|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Nacionalinis kongresas asmeninio sutikimo su Dievo Gailestingumu laikas
Praėjusį savaitgalį Vilniuje vyko Nacionalinis gailestingumo kongresas, kuriame dalyvavo Popiežiaus legatas kardinolas Pietras Parolinas. Penktadienį, gegužės 6-ąją, šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Vilniaus Arkikatedroje prasidėjo Nacionalinio gailestingumo kongreso atidarymas. Penktadienio vakarą vilniečiai ir miesto svečiai klausė koncertų, stebėjo spektaklį, ėjo į piligriminį žygį po Vilnių Gailestingumo miestą. Šeštadienis, antroji Nacionalinio gailestingumo kongreso diena, prasidėjo Ryto malda Katedroje. Jos metu tikintieji meldėsi Dievo tautos liturgines valandas. Maldai vadovavo Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis. Nuo 10 valandos vyko teminiai užsiėmimai daugumoje Vilniaus senamiesčio bažnyčių ir kitose miesto erdvėse. Juos vedė kunigai ir pasauliečiai tiek iš Lietuvos, tiek atvykę iš užsienio valstybių. Kongreso dalyviai galėjo rinktis iš 46 skirtingų užsiėmimų. Tuose teminiuose užsiėmimuose dalyvavo apie 2500 žmonių. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje kun. Ričardas Doveika kvietė pažvelgti į santuoką tikėjimo žvilgsniu. Jis ypač džiaugėsi susirinkusiųjų gausa, nes tai rodo, kad ši tema aktuali. Šv. Baltramiejaus bažnyčioje Užupyje vyko Gyvojo vandens programos pristatymas. Jos tikslas patirti Dievo artumą vidinėse kovose identiteto ir lytiškumo srityse. Programos savanoriai pabrėžė intymumo sužeidimo per pornografiją ir masturbaciją pavojus. VU Istorijos fakultete vyko diskusija Krikščioniška visuomenė Lietuvoje misija neįmanoma?. Šį renginį organizavo Kolumbo riteriai. Diskusijoje dalyvavo filosofas Vytautas Ališauskas, VDU KTF dekanas Benas Ulevičius ir teisininkas Vygantas Malinauskas. V. Ališauskas krikščionio vaidmenį pasaulyje palygino su sielos vaidmeniu kūne jos fiziškai nesimato, tačiau siela teikia gyvybę. V. Malinauskas pabrėžė, jog krikščioniškas orumas yra visuomenės pagrindas. Domus Maria susitikimų salėje vyko diskusija apie globą ir įvaikinimą su VšĮ Sotas darbuotojais. Savo patirtimi dalinosi keturių vaikų mama Evalda, kuri pasiryžo į savo šeimą priimti paauglę. Visų Šventųjų bažnyčioje vyko paskaita apie priklausomybių kamuojamus žmones, pagalbą jiems ir jų artimiesiems. Šv. Onos bažnyčioje benediktinų prioras tėvas Kazimieras ragino mus niekada nepamiršti, kad Dievas mums visada turi laiko. Norintieji galėjo eiti į piligriminį žygį Gailestingumo keliu. Antroje diskusijoje Vilniaus universitete dalyvavęs prezidentas Valdas Adamkus susirinkusiesiems pasakojo apie tai, kad jaunystėje vedinas patriotizmo daužė Vokietijos ambasados langus. Prezidentas linkėjo jaunimui neatsisakyti savo idealų visą gyvenimą. Diskusiją apie jaunimo vertybes moderavo ambasadorius Žygimantas Pavilionis, dalyvavo kun. Algirdas Toliatas, Bernardinai.lt vyr. redaktorius Donatas Puslys. Kun. A. Toliatas ragino visus pirmiausia kovoti su savimi, o ne su kitais, niekada nenuleisti rankų, patikėti anksčiau negu išryškėja rezultatai. Jis skatino žmones matyti ne tokius, kokie jie yra, bet kokie gali būti. Ir, kaip sakė pal. Jonas Paulius II, statyti tiltus, o ne sienas. Po pietų į Katedros aikštę atneštas originalus Dievo Gailestingumo paveikslas. Gyva grandine jį pasitiko Kongreso savanoriai. 15 valandą Katedros aikštėje, vadovaujant Kauno vyskupui augziliarui Kęstučiui Kėvalui, susirinkusieji meldėsi Dievo Gailestingumo vainikėlį. Paskui prasidėjo Sutaikinimo pamaldos. Tikintieji pakviesti atnešti savo maldos intencijas į specialią dėžę prie scenos. Giedojo jungtinis Šv. Jono Bosko, Pal. Jurgio Matulaičio ir Šv. arkangelo Rapolo bažnyčių vaikų ir jaunimo choras. Buvo perskaityta Evangelijos pagal Joną ištrauka apie Jėzaus ir mokinių susitikimą prie Tiberiados ežero. Po Evangelijos vyskupas K. Kėvalas kvietė atsiverti Gailestingumui. Sąžinės patikrinimui naudoti Popiežiaus Pranciškaus klausimai. 200 kunigų išsiskirstė po visą Katedros aikštę, išpažinčių buvo klausoma iki 17.30 val. 18 valandą Katedros aikštėje buvo aukojamos šv. Mišios, joms vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Homilijoje jis kvietė imtis gailestingumo darbų: Prašykime, kad Dievo Gailestingumas įsikūnytų konkrečiais gailestingumo darbais, kurie liudytų pasauliui, kad ir šiandien yra žmonių, gebančių priimti bei dovanoti Dievo gailestingumą ne gražiais žodžiais, bet konkrečiais darbais (Visą homiliją sakaitykite 5 puslapyje). Giedojo Dievo Gailestingumo šventovės ansamblis. Po šv. Mišių Gailestingumo paveikslas buvo nuneštas į Arkikatedros presbiteriją. Visą naktį ten vyko Švč. Sakramento adoracija. 21 val. prasidėjo koncertas Aš čia!, organizuotas Caritas. Dalyvavo Italijos balso nugalėtoja ses. Kristina Skučia (Cristina Scuccia), Jurga Šeduikytė, Mantas Jankavičius, Saulius Petreikis, grupė Saulės kliošas. Koncerto metu ekranuose buvo rodomi Caritas Lietuvoje ir partnerių inicijuoto projekto Aš čia savanorių liudijimai. Jie pateikė savo istorijas, atsakė į dažnai užduodamus klausimus: kas tau iš to, kodėl tu tai darai? Jie skiria savo dėmesį mirštantiems ar skurstantiems žmonėms, vaikams iš pažeidžiamų šeimų. Ses. Kristina ne tik dainavo, bet ir kalbėjo susirinkusiems apie Dievo meilę ir gailestingumą. Prieš finalinį kūrinį atlikėja ištraukė auksinį kaspiną, nutiesė žiūrovams ir taip simboliškai juos sujungė. Koncertą tiesiogiai transliavo LRT televizija. Sekmadienį 7 val. ryto baigėsi Švč. Sakramento adoracija Katedroje prie Dievo Gailestingumo paveikslo. 9 val. Arkikatedroje prasidėjo Ryto malda Dievo tautos liturginės valandos. Susirinkusieji pasveikinti su sekmadieniu tradiciniu krikščionių Velykų laiko pasveikinimu Kristus prisikėlė!. Maldai vadovavo Vilniaus Arkikatedros klebonas kun. Virginijus Česnulevičius. Po pamaldų vyko šlovinimas, kuriam vadovavo diakonas Povilas Slaminis ir klierikas Irmantas Ramanauskas. Sekmadienį kongreso dalyviai ir visi vilniečiai nuo 10 val. pakviesti rinktis Nepriklausomybės aikštėje. 11 val. prasidėjo tikinčiųjų procesija, kurioje melsta gailestingumo Vilniui, Lietuvai, Bažnyčiai ir visam pasauliui. Nacionalinio gailestingumo kongreso kulminacija eisena su originaliu Dievo Gailestingumo paveikslu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės ir šv. Mišios su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietru Parolinu. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo Rūmų išsirikiavo procesija, kurios centre Gailestingojo Jėzaus atvaizdas. Laukiant procesijos pradžios, grojo Lietuvos Kariuomenės orkestras. Likus kelioms minutėms iki eisenos pradžios, buvo atneštas originalus Gailestingumo paveikslas. Prisijungė ir sesuo Kristina. Procesija pajudėjo 11 val. Procesijai vadovavo 12 Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos vyskupų bei Vatikano valstybės sekretorius kard. P. Parolinas, apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana) dalyvavo apie 50 kunigų, 120 vienuolių, daugybės organizacijų, parapijų, bendruomenių atstovai įvairaus amžiaus žmonės. Tvarką prižiūrėjo kongreso savanoriai ir Pasieniečių mokyklos studentai. Eisenos metu buvo aštuonios stotelės, simbolizuojančios aštuonis palaiminimus. Mąstymus skaitė juos parengęs kun. Kęstutis Dvareckas, o palaiminimų maldas visų vyskupijų ganytojai. Paveikslą nešė Kolumbo riterių, ateitininkų, Europos skautų, policininkų, lenkų harcerų, gaisrininkų atstovai. Eisenos metu tikintieji meldėsi Dievo Gailestingumo vainikėlį. Eisenoje dalyvavo filmo apie Gailestingumo paveikslą režisierius Danielis di Silva. I PALAIMINIMAS: Palaiminti turintys vargdienio dvasią, nes jų yra Dangaus karalystė. Palaiminti beturčiai dvasia, nes jie ieško, beldžia, palaiminti šimtais namų, brolių ir sesių, palaiminti dieviškomis akimirkomis it garstyčios grūdeliais, išaugančiais į Dangaus Karalystės medį, buvo skaitoma mąstyme. II PALAIMINIMAS: Palaiminti liūdintys, nes jie bus paguosti. Mąstyme skaitoma: Kai netenku visko ar visų, ką branginau labiau nei Dievą, ką garbinau ir kam tarnavau, laimingas aš... nors liūdintis. Laimingas ne tada, kai jūra iki kelių, kai juokiuosi, nors aplinkiniai verkia... Palaimintas gebėjimu verkti su verkiančiais, džiaugtis su besidžiaugiančiais... III PALAIMINIMAS: Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę. Mąstyme skaitoma: Garsiai rėkti, ar kantriai melstis? Aiškinti ir moralizuoti ar klausytis, įsiklausyti ir drauge ieškoti? Atsukti kitą skruostą, ar akis už akį? Palaiminti mes, kai širdyje gimstantį blogį o juk iš širdies išeina visa... nugali Dievo gerumas, Jo Meilė... Nepralaimėsime darydami gera, mylėdami, iki 77 kartų atleisdami... Žemę paveldės, o ne įsigis... romieji... IV PALAIMINIMAS: Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo, nes jie bus pasotinti. Mąstyme skaitoma: Palaiminti tie, kurie trokšta ne lėktuvo, o skrydžio, ne stebuklų, o Dievo... Laimingieji trokšta ne įtaigių imitacijų, surogatų, pakaitalų, išlaisvinančios, kad ir skausmingos, Tiesos... ir teisumo savo darbuose, siekiuose, santykiuose... <...> Kai esame šaukiami iš patogaus, pamėgto klystkelio į Kelią, vedantį į susitaikinimą su Dievu, savimi, broliu, sese, palaiminti mes... V PALAIMINIMAS: Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo. Mąstyme skaitoma: Palaiminti trokštantys suprasti ir padėti, o ne paskubomis nuteisti ir nubausti... Palaiminti išdrįstantys prisiliesti prie kito žaizdų jie patiria Gailestingumo Karaliaus artumą... Priimti ir dalintis... Gailestingumu... Gailestingumas kviečia Gailestingumui... Gailestingumas gimdo Gailestingumą. VI PALAIMINIMAS: Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą. Mąstyme skaitoma: Tyraširdžiai regi Dievą... prašantį išmaldos prie senamiesčio šventovių... kenčiantį Lukiškių ar Pravieniškių kamerose... merdintį slaugos ligoninėse... besišypsantį kūdikių ar kūdikiškų suaugusiųjų lūpose... žaidžiantį krykštaujančiųjų gretose... VII PALAIMINIMAS: Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais. Mąstyme skaitoma: Įtakingųjų vaikai ypatingi... o Dievo?.. Palaiminti kuriantys taiką gyvenime vykdantys Dievo valią... Palaiminti mes, kai visuose konfliktuose ne vienas kitam įrodinėjame, trokšdami vienas kitą nugalėti, o drauge ieškome Tiesos Kristaus, kuris atneša laisvę ir taiką... Palaiminti mes, kai išdrįstame užsikrėsti dangiškojo Tėvo skausmu, kai jis kantriai kviečia paklydėlį Namo... Taikoje su Dievu gimsta tikroji mūsų taika... VIII PALAIMINIMAS: Palaiminti persekiojami dėl teisumo, nes jų yra Dangaus Karalystė. Mąstyme skaitoma: Palaiminti mes, kai pyksta, kad nemeluojame... kai apkalba, kad meldžiamės... kai kritikuoja, kad gelbstime, o ne žudome... palaiminti mes, kai dėl Dievo gauname pakentėti pirmųjų Kristaus sekėjų pavyzdžiu, būkime linksmi ir džiūgaukime, užuot graudžiai giedoję savigailos litanijas... 13 valandą procesijai pasiekus Katedros aikštę, prasidėjo šv. Mišios. Joms vadovavo Vatikano valstybės sekretorius kard. P. Parolinas. Arkivyskupas Gintaras Grušas šv. Mišių pradžioje dėkojo kard. P. Parolinui už apsilankymą ir prašė perduoti popiežiui Pranciškui, jog jis nekantriai laukiamas Lietuvoje. Pamoksle kard. P. Parolinas perdavė popiežiaus Pranciškaus sveikinimus. Jis tikrai už jus meldžiasi, yra arti jūsų dvasioje ir meldžia jums gausių Dievo palaiminimų, sakė kardinolas. Atverkime savo širdis Dievo gailestingumui ir siekime jo atleidimo. Skatinkime atlaidumą ir susitaikymą savo namuose, mokyklose, darbovietėse ir bendruomenėse. Kaip gerasis samarietis tapkime jautresni kitų fiziniams ir dvasiniams poreikiams, savo tikėjimą konkrečiai reikšdami gerais darbais, pamoksle ragino Popiežiaus pasiuntinys. Šv. Mišių pabaigoje kard. P. Parolinas lietuviškai ištarė ačiū. Jis dėkojo už susirinkusiųjų tikėjimą, maldas, krikščionišką liudijimą, linkėjo būti gailestingumo apaštalais. Aš tikiuosi, kaip jau pasakiau vakar Kryžių kalne, kad esu kaip Jonas Krikštytojas, kuris paruošia kelią. Duok Dieve, kad kuo greičiau įvyktų Popiežiaus kelionė į šį kraštą, kalbėjo kard. P. Parolinas. Susirinkusieji garsiais plojimais dėkojo kardinolui už šią žinią. Šv. Mišiose dalyvavo broliškų Bažnyčių atstovai. Visame renginyje talkino keli šimtai įvairaus amžiaus savanorių. Šv. Mišiomis baigėsi tris dienas trukęs Nacionalinis gailestingumo kongresas pagrindinis Jubiliejinių gailestingumo metų renginys Lietuvoje. Lietuvos vyskupai inicijavo Nacionalinį gailestingumo kongresą tam, kad tikintieji sustiprintų ryšį su Kristumi, gilintųsi į Dievo gailestingumo slėpinį, viešai liudytų tikėjimą ir dalintųsi su kitais džiaugsmu, kad jie priklauso Jėzui Kristui, kuriame yra apsčiai išlietas Dievo gailestingumas.
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |