Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žaizdos
kūne mūsų...

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Gaivinti Europos sielą

Prasmingos Popiežiaus Pranciškaus mintys jam įteikiant Karolio Didžiojo premiją

Mindaugas Buika

Popiežiui Pranciškui įteikia Karolio Didžiojo premiją jos skyrimo komiteto pirmininkas Jurgenas Lindenas (dešinėje) ir Acheno meras Marselis Filipas (kairėje)

Vatikane vykusiose iškilmėse, dalyvaujant Europos Sąjungos vadovams – Europos Parlamento pirmininkui Martinui Šulcui (Martin Schulz), Europos Komisijos pirmininkui Žanui Klodui Junkeriui (Jean – Claude Juncker) ir Europos Tarybos prezidentui Donaldui Tuskui, – popiežiui Prtanciškui buvo įteikta prestižinė tarptautinė Karolio Didžiojo premija, skiriama nusipelniusiems asmenims už jų nuveiktus darbus Europos vienybei ir taikiam bendradarbiavimui tarp žemyno šalių. Gegužės 6 dienos renginyje dalyvavo politiniai kai kurių Europos šalių lyderiai, įskaitant 2013 metų šios premijos laureatę Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę bei didelę valstybinę Vokietijos delegaciją, vadovaujamą kanclerės Angelos Merkel. Pirmojo šventosios Romos imperijos valdovo vardu pavadintą apdovanojimą Vokietijos mieste Achene, kuriame Karolis Didysis gyveno IX amžiaus pradžioje, valdė didžiąją Europos dalį jungusią imperiją ir buvo palaidotas, veikiantis premijos skyrimo komitetas nusprendė ją 2016 metais suteikti Šventajam Tėvui už jo pastangas kontinente skleisti „užuojautos, tolerancijos, solidarumo ir kūrinijos integralumo vertybes“ bei už taikos ir supratimo mokymą.

Nacionalinis kongresas – asmeninio sutikimo su Dievo Gailestingumu laikas

Popiežiaus legatas kardinolas Pietras Parolinas atvyksta į Katedros aikštę

Praėjusį savaitgalį Vilniuje vyko Nacionalinis gailestingumo kongresas, kuriame dalyvavo Popiežiaus legatas kardinolas Pietras Parolinas.

Penktadienį, gegužės 6-ąją, šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Vilniaus Arkikatedroje prasidėjo Nacionalinio gailestingumo kongreso atidarymas. Penktadienio vakarą vilniečiai ir miesto svečiai klausė koncertų, stebėjo spektaklį, ėjo į piligriminį žygį po Vilnių – Gailestingumo miestą.

Šeštadienis, antroji Nacionalinio gailestingumo kongreso diena, prasidėjo Ryto malda Katedroje. Jos metu tikintieji meldėsi Dievo tautos liturgines valandas. Maldai vadovavo Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis. Nuo 10 valandos vyko teminiai užsiėmimai daugumoje Vilniaus senamiesčio bažnyčių ir kitose miesto erdvėse. Juos vedė kunigai ir pasauliečiai tiek iš Lietuvos, tiek atvykę iš užsienio valstybių. Kongreso dalyviai galėjo rinktis iš 46 skirtingų užsiėmimų. Tuose teminiuose užsiėmimuose dalyvavo apie 2500 žmonių.

Šventojo Sosto palaikymas svarbus Europai ir Lietuvai

Kardinolas Pietras Parolinas Antakalnio kapinėse padėjo gėlių Sausio 13-osios aukoms Džojos Gundos BARYSAITĖS nuotraukos

Gegužės 9 dieną, pirmadienį,  Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu ir įteikė jam valstybės apdovanojimą. Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius kardinolui įteiktas už asmeninį indėlį aktyviai plėtojant ir įtvirtinant Lietuvos bei Šventojo Sosto santykius, stiprinant politinį ir kultūrinį bendradarbiavimą. Prezidentės teigimu, Šventojo Sosto palaikymas visuomet buvo ir išlieka svarbus Lietuvai. Sunkiausiu okupacijos ir priespaudos laikotarpiu Vatikanas rėmė Lietuvos žmonių laisvės siekį, stiprino drąsą ir pasiryžimą vieningai kurti nepriklausomą valstybę. Šiandien Europai susiduriant su išbandymais jos saugumui ir vienybei, Šventojo Sosto moralinė lyderystė įpareigoja nebijoti ir toliau ginti laisvę bei taiką, saugoti žmogiškąjį orumą Europoje ir už jos ribų. Prezidentė su aukštu Vatikano pareigūnu aptarė Lietuvos ir Šventojo Sosto bendradarbiavimą bei pakartojo Lietuvos žmonių kvietimą Popiežiui Pranciškui atvykti į mūsų šalį. Šalies vadovė Šventąjį Tėvą apsilankyti Lietuvoje pakvietė ir oficialaus vizito Vatikane metu, 2015 metų spalį. Praėjusią savaitę šalies vadovė dalyvavo iškilmingoje ceremonijoje Vatikane, kurioje Popiežiui Pranciškui buvo įteiktas Tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas. Prezidentė irgi yra šio apdovanojimo laureatė. Susitikime su kardinolu šalies vadovė pabrėžė aktyvų Bažnyčios vaidmenį skleidžiant pakantumo ir gailestingumo žinią visuomenėje, padedant patiems pažeidžiamiausiems žmonėms. Bažnyčia ir jos organizacijos taip pat prisideda prie Prezidentės inicijuotos nacionalinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“, kuria siekiama padėti smurtą, priklausomybes kenčiantiems žmonėms, skatinti įsivaikinimą ir globą, stabdyti patyčias ir savižudybes. Tarptautinės taikos ir teisingumo stiprinimas yra vienas svarbiausių Šventojo Sosto prioritetų. Šalies vadovė su Vatikano valstybės sekretoriumi aptarė grėsmes regiono ir visos Europos saugumui, kalbėjosi apie padėtį Ukrainoje ir pagalbą šios šalies žmonėms. Vatikanas smerkia karinę agresiją, ragina sustabdyti tarptautinės teisės pažeidimus, o visus Europos tikinčiuosius – prisidėti prie humanitarinės pagalbos Ukrainai. Lietuva aktyviai padeda Ukrainos žmonėms. Nuo Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios Lietuvos suteikta humanitarinė parama šiai šaliai ir joje dirbančioms Jungtinių Tautų, Raudonojo Kryžiaus organizacijoms siekia 1 milijoną eurų.

Džiaugsmą patirkime dalydamiesi  gailestingumo žinia su kitais

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir Popiežiaus legatas kardinolas Pietras Parolinas

Brangieji,

pradedame Nacionalinį gailestingumo kongresą, mūsų visų bendrą Gailestingumo metų šventę. Jau nemažai kelio nuėjome per šiuos metus, minėjome juos asmeniniame gyvenime, šeimos gyvenime, parapijose ir vyskupijos renginiuose. Ši proga yra mums visiems, iš visos Lietuvos susirinkti kartu ir švęsti gailestingumą.

Rytoj į mūsų kongresą atskris kardinolas P. Parolinas, popiežiaus legatas, ir atveš ne tik Popiežiaus sveikinimus, bet ir popiežiaus maldas bei palaiminimą mūsų Jubiliejui. Kviesdami į Nacionalinį gailestingumo kongresą, Lietuvos vyskupai turėjo  viltį, kad šiame renginyje mes sustiprinsime ryšį su Kristumi, kartu gilinsimės į Dievo Gailestingumo slėpinį, viešai liudysime tikėjimą ir dalysimės vieni su kitais džiaugsmu, kad priklausome Jėzui Kristui, kuriame mums yra apsčiai išlietas Dievo gailestingumas. Šios trys dienos iš tikrųjų bus malonės metas malonės metuose. Jos paremtos malda. Visoje Lietuvoje, besirengdami kongresui, paskutinėmis dienomis kalbėjome Gailestingumo devyndienį. Per maldą pasirengėme maldai. Šis kongresas bus nenutraukiama malda. Pradėję su vakarine, po Mišių tęsime su Švenčiausiojo adoracija prie Dievo Gailestingumo paveikslo. Ir ta malda tęsis per visas tris dienas.

Malda ir giesmė Motinai

Tulpių žiedai mamoms

Gražiausias pavasario mėnuo – gegužė – prasideda švente, skirta brangiausiam pasaulyje žmogui – Mamai. Jos širdis ir rankos – nuostabiausias turtas kiekvienam vaikui. Dėmesys ir meilė Mamai – viso gyvenimo dalis, tačiau Motinos dieną jai skiriami patys šilčiausi ir jautriausi žodžiai bei spalvingiausi gėlių žiedai.

Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje prieš šv. Mišias skambėjo Ievos Morkūnaitės ir Viktorijos Morkūnienės melodijos gausiai susirinkusioms Motinoms. Klebonas kun. Algis Neverauskas pamoksle dėkojo Joms už buvimą, atsidavimą savo pašaukimui, pasiaukojimą... Jis priminė, kad pagarbos vertos visos moterys, įvairiausiais būdais padedančios auginti ir auklėti vaikus. Kunigas pabrėžė, kokią svarbią vietą jaunuomenės ugdyme užima dvasinė motinystė, į kurią pakviesta kiekviena moteris. Bažnyčios prieangį papuošė Pirmajai Šv. Komunijai besiruošiančiųjų vaikų piešiniai. Piešę savo mamas ir visi bažnyčioje buvę vaikai buvo pamaloninti saldžiais prizais!

Dievo gailestingumo dovana yra tokia dovana, kuria būtina dalintis su kitais

Popiežiaus legato homilija Gailestingumo kongreso baigiamosiose Mišiose gegužės 8-ąją

Kardinolas Pietras Parolinas

Jūsų Eminencija! Broliai Vyskupai ir Kunigai! Gerbiami valdžios Atstovai! Broliai ir Seserys Kristuje!

Man labai malonu šiandien drauge su jumis švęsti Kristaus Žengimo į dangų iškilmę. Po procesijos nuo Seimo pastato jūsų gražios sostinės gatvėmis meldžiant Dievo gailestingumo pasauliui šiuo Eucharistijos šventimu užbaigiamas Nacionalinis gailestingumo kongresas. Perduodu jums šiltus popiežiaus Pranciškaus sveikinimus. Jis tikrai už jus meldžiasi, yra arti jūsų dvasioje ir meldžia jums gausių Dievo palaiminimų. Dėkoju arkivyskupui Gintarui Grušui už malonų priėmimą ir šiltą svetingumą. Ypač sveikinu Jo Eminenciją kardinolą Audrį Juozą Bačkį, kuris po daugybės Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje praleistų metų prieš beveik dvidešimt penkis metus grįžo į savo gimtąjį kraštą imtis sunkios užduoties – vadovauti šiai vietinei Bažnyčiai pokomunistinio laikotarpio sunkumų sūkuryje. Taip pat sveikinu apaštališkąjį nuncijų Lietuvai, Jo Ekscelenciją arkivyskupą Pedro López Quintaną, Lietuvos vyskupus, kitus dalyvaujančius vyskupus, taip pat čia dalyvaujančius kunigus, vienuolius ir vienuoles bei tikinčius pasauliečius. Už dalyvavimą šiame šventime dėkoju civilinės valdžios ir kitų krikščioniškųjų Bažnyčių atstovams.

Kardinolas P. Parolinas Vilniaus kunigų seminarijoje: šaukitės Dvasios

Kardinolas Pietras Parolinas Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje

Pirmadienį, gegužės 9-ąją, kardinolas Pietras Parolinas apsilankė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje, susitiko su visų Lietuvos seminarijų auklėtiniais, kartu su vyskupais ir kunigais aukojo šv. Mišias, o homilijoje, remdamasis dienos skaitiniais, kalbėjo apie Šventąją Dvasią: jos veikimą mūsų gyvenime ir svarbą būti nuolatos malda susietiems su Ja, tačiau pirmiausia visus pasveikino ne vien savo, bet ir popiežiaus Pranciškaus vardu.

„Mūsų didysis orumas nėra vien buvimas Dievo atvaizdais, bet ir buvimas jo vaikais“, – sakė kardinolas P. Parolinas, bet papildė kad tai nėra išbaigta tikrovė, bet greičiau atsispyrimo pagrindas kiekvieno krikščionio gyvenime, siekiant girdėti Dvasią savo širdyje ir būti Jai paklusniu, siekiant Šventosios Dvasios dovaną priimti ir palengva keisti savo mąstymo, veikimo ir buvimo būdą. Šventoji Dvasia tame aktyviai dalyvauja. Mes keičiamės, kai Ji mus keičia. Ji mus moko melstis, be Jos nebūtų tikros maldos. Dvasia mus padaro pajėgius mylėti, ji įtraukia į Trejybės meilę ir padeda būti gailestingais kitiems. Kalbėdamas kunigams ir tiems, kurie ruošiasi kunigystei, kardinolas Parolinas pasitelkė apaštalo Pauliaus pavyzdį, kuris, kaip pasakoja Apaštalų Darbai, apie Dievo karalystę skelbė drąsiai ir įtikinamai. Be Šventosios Dvasios jie negali kalbėti, anot kardinolo Parolino, „drąsiai ir įtikinamai“. O to reikia, nes Jėzus niekam nepažadėjo lengvo gyvenimo, greičiau priešingai: jei pasaulis atmetė Jį, reikia manyti, kad ne kartą atmes ir jo mokinius ir sekėjus.

Dievas Parakletas

Kun. Vytenis Vaškelis

Didysis Dievo Dvasios išsiliejimas ant apaštalų, Bažnyčios gimimas ir jos išskirtinė pasiuntinybė vesti į išganymą žmoniją – Sekminių pradžia, kuriai, kol žemė alsuoja gyvybe, nebus užsklandos. Kai prašome: „Dvasia, Viešpatie, nuženk“, – Ji nedelsia, ateina, nes būtent Ji pati mums įkvepia troškimus Ją kviesti, Jos ilgėtis ir ramiai paklusti Jos vedimui... Taigi, dar prieš švenčiant Sekmines, tikinčiųjų širdyse nejučia atsinaujina Dvasios veikimas, suteikiantis tikėjimo šviežumą ir nušvintantį suvokimą, kad tik Ji tinkamiausiai mums atveria protą, kad be Jos malonės nepažinsime Jėzaus ir Jo mokymo, tebeklaidžiosime tamsybių akligatviuose, ir mums niekada nebus lemta išvysti saulėtųjų Tėvo namų. Bažnyčia neklaidingai skelbia: „Be Šventosios Dvasios negalima suprasti Jėzaus“.

Su šv. apaštalo Jokūbo vėliava

Ežerėlio mokiniai prie Žiežmarių Šv. Jokūbo bažnyčios su klebonu kun. Roku Puzonu

- Užkopiau ant Punios piliakalnio ir aukštai iškėliau šv. Jokūbo vėliavą – apėmė tikrai nepaprastas jausmas. (Lukas)

- Patiko ši kelionė, buvo įdomu klausyti įvairių istorijų apie šv. Jokūbo bažnyčias. (Emilija)

- Radau naujų draugų, susipažinau su šv. Jokūbo bažnyčiomis. Super! Pakartoti! (Mantas)

- Patyriau daug įspūdžių: nauji draugai, skanūs bendri pietūs. Sužinojau, kad bažnyčių statyboms buvo naudojamas kiaušinių baltymas, kaip sutvirtinamoji medžiaga. (Dovilė)

- Pamačiau daug naujų vietų, pabendravau su naujais žmonėmis, buvo labai smagu, džiaugiuosi. (Gustė)

Lukas, Emilija, Mantas, Dovilė, Gustė – jaunieji piligrimai, Jono Bosko kuopos ateitininkai, – jų globėja Renata Markevičienė iš Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos ir Ežerėlio pagrindinės mokyklos mokiniai – jiems teko garbė pradėti jaunimo akciją – Šv. Jokūbo kelio ambasadorių estafetę. Šią akciją organizavo Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija, kurios globėja – Kovo 11-osios Akto signatarė dr. Laima Andrikienė.

Pagerbė ugniagesių globėją šv. Florijoną

Meras Antanas Černeckis (kairėje) dėkoja klebonui kun. Antanui Gutkauskui ir renginio dalyviams

RIETAVAS. Gegužės 6-ąją čia buvo paminėta Šv. Florijono diena. Šis šventasis, gyvenęs apie 300-uosius metus, Diokleciano laikais, buvo persekiojamas už Kristaus mokslo išpažinimą, suimtas, žiauriai nuplaktas ir paskandintas Austrijoje tekančioje Enso upėje. Jo kapo vietoje pastatytas paminklas. Šiandieną Florijonas yra Aukštutinės Austrijos ir Lenkijos globėjas. Liaudiškame tikėjime jis pripažintas gelbėtoju nuo gaisrų. Mene pavaizduotas kaip šarvuotas riteris su ietimi, liejantis vandenį ant liepsnos...

Šiandien šv. Florijonas daug kur pasaulyje pripažintas kaip ugniagesių globėjas. Gaisrininkai yra pamėgę šią šventę: jos metu demonstruojama pati naujausia ir moderniausia gaisrų gesinimo technika, jos galimybės bematant užgesinti gaisro židinį, išvaduoti žmones iš jo. Šią šventę pamėgo Plungės rajono Rietavo savivaldybės bei atskirų padalinių priešgaisrinės gelbėjimo apsaugos tarnybos. Kai gegužės 6-ąją, penktadienį, Rietavo link pradėjo važiuoti šiuolaikinė moderni priešgaisrinė technika, daug kas pamanė, kad užsidegė miestas... Supratę, kad ne Rietavas dega, o su modernia priešgaisrine technika atūžia, atskuba gaisrininkai, rietaviškiai nuskubėjo link Oginskio parko į šventę. Atvažiavo savo galios bei sumanumo pademonstruoti didžiulis, modernus keltuvas-kopėčios, reikalui esant, galinčios pakilti net į 37 metrų aukštį. Tai padaroma per keletą minučių. Kai tos kopėčios pakėlė į 37 metrų aukštį Rietavo savivaldybės merą Antaną Černeckį bei kelis garbius šventės svečius, rietaviškiai pradėjo skanduoti: „Šaunuolis esi mere, dar ne vieną kadenciją mums vadovausi!“ Savo sugebėjimus demonstravo narai Oginskio laikų tvenkinyje, o kiti – „prispaustų“ žmonių išvadavimą iš automobilio (tai irgi atliekama per keletą minučių). Be skęstančiųjų gelbėjimo, buvo demonstruojami įvairūs autoįvykiai, civilinės saugos priemonės, rodomi filmukai šia tematika. Šventėje būta ir meninės bei sportinės programos. Ją atliko Plungės ir Rietavo jaunimas – visus sužavėjo grakštūs šokiai, akrobatika.

Tiesiog mylėti

Danutė PULOKAITĖ

Aldona ir Jonas Daužvardžiai santuokoje gyvena jau 50 metų

ZARASAI. Paskutinis balandžio sekmadienis – Pasaulinė Gyvybės diena. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje jau tapo tradicija šią dieną paminėti surengiant Šeimų šventę. Iš anksto dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas kvietė šeimas tądien atvykti į bažnyčią, kad poros sutvirtintų santuokos įžadą, o bažnytinėje santuokoje didesnes ar mažesnes sukaktis minintieji būtų deramai pagerbti. Be to, Šeimų dieną bažnyčioje paprastai koncertuoja žinomi šalies atlikėjai, o šiųmetėje šventėje žadėjo giedoti Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios GOSPEL choras.

Tą sekmadienį šv. Mišias aukojo Vilniaus akademinės sielovados kapelionas kun. Povilas Narijauskas. Švytinčia gija visus  gausiai dalyvavusius šv. Mišiose jis sujungė Viešpaties žodžiais: „Kaip aš jus mylėjau, taip ir jūs vienas kitą mylėkite“... Šiltai, rimtai ir pajuokaudamas jis stengėsi išklausti iš tikinčiųjų – kodėl mus Dievas myli? Atsakymų būta visokių: už maldas, už tai, kad esame Dievo vaikai, už padarytus gerus darbus... „Ne, Dievas mus TIESIOG MYLI – ne už kažką ir ne dėl ko. TIESIOG MYLI. Taip mylėti sunkiausia, bet tai meilė, kurios mums visiems labai reikia: kad mus mylėtų, kai mums sekasi ir kai nesiseka, kai kažką gero padarome ir kai „prisidirbame“. Štai į tokią meilę mus ir kviečia Dievas“, – kalbėjo kapelionas kun. P. Narijauskas, prašydamas tokia meile mylėti savo vaikus, tokia meile mylėti vieniems kitą ir kiekvieną žmogų.

Kaune atidaryta V. Adamkaus biblioteka-muziejus

Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas sakė, kad ši biblioteka yra širdis

Istoriniame pastate Kauno centre (S. Daukanto g. 25) balandžio 29-ąją duris atvėrė atsinaujinusi Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Atidarymo iškilmėse dalyvavę aukšti šalies pareigūnai ir miesto vadovai vieningai teigė, kad tai – neeilinė diena Kaunui ir visai Lietuvai. Tarp Laisvės alėjos ir Vienybės aikštės esančiame pastate tarpukariu veikė Užsienio reikalų ministerija, o vėliau – VDU išeivijos studijų centras. Bibliotekos-muziejaus ekspoziciją sudarys Prezidento nuotraukos, archyvinių dokumentų ir apdovanojimų kolekcijos, V. Adamkaus bibliotekos bei Vytauto didžiojo universiteto fonduose sukaupti lietuvių išeivijos dailės kūriniai.

V. Adamkus dėkojo Kauno miesto vadovams, Premjerui, Vytauto Didžiojo universiteto rektoriams, bendruomenei ir visiems rėmėjams, padėjusiems įgyvendinti šią idėją. Jis tikisi, kad tai pasitarnaus stiprinant jaunimo žmogiškumo ir tautiškumo idėjas: „Jei tai padės žmonėms suvokti savo tautos, valstybės ir laisvės vertę, aš tikrai būsiu laimingas. Esu laimingas ir šiandien būdamas tarp jūsų. Labai norėčiau, kad ši biblioteka-muziejus būtų svetinga ir atvira, o kiekvienas čia apsilankęs jaustųsi ne svečiu, bet savu, laukiamu ir reikalingu žmogumi. Linkiu, kad čia ne tik būtų saugomos knygos, dokumentai ir kiti istorinę vertę turintys daiktai, bet atsirastų vietos ir profesiniam, intelektualiniam, dvasiniam ir patriotiniam tobulėjimui“.