų Europos visuomeninį gyvenimą, dar ilgai neišnyks, o politikai ilguose posėdžiuose samprotaus, kaip nugalėti terorizmą. Čia sunkiau negu įprastame kare. Ten priešas stovi už linijos, o čia, individas, paženklintas Kaino ženklu, gyvena ramiai tarp visų kitų piliečių, bet kitą rytą, susisprogdina. Ir tikslas būna pasiektas, nesvarbu, kad žūsta nieko nenusikaltę civiliai žmonės, tarp jų – vaikai, moterys. Vakaruose yra tokia laisvė, kad niekas ten neužsiima atvertimu, kur nori, ten ir eini, tiki arba netiki, o socialiai remtini asmenys, ypač pabėgėliai, gauna pašalpas, kurios dažnokai būna mažos. Dauguma islamo išpažinėjų nesilaiko tos valstybės įstatymų, o savo rajonuose jau kuria Šariato teisę, pagal kurią gali užmušti moterį, jeigu ji pasirodys, pavyzdžiui, neištikima vyrui. Jie laisvai visoje Europoje stato mečetes ir sako, kad valdys Europą Šariato dvasia.

Jau seniai, gal prieš 25 metus, kai kairiųjų ES politikų buvo numatyta: geriausia nualinti krikščioniškąją Europą, skatinant emigraciją iš islamiškų kraštų, neva dėl darbo jėgos arba dėl persekiojimų... Kai Italijos kardinolas Džakomas Bifis viešai pareiškė, kad „jeigu dėl darbo jėgos reikia emigrantų, tai mes kvieskimės iš tų valstybių, kurių kultūra panaši arba ta pati kaip Italijos“, pavyzdžiui, filipiniečiai, ukrainiečiai yra krikščionys, šventes jie švęs kaip ir italai. Deja, nė vienas politikas kardinolo žodžių neklausė ir jam nepritarė. Šiandien patys italai skundžiasi verkdami dėl svetimųjų antplūdžio. Buvo laikai, kai kolonializmo pabaigos laikotarpiu reikėjo plačiai atverti vartus, nes tada dalis vietinių gyventojų bendradarbiavo su europiečiais – būtų buvę nežmoniška juos atstumti, palikti likimo valiai, kad naujieji diktatoriai imtų persekioti. Ir tuometiniai neeuropiečiai palyginti greitai integravosi į savo buvusios kolonistės valstybės gyvenimą. Deja, islamui radikalėjant, jau pati Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) pripažino, kad užsieniečių (turima mintyse turkų ir bendrai musulmonų) integracija į Europos visuomenę nepavyko. Musulmonas, gimęs Jungtinėje Karalystėje, baigęs mokslus, susisprogdina metro stotyje. Jo niekas nepersekiojo, jis turėjo visas laisves, savo mečetę, galimybę mokytis, bet genuose buvo užkoduotas islamiškas kerštas. Užburtas ratas: žmogaus teisės įpareigoja padėti politiniams pabėgėliams, nukentėjusiems nuo karo, bet bėda ta, kad su jais veržiasi ir gana pasiturintys bėgliai, kurie priėmimo punktuose valgo ne bet ką ir dar atliks eilinį teroro aktą Europoje už tai, kad jį svetingai priėmė.

Visa ši problema, paskatinta ir Vladimiro Putino (Norvegijoje pabėgėliai iš Rusijos prisipažino, kad jiems liepė išvažiuoti) pakels populistinių partijų reitingus, skatins žmones balsuoti referendume už išstojimą iš ES. Šiandien ES yra kryžkelėje ir viską turime daryti, kad ji neiširtų ir to didžio politiko svajonės neišsipildytų. ES reikia tobulinti, o ne skaldyti. Ir dar supraskime, kad ES ekonomiškai galingesnė už JAV, bet be jos niekur neišsiverčia ir net savo pašonėje nesutvarko teroristų. CŽV duomenimis, Šiaurės Afrikoje galėtų būti apie 150 tūkst. islamistų kovotojų, o Sirijos ir Irako teritorijoje – iš viso iki 200 tūkst. (įskaitant milicininkus, sargybinius, pasienio kontrolės darbuotojus). Palyginti nedaug. O jie savo civilizaciją parodė pakankamai aiškiai, įvairaus tipo žiaurumais ir žudynėmis. Pažiūrėjus internete kaip žudomi krikščionys, jazidai, visiems, kurie yra ne musulmonai arba šiitai, kilo klausimas, kam reikalinga Jungtinių Tautų organizacija (JT)? Šiandien renkami parašai, kad būtų pripažintas islamistų vykdomas genocidas Sirijoje ir Irake (pavyzdžiui, http://www.citizengo.org/en/pr/34037-wearen2016-join-our-global-call-action-asking-united-nations-preserve-religious-freedom-and). Kodėl nesustabdomi tokie dalykai, kai koks „didvyris“ iš Švedijos pakovoja Sirijoje, sugrįžta namo, pailsi ir vėl netrukdomai sugrįžta kariauti arba atlieka „operaciją“ namuose. Sirijos ir Irako teritorijose aktyviai veikiančių kovotojų galėtų būti apie 30 tūkst. Ir šitos saujelės negali įveikti nei amerikiečiai, nei rusai. Kam reikalingos tuščios JT rezoliucijos, kurių žudikai neskaito. Įstatymas, tvarka veikia, kai yra sankcijos, žinojimas, kad už savo poelgius reikės atsakyti. Norint apsaugoti ne musulmonus tose teritorijose, kur vyrauja islamo išpažinėjai (eiliniai musulmonai irgi nepritaria terorui, žudynėms, tai jiems ir netaikau pasmerkimo žodžių, esu tik už tarpreliginį dialogą), JT Saugumo Taryba privalo pasiūlyti Generaliniai Asamblėjai prašymą jėga išvaduoti Islamo valstybės užimtas teritorijas. Juk JT turi karines pajėgas, kurias sudaro ir Indijos, Indonezijos, Pakistano, Nepalo ir kitų valstybių atsiųsti kariai, kurie už atlyginimą puikiai atliktų taikos misiją ir nereikėtų kišti nosies europiečiams. JT Saugumo Taryba gali įpareigoti ir NATO, kad atliktų tą misiją. Barako Obamos koalicija šitoje kovoje neveiksminga. JAV prezidentas įvardijo didžiausią savo klaidą per abi kadencijas: nebuvo suplanuotas atsakas įvykiams po Libijos diktatoriaus Muamaro Kadafio nuvertimo, kai ta šalis nugrimzdo į chaosą ir buvo palikta viena kovoti su ekstremistais. Galima pacituoti įžymių politikų, žurnalistų mintis, kad „beveik visa B. Obamos užsienio politika yra arba gėda JAV, arba tiesiog nesėkminga, atsitraukimas iš pasaulio arenos“. Galbūt nereikės ilgai laukti tokių istorijos apibendrinimų...

Dabar susidaro įspūdis, kad ES lyderiai, tokios gausios institucijos nenumato paprasčiausių dalykų: kiekvieno karo metu būna pabėgėlių antplūdžiai. Ar normalu, kad XXI amžiaus pradžioje žmonės skęsta Viduržemio jūroje? NATO, užuot sukūręs laisvą saugią zoną Sirijoje, Izraelio, Turkijos pasienyje, kur galėtų glaustis pabėgėliai, pasitraukę nuo fronto linijos, bejėgiškai leidžia siausti teroristinėms grupuotėms arba palaiko Baširą Asadą, kuris ir buvo pagrindinė šio chaoso priežastis, remiama Irano ir Rusijos.

Ir dar priekaištai JT. Jeigu XXI amžiaus pradžioje kaimynė valstybė okupuoja kitos valstybės, ir net labai taikingos, draugiškos, Krymo pusiasalį, atplėšia pramoninius rajonus Donbasą, Luhanską, o JT negali sustabdyti agresoriaus, tai kam tokia organizacija reikalinga? Ar nereikėtų pradėti akciją renkant parašus, kad būtina reformuoti JT organizaciją? Buvęs jos generalinis sekretorius Kofis Ananas siūlė reformuoti JT, pateikęs 60 puslapių pranešimą, bet ši milžiniška tautų organizacija taip ir liko susiskaldžiusi, biurokratiška ir neorganizuota. O jos generalinis sekretorius reiškia didelį susirūpinimą dėl pabėgėlių ar karo veiksmų Ukrainoje... Bet štai balandžio 20 dieną Ukrainos prezidentas Petro Porošenka be rūpesčių pasirašė įstatymą, kuriuo uždraudė šalyje rodyti Rusijoje sukurtus filmus po 2014 m. sausio 1 d. Taip tauta atgauna savo nacionalinę didybę ir ukrainiečiai skatinami nebijoti agresoriaus. Balandžio 20 dieną NATO ir Rusija surengė aukščiausio lygio derybas bloko būstinėje Briuselyje po dviejų metų pertraukos, po invazijos į Krymą. Ir kokios gi ten „derybos“, ką laimėjote, gal patvirtinote naujas sienas Rytų Europoje? Prisiekėte, kad į savo gretas nepriimsite Gruzijos (kurios 800 karių rizikavo gyvybe Afganistane, kurios 77 proc. gyventojų pasisako už narystę ES ir 66 proc. – už NATO)? Atstūmėte Ukrainos žmones, kurie tikėjosi užuovėjos NATO bloke?

Turbūt eilinį kartą sugebėsite pareikšti „didelį susirūpinimą“ dėl nekaltų ukrainiečių aukų. Jeigu neatsipeikėsite, tai anksčiau ar vėliau V. Putinas tą jūsų „susirūpinimą“ sukiš jums patiems į gerklę, „nes Rusija turi strateginių tikslų“. Ir tuos tikslus jūs padedate realizuoti: po Gruzijos okupacijos 2008 metais Berlynas sudarė sutartį prie Volgos pastatyti modernų poligoną už 100 mln. eurų honorarą, Paryžius jau statė „Mistral“ laivus, protingieji švedai tobulino laivų variklius, italai pardavinėjo greitas karines mašinas. O jeigu NATO sudarys 4000 kareivių greito reagavimo pajėgas, tai Kremlius galės pasienyje dislokuoti 40000 „soldatų“, gal ne tokio „greito“, bet užims greitai. Mes rodome save patenkintus, kad mus nuolat žemina, gal pamažu susipraskime: prieš pat NATO ir Rusijos susitikimą rusų naikintuvai vos nenusileido pasisvečiuoti JAV laive Baltijos jūroje. Ten buvo galingas laivas, tai kolegos rusai norėjo pasižiūrėti, kaip jis dirba? Provokacijos vyksta nuolat. Pirmasis atsakymas jau aiškus: toks elgesys pažemina, išjuokia NATO ir JAV lyderius, parodo Rytų Europos šalims, kad štai kokie jų sąjungininkai (šis argumentas jau keičia kai kurių ES valstybių vadovų psichologiją). Antrasis: kariai lakūnai dresuojami, ruošiami kovos veiksmams (citata: „Vašingtonas sakė, kad tie Rusijos lėktuvų veiksmai buvo „imituojama ataka“). Koks susirūpinęs dėl „neprofesionalaus ir nesaugaus Rusijos kariškių elgesio“ NATO generalinis sekretorius Jensenas Stoltenbergas. Trečiasis: psichologinio apsipratimo sukūrimas. Lakūnas arba NATO generolai pamanys, kad rusai praskrido šį kartą, jau 100 kartų pralėkė, tai pagąsdins ir nustos – negi dabar šausi, paskui bus didžių nemalonumų... Juk išdrįsti taip pasielgti galėjo tik save gerbiantis Turkijos prezidentas Tajipas Erdoganas. Ketvirtasis: kai pribręs tarptautinė padėtis, kai Rusija pasiruoš dar geriau kariniu požiūriu, o penktosios kolonos jau bus gerokai „padirbėjusios“ ir jeigu dar neišlįs kokia mums šiuo metu nežinoma kliūtis, tai tada eilinė provokacija pavirs didžiausiu įvykiu – karu. Juk dažniausiai laimi tas, kas pirmas iššauna, ir NATO sutriks dėl tokio staigaus smūgio iš visų pusių. Šio susitikimo metu Rusijos atstovas Aleksandras Gruška pareiškė protestą dėl NATO veiksmų arti vakarinių Rusijos sienų, t. y. dėl to, kad JAV atsiuntė keliolika karinių mašinų ir 150 kareivių. Patys rusai supranta, kad tai – simbolika, nekelianti nei minimalios grėsmės Rusijai, tačiau V. Putinas niršta. Kodėl? Ogi patylomis ruošiamasi atvykti, pasiekti savo tikslą greitai ir be aukų kaip Kryme. Argi to politikai nesuvokia? Tad labai atsargiai su NATO vadovais (kai kur rašoma, kad J. Stoltenbergas turėjo slapyvardį, o A. Merkel irgi vykdavo į Maskvą). Didelė gėda dėl NATO plėtros sustabdymo, bet tai sprendžia politikai, o ne dėl saugumo logiškai mąstantys generolai. Įvykiai eina blogyn, kadangi Europa neturi ryžtingų vadovų, o visa Kremliaus politika nukreipta į karo psichozę, rusai remia V. Putiną, ES institucijose daugybė agentų (patvirtinta, kad rusų šnipai visame pasaulyje veikia aukščiausiu lygiu, net stipriau negu šaltojo karo metu. Vašingtone jau pradėjo nagrinėti ir rinkti medžiagą apie ES parlamentarus, kurie labai norėtų išardyti ES ir ją supjudyti su JAV.

Atsigręžkime ir į paslaptingąją Kiniją, kurios korta mums nežinoma. Ji tęsia Sibiro ir Tolimųjų Rytų įsisavinimą. Pekinas pasiūlė iš Kinijos į Rusiją perkelti 12 pagrindinių pramonės sričių (metalurgijos, energetikos, statybos, mašinų gamybos, laivų statybos, chemijos, tekstilės, cemento, žemės ūkio, telekomunikacijų įrangos). Drauge su darbininkais ir specialistais atvyks ir jų šeimos... Prie Baikalo išnuomojami didžiuliai žemės plotai 50-čiai metų už nedidelę pinigų sumą. 1989 metais Kinijos valdžia uždraudė kirsti savus miškus. Todėl Kinijos popieriaus ir celiuliozės pramonės įmonės pradėjo kurtis Sibire. Kinai uždraudė įvežti į šalį jau apdirbtus medienos pusgaminius – gabenamai tik nukirsti medžiai. Buvęs Užbaikalės gubernatorius Ravilis Geniatulinas neseniai atskleidė, kad tik šiame regione kasmet nelegaliai iškertama iki 1,5 milijono kubinių metrų medienos Kinijos poreikiams. Žydų autonominės srities gubernatorius Aleksandras Levintalis skundėsi, kad sklypų jau trūksta saviems verslininkams. Žydų autonomijos žemė padalyta į smulkius lopinėlius, o apie 80 proc. jų jau valdo kinai. Šilko kelias aplenkė Rusiją. Kinai diktuoja V. Putinui dujų kainą. Atrodo, kad Rusijos prezidentas supranta, kad vyksta tyli ekspansija, bet taip norima prailginti Rusijos egzistenciją arba nukelti tiesioginio karo su Kinija grėsmę, nuolat jai nuolaidžiaujant. Tiek ES, tiek JAV politikai ir NATO strategai turėtų gerai žinoti, kad Kinija ne tik žaidžia su Rusija, bet ir kelia grėsmę JAV, Japonijai. Kremlius gauna daugybę protesto balsų net iš dvasininkų dėl Sibiro, atiduodamo Kinijai. Tad ir V. Putinas anksčiau ar vėliau bus priverstas sustabdyti agresiją į Vakarų Europą ir atsigręžti į savo žmones. Linkėkime, kad V. Putino įpėdiniai padarytų kaip Lenkijoje. Čia į valdžią atėjus katalikiškai „Įstatymo ir teisingumo“ partijai buvo nuspręsta likviduoti bet kokius sovietinius ir komunistinio palikimo pėdsakus: pakeisti gatvių pavadinimus, susijusius su sovietine praeitimi, įskaitant ir komunistinių Lenkijos veikėjų vardus. Gaila, kad net katalikai lenkai laukė 25 metus, kol valstybė pagaliau nuo to apsivalytų... Nepaisant griežtų Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos protestų, Lenkijoje pamažu likviduojami sovietinių karių pergalės įamžinimo simboliai, o pastaruoju metu kalbama ir apie būtinybę visus tokio pobūdžio paminklus iš visos šalies sukelti į vieną vietą.

Europa jau pradėjo keistis, tokia jau nebebus tinkama sovietų gaivinamai imperijai. Pirmieji pavyzdį parodė estai, perkeldami bronzinį kareivį į karių kapus. Jie kilniai perkėlė paminklą – juk kareivis turi stovėti prie žuvusių karių. Jie žuvo, gelbėdami Europą nuo nacizmo. Amžina šlovė kariams. Buvo net skaitomos maldos kapinėse, perkeliant bronzinį kareivį. Deja, buvo mobilizuota girtuoklių brigada, kuri daužė estų parduotuvių langus. Bet estai yra estai. Ten ir bažnyčios nedega. O Lietuvoje, ar ne dvylika pastaraisiais metais sudegė? Kas atsakys, kodėl?

Brandinamas kerštas Daliai Grybauskaitei. Kodėl? Neturiu kompetencijos nagrinėti skiriamų asmenų į aukštas pareigybes tinkamumo, tačiau Prezidentė turbūt nori gero. Pagarbi diskusija, kritika, dialogas yra demokratiškai veikiančių institucijų stilius. Tačiau kas kita, kai Lietuvai sunkiu metu norima išmušti iš vėžių (dėl NATO, ES), apšmeižti institucijas, pasėti nestabilumo rauges. Čia jau yra arti valstybės griovimo...

Užjaučiame signatarus dėl VSD pažymų. Jie esą nekaltai įžeisti, „pažeminti“. Šių minčių autorius irgi ne vieną kartą buvo stipriai „pažemintas“, bet kurstyti anarchijos niekada nematė prasmės. Jeigu yra laisvė kritikuoti, tai ir VSD turi laisvę ir pareigą informuoti visuomenę apie asmenis, kuriais remiasi priešinga valstybė. Ar netiktų siųsti padėkos telegramų, laiškų, dėkojant Prezidentei, kad pagaliau Lietuvos pamatai stiprėja, VSD pradėjo dirbti. Žiūrėkite, kiek praėjo laiko, Jurijus Borisovas sugebėjo ne tik tvora apsitverti, bet ir namus po žeme pasistatyti. Ir niekas nematė, nežinojo, „žurnaliūgos“ tų problemų irgi nenagrinėja, o gražbyliauja apie laisvos nuomonės pareiškimų varžymą. Pagaliau dronai pakilo, nufilmavo ypatingą poilsiavietę prie Trakų. Gal žmonės atbus, supras, kas dedasi Lietuvoje... Ar suvokiame, kad karo metu J. Borisovo (Rolando Pakso bendražygio) poilsiavietė prie Trakų, apimanti 150 ha, tarnaus kaip štabas, bazė, kurioje leisis Rusijos malūnsparniai? Tai – valstybė valstybėje.

P. S. Dar daug „karštų“ minčių liko nesudėta, bet galima būtų pateikti jas kitąkart. Kiekvieną šio teksto teiginį galėčiau paremti žymių mokslininkų, politologų mintimis.

© 2016 „XXI amžius“