Žaizdos
kūne mūsų...

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Žaizdos kūne mūsų...“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje

Gyvybėmis atrėmę prievartą

Eugenijus Ignatavičius

Iš kairės: renginio svečiai Aldona Pocienė, partizanų vado gen. Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčia Aušra Vilkienė, rašytojas Eugenijus Ignatavičius, prof. Alfonsas Vaišvila, knygos sudarytojas ir vyr. redaktorius Antanas Pocius, choro „Versmė“ vadovė Rasa Endriukaitienė, koncertmeisteris Rimvydas Kruopis ir Pranas Sutkevičius su „Versmės“ choristais

Prabėgo šeši dešimtmečiai, kai Lietuvoje baigėsi visus sukilimus ir negandas pranokstantis ginkluotas tautos pasipriešinimas bolševikinei okupacijai. Prieš ketvirtį amžiaus atgauta nepriklausomybė, išaugo nauja karta, neregėjusi kagėbistų siautėjimo, tautos pažeminimo, drąsiausių vyrų ir moterų, sukilusių už laisvę, tremčių, kankinimų ir žūties. Kai kas, ypač prisitaikę ar susitaikę su vergija, net išdavę tėvynę bendrapiliečiai tų skaudžių įvykių nebenorėtų ir prisiminti.

Kai išsivadavusioje šalyje saviškiams ir užsieniečiams Antakalnio panteone pristatoma tik keliolika paskutinio, lemtingo pasipriešinimo aukų kapų, o apie 20 000 prieš tai sukilusių ir žuvusių nutylima, juos išduodant antrą kartą, stengiantis ištrinti iš istorijos, pilietinė pareiga verčia liudyti tiesą. Simono Stanevičiaus draugijos narių iniciatyva išleista knyga „Kęstučio apygardos vadai“ sausio 8 dieną pristatyta Kaune, Istorinėje Prezidentūroje, primena pirmuosius sukilusius ir vadovavusius tautos žūtbūtinei kovai – jų vardus ir žygdarbius. Tai – pirmas tokio pobūdžio kūrinys, istorinių įvykių svarba ir gausa prilygstantis dokumentiniam romanui, kurio pagrindas – partizanų vadų, jų bendražygių bei artimųjų prisiminimai, autentiškos patirtys, dokumentika... Tai – tik vienos iš septynių aktyviausiai veikusių apygardos aštuonių vadų „trumpoji enciklopedija“.

Dezinformacijos labirintuose

Kova iki kraujo... Su kuo ir prieš ką?

Apklausos jau rodo, jog partijų „reitinguose“ į antrąją vietą pakilo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Net neaišku, dėl kokių priežasčių. Gal dėl gražių kalbų? Juk arti 12 mln. eurų turtą valdančio Ramūno Karbauskio darbus valstybėje, išskyrus rinkimines kalbas, pamatyti sunku. Aišku, yra daug jo nekilnojamo turto, kurį tvarkyti ne kiekvienas sugebėtų. Dar yra jo pasivažinėjimai autobusiuku po kraštą, esą rūpinantis rinkėjų sveikata. Bet tokie jo turtai bei pasivažinėjimai ar kalbos apie rinkėjų palaikymą ir nė kiek neabejojamą būsimą pergalę Seimo rinkimuose visiškai nerodo, kad į valdžią atėjusi Karbauskio „jėga“ išspręs Lietuvos problemas ar pagerins net ir kaimo gyventojų, kurių gynėju jis dedasi, gyvenimą. Kai kurie apžvalgininkai mano, kad viena svarbiausių „valstiečių“ populiarumo priežasčių – populistinė jų vadovo retorika, nukreipta prieš partijas, ir savęs pristatymas „naujos“ technokratinės vyriausybės iniciatoriumi. Technokratinės valdžios ilgesys yra viliojantis ne tik Lietuvos visuomenei. Saulius Skverelis, atsisakęs ministro posto ir gavęs pirmąją vietą „valstiečių“ (kai kurių komentatorių latifundininku vadinamo R. Karbauskio) sąraše, labai gerai pataikė į tos technokratinės vyriausybės, apie kurią pats kalbėjo, kaip gero varianto, ir jo, kaip technokratinio ministro, pasiilgusiųjų nuotaikas. Jeigu suvilioti rinkėjai patikės tuo miražu, latifundininkams gali atnešti sėkmę. Nesvarbu, kad nuo abejingų, o gal ištroškusių valdžios struktūrų palinkę kaimo žmonės vargsta, bet, laimėjus R. Karbauskiui, jie tikrai nepasijus geriau. Bet reikia tikėtis, kad ne visi rinkėjai lengvai užkibs ant Karbauskio ir Skverelio kabliuko. Aišku, dalis rinkėjų balsų Karbauskio sąrašui nubyrės ir iš socialdemokratų elektorato. Bet S. Skvernelio ir R. Karbauskio retorika kaip tik tokia, kad sumažins ir „darbiečių“ ar partijos „Tvarka ir teisingumas“ rinkėjų skaičių. Kai kurie apžvalgininkai R. Karbauskio, kaip „gelbėtojo“, retoriką lygina su ankstesnėmis V. Uspaskicho kalbomis, kai kūrėsi Darbo partija: jis tada suviliojo žmones, aiškindamas, kaip Lietuvą sužlugdė partijos (konservatoriai ir socialdemokratai), o jis štai ateina gelbėti valstybės iš tos „įgrisusios“ partinės sistemos. Rolandas Paksas irgi kalbėjo apie supuvusią partinę sistemą. Dabar apie ją kalba R. Karbauskis ir jo bendražygiai. Taip geriau parodyti save „gelbėtoju“, „šventu lyderiu“, kalbėti apie gėrį ir aukštas moralines vertybes, neatstovaujant kokiai nors įkyrėjusiai partijai. „Tik jumis, brangūs valstiečiai (ar sveikuoliai, ar blaivininkai, ar... ir t. t., ir pan.) rūpinuosi, tik jūsų labui dirbti pasižadu – juk ne veltui po kaimus važinėti autobusiuką esu išnuomavęs“, – tarsi kalba turtingasis nuskriaustų žmonių užtarėjas.

Laikas ir žmonės

Kunigo jėzuito Karolio Garucko dvasinė kelionė

Irena Petraitienė

Karolis Garuckas Mokytojų seminarijoje 1930 metais

Prieš 75 metus, 1941 m. balandžio 30 d., per Šv. Juozapo Globėjo šventę Valkenburge, Vokietijoje, į kunigus buvo įšventinti 23 jėzuitai, su jais – vienintelis lietuvis Karolis Garuckas. Jis gimė 1908 m. gegužės 1 d. Užkalnių kaime, Ramygalos parapijoje. Šis kunigas – garsus disidentas, vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų, po mirties, 1999 metais, apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi.

„Jėzau, stiprink mane menkutį“

1912 m. kovo 12 d. pašarvotas penkiasdešimtmetis Ramygalos bažnyčios ,,brostvininkas“ Ignas Garuckas buvo apvilktas ta pačia balta kamža, kurią vilkėdavo, dalyvaudamas procesijose. Prie mamos Rozalijos kartu su broliais ir sesute glaudęsis keturmetis Karolis girdėjo užkalniškius pagarbiai kalbant, kad jo tėvelis buvo darbštus, gailestingas ir teisus žmogus, sakydavęs: ,,Jeigu dūšią būtų galima iš skaistyklos išvaduoti, tai vis tiek ir tada negalima meluoti“. Anksti padvelkęs Amžinybės pojūtis Karoliui nuo vaikystės įžiebė mintį apie kunigystę. Baigęs Ramygalos progimnaziją, norėjo stoti į Panevėžio gimnaziją. Deja, ten reikėjo lotynų kalbos. Todėl 1927 metais įstojo į Panevėžio mokytojų seminariją, kur nuo kalbininko prof. Juozo Balčikonio vadovavimo laikų ypač daug dėmesio buvo skiriama lietuvių kalbai: „Savu laiku buvau pasidaręs „lituanistas“: tiesiog negalėdavau pakęsti, jei kas netaisyklingai kalba ar kirčiuoja“.

Dezinformacijos labirintuose

Žvilgsnis pro Bažnyčios langą į pasaulį ir Lietuvą

Kun. Robertas PUKENIS

Per visą Velykų laikotarpį, kai krikščionys džiaugėsi Kristaus Prisikėlimo švente, bet po Islamo valstybės teroristinių atakų Briuselyje kovo 22 dieną (žuvo 32 žmonės, 300 buvo sužeista) šmėžavo teroristinių išpuolių baimė, kuri iš dalies paralyžiavo judrų Vakarų Europos visuomeninį gyvenimą, dar ilgai neišnyks, o politikai ilguose posėdžiuose samprotaus, kaip nugalėti terorizmą. Čia sunkiau negu įprastame kare. Ten priešas stovi už linijos, o čia, individas, paženklintas Kaino ženklu, gyvena ramiai tarp visų kitų piliečių, bet kitą rytą, susisprogdina. Ir tikslas būna pasiektas, nesvarbu, kad žūsta nieko nenusikaltę civiliai žmonės, tarp jų – vaikai, moterys. Vakaruose yra tokia laisvė, kad niekas ten neužsiima atvertimu, kur nori, ten ir eini, tiki arba netiki, o socialiai remtini asmenys, ypač pabėgėliai, gauna pašalpas, kurios dažnokai būna mažos. Dauguma islamo išpažinėjų nesilaiko tos valstybės įstatymų, o savo rajonuose jau kuria Šariato teisę, pagal kurią gali užmušti moterį, jeigu ji pasirodys, pavyzdžiui, neištikima vyrui. Jie laisvai visoje Europoje stato mečetes ir sako, kad valdys Europą Šariato dvasia.

Dezinformacijos labirintuose

Karinių incidentų Baltijos jūroje potekstė

Pastaruoju metu tiek Baltijos jūros regione netoli Lietuvos sienos, tiek sausumos pasienio ruožuose vykstantys neprognozuojami kariniai Rusijos veiksmai kelia didelį pavojų Europos taikai, saugumo stabilumui. Būta daugkartinių Rusijos orlaivių skrydžių pernai ir šiemet pažeidžiant Lietuvos jūros sieną, į Lietuvos pajūrį buvo prasiskverbę rusų desantininkai. Pasaulio kariniams ekspertams dar didesnį nerimą kelia balandžio viduryje Rusijos įvykdyti provokuojantys incidentai su JAV laivu ir lėktuvais tarptautiniuose Baltijos regiono vandenyse. Po vizito Gdynės uoste, Lenkijoje, balandžio 14-osios rytą į Klaipėdos uostą plaukdamas JAV eskadrinis minininkas „USS Donald Cook“ patyrė pavojingą Rusijos naikintuvų priartėjimą. Rusijos šturmo lėktuvai Su-24, skraidydami poromis, balandžio 11 ir 12 dienomis ne vieną kartą praskrido labai arti minininko „USS Donald Cook“. Jie, atrodo, buvo neginkluoti, bet vienas iš jų praskrido tik už 9 metrų nuo laivo, tuo metu buvusio tarptautiniuose vandenyse už maždaug 130 km nuo Rusijos Kaliningrado srities krantų. „USS Donald Cook“ į tas provokacijas neatsakė, tik mėgino susisiekti su rusų pilotais per radiją. JAV kariniai pareigūnai nurodė, kad per pastaruosius metus buvo incidentų, kai Rusijos kariniai lėktuvai pakankamai priartėdavo prie kitų oro ir jūros transporto priemonių, sukeldami rimtą susirūpinimą saugumu. JAV kariškių Europos vadovybė (EUCOM) paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip karo lėktuvai praskrenda taip arti „USS Donald Cook“, kad vienas jūrininkas pasako: „Jis žemiau tiltelio sparno“. Tai reiškia, kad lėktuvas skrido žemiau už aukščiausią laivo tašką.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – apie Lietuvos partizanus

Arūnas POŠKA

Pastaruoju metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė reikšmingas galutines ir neskundžiamas nutartis Lietuvos partizanų naikinimo (genocido) bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi paliktas galioti Marijono Misiukonio išteisinimas. Jis dalyvavo operacijoje, nukreiptoje prieš vieną paskutiniųjų Lietuvos partizanų Antaną Kraujelį.

Primintina, kad pastaruosius kelerius metus vykdyta aktyvi A. Kraujelio juodinimo kampanija. Todėl istoriškai ir moraliai labai svarbus ir reikšmingas Aukščiausiojo Teismo verdiktas šioje nutartyje: teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti partizaniška A. Kraujelio veikla ir jos reikšmingumu Lietuvos valstybingumui.

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija šmeižtus ir kritiką atmetė bei diskusiją šiuo klausimu užbaigė. Atmesti argumentai, kad žūties metu 1965 metais A. Kraujelis esą jau nebuvo partizanas, o tik kažkoks kriminalinis nelegalas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad vien tai, jog A. Kraujelis buvo sulaikomas 1965 metais, nepaneigia jo, kaip partizano, statuso, kartu savaime nepaneigia ir to, kad šis sulaikymas galėjo būti susijęs ir su A. Kraujelio, kaip partizano, veikla (taip pat ir partizaninio karo metu), priešinantis sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui.