Žaizdos
kūne mūsų...

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Gimnazija įamžino savo laisvės kovotojus

Dešinėje – Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija – seniausia mokykla Mažeikiuose, įkurta 1919 metais. Joje dirbantys pedagogai visais laikais ugdė asmenybes, formavo mokinių pasaulėžiūrą, skiepijo Tėvynės meilę.

1940 m. birželio 15 d. sovietams okupavus Lietuvą, daug buvusių gimnazijos mokytojų ir mokinių ištremta į Altajaus kraštą, o iš ten – prie Laptevų jūros. 15 žmonių buvo NKVD suimti ir išvežti į lagerius.

Artėjant antrajai sovietų okupacijai, jau patyrę bolševikų žiaurumus, 1944 metų rudenį, viską palikę, mokytojai ir mokiniai (31 gimnazijos bendruomenės narys) išbėgo į Vokietiją. Iš ten pasklido į JAV, Australiją, Italiją ir kitas Vakarų šalis.

Sovietai už patriotinę ir antitarybinę veiklą nuteisė ir išvežė į lagerius 50 buvusių gimnazistų. Tai – vienintelė mokykla Mažeikiuose, turinti tokią garbingą praeitį!

Gegužės 17 dieną prie Merkelio Račkausko gimnazijos atidengta Atminimo lenta Mažeikių gimnazijos mokytojams ir mokiniams, kritusiems partizaninėje kovoje, sušaudytiems kalėjimuose ir žuvusiems lageriuose. Prie pagrindinio gimnazijos įėjimo, dalyvaujant gimnazijos ir miesto visuomenės atstovams, kalbėjo nacionalinio konkurso ,,Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ 2-osios vietos laimėtoja abituriente Gintė Valančiauskytė.

Atminimo lentą, pagamintą pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymą, atidengė jos sukūrimo iniciatorius Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Albertas Ruginis. Joje įrašyta 13 pavardžių:

1. Juozas Rainys. Gimė 1903 metais. 1933–1938 metais buvo Mažeikių gimnazijos direktorius. Dėstė lietuvių kalbą ir istoriją. Skautų tuntininkas, Tautininkų sąjungos narys. Nuo 1938 metų dirbo Švietimo ministerijoje. Suimtas 1945 04 07, nuteistas 10 metų lagerio. Kalėjo Velske, Archangelsko srityje, nuo 1949 03 10 – Taišete, Irkutsko srityje. Ten, lageryje, 1954 01 10 mirė.

2. Antanas Januškevičius. Gimė 1902 11 25 Epidermių kaime, Liubavo valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Baigė Rygiškių Jono gimnaziją. 1926–1928 metais buvo ,,Ateities“ žurnalo redaktorius, 1925–1929 metais Vytauto Didžiojo universitete studijavo istoriją. 1931–1939 metais buvo Mažeikių gimnazijos vicedirektorius. Vokiečių okupacijos metais dirbo Marijampolės gimnazijos direktoriumi, priklausė pogrindžio organizacijai ,,Lietuvių frontas“. 1943 03 17 vokiečių suimtas. Mirė Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943 06 07. Po A. Januškevičiaus mirties namiškiams atėjo siuntinėlis su jo rūbais ir jų sąrašu. Parkeris su auksine plunksna ir vestuvinis žiedas buvo supakuoti atskirai, o švarko kišenėje buvo išlikusi užrašų knygelė.

3. Antanas Baranauskas. Gimė 1903 metais. 1934–1941 metais buvo vokiečių ir lietuvių kalbų mokytojas Mažeikių gimnazijoje. Suimtas 1944-ųjų gruodį. Mirė Petrozavodsko lageryje 1945 05 15.

4. Bronius Remys. Gimė 1907 07 28 Mažeikiuose. Pirmojo pasaulinio karo metu su tėvais gyveno Rusijoje. 1918 metais grįžo į Lietuvą. 1929 06 21 baigė Mažeikių gimnaziją, įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. 1929 11 06 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 11 30 baigė karo mokyklą, jam suteiktas pėstininkų atsargos leitenanto laipsnis. Studijavo VDU Teisės fakultete. 1935–1940 metais dirbo Vidaus reikalų ministerijoje. 1941 06 15 suimtas ir išvežtas į Rešotų lagerį (Krasnojarsko kraštas). 1943 01 02 SSRS NVKD Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirties bausme sušaudant. Sušaudytas 1943 02 16 Kanske. Šeima 1941 metais ištremta į Altajaus kraštą.

5. Valerijonas Beinoravičius-Beinoras. Gimė 1917 09 17 Troškučių kaime. Mokėsi Mažeikių gimnazijoje, baigė karo mokyklą. 4-ojo pėstininkų pulko vadas. Suimtas 1941 06 15. Nuteistas 8 metus lagerio. Žuvo 1943 metais Norilsko lageryje.

6. Antanas Grabažis. Gimė 1907 06 15 Telšiuose. 1929 metais baigė Mažeikių gimnaziją, vėliau – karo mokyklą. Baterijos vadas, kapitonas. Suimtas 1941 06 14. Nuteistas 10 metų lagerio. Žuvo Norilsko lageryje 1943 09 15.

7. Antanas Janušauskas. Gimė 1921 metais Mažeikiuose. Jūrų skautas. 1940 metais už antisovietinę veiklą iš gimnazijos išmestas. Ją baigė 1942 metais, 1941 m. Birželio sukilėlis. Dirbo pagalbinėje policijoje. Suimtas Gyvolių dvare 1945 06 18, po penkių dienų tardymo Mažeikių KPZ, mirė. Kalėjimo gydytojo Krakausko pažymoje parašyta, kad mirė nuo plaučių tuberkuliozės. Atėjęs pas Kapų g. gyventoją Antanavičienę kalėjimo prižiūrėtojas pasakė, kad A. Janušauskas užmuštas šautuvo grūstuvais. Tėvams kūno palaidoti nedavė. Manoma, kad užkastas Mažeikių durpyne. Mažeikių kapinėse yra jo kenotafas su žiupsniu durpyno žemės.

8. Antanas Juzumas. Gimė 1913 09 08 Šilių kaime, Židikų valsčiuje. Šeimoje augo 11 vaikų. Mokėsi Renavo pradinėje mokykloje, Sedos progimnazijoje, Mažeikių gimnazijoje. Dotnuvos ž. ū. akademijoje studijavo miškininkystę. Priklausė ateitininkų ir studentų „Fraternitas Samogitija“ korporacijoms. 1941 06 27 Beržėnų kaime, Šaukėnų valsčiuje, Antanas Juzumas raudonarmiečių nužudytas. Karininkas, nusivedęs Antaną į Labunskienės tvartą, peršovė ir dar basliu suskaldė jo galvą, pagrobė laikrodį. Kartu su Antanu žuvo ir jo sužadėtinė mokytoja šaulė Jadvyga Gimbutaitė, ją raudonarmiečiai peršautą subadė durtuvais. Abu palaidoti Varputėnų kapinėse.

9. Vladislovas Pilinka. Gimė 1914 metais Krasnojarske. 1936 metais baigė Mažeikių gimnaziją. Literatų būrelio narys. Žuvo Archangelskio lageryje 1943 metais.

10. Aleksandras Zapkus-Piliakalnis. Gimė 1916 05 17 Peterburge. 1932 metais baigė Mažeikių gimnazijos 4 klases ir įstojo į Plungės mokytojų seminariją. Gyveno Mažeikiuose Mažojoje (dabar J. Vaičkaus) g. 10. Mokytojavo Viekšnių valsčiaus mokyklose. 1940 metais baigė karo mokyklą. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis Viekšniuose. 1944 m. Tėvynės apsaugos rinktinėje vadovavo kuopai Ventos fronte ir Sedos mūšyje 1944 10 07. 1944-ųjų gruodį, palikęs šeimą Vokietijoje, grįžo į Lietuvą dalyvauti partizaninėje kovoje. Tapo partizanų Didžiosios kovos apygardos štabo viršininku. Dalyvavo kautynėse su okupantais Kauno, Ukmergės, Švenčionių ir Trakų apskrityse. Vadovavo užimant Veprių miestelį 1946 metais. Kovo 24-osios kautynėse Dubių kaime, Kaišiadorių rajone Aleksandras Zapkus-Piliakalnis žuvo. Draugų slapčia palaidotas Kaišiadorių kapinėse. Iki 1988 metų niekas nežinojo legendinio Piliakalnio pavardės (Jo sūnus Kęstutis Zapkus – žinomas dailininkas, gyvena JAV). Tai – vienintelis Lietuvos karininkas, kuris, palikęs šeimą Vakaruose, grįžo į Lietuvą kovoti su okupantais. Šiemet sukanka 100 metų  nuo jo gimimo.

11. Kazys Venckus-Adomaitis. Gimė 1914 metais Gailaičių kaime. Mokėsi Ylakių pradinėje mokykloje ir Mažeikių gimnazijoje, baigė 6 klases. Toliau mokėsi karo mokykloje ir ją baigė jaunesniojo leitenanto laipsniu. Vadovavo Ylakių šaulių būriui. Tėvams mirus, su senele ūkininkavo Gailaičių kaime. Buvo vedęs, vaikų neturėjo. 1941 m. Birželio sukilimo vadas Ylakiuose. Ylakių valsčiaus viršaitis. 1945 metais pasitraukė į pogrindį, subūrė LLA Ylakių kuopą. Nuo 1947 07 25 – Žemaičių partizanų apygardos, Alkos rinktinės vadas. 1948 08 06 žuvo nuo MGB agentų-smogikų, apsimetusių partizanais. Kazys Venckus-Adomaitis buvo nukautas Dagių miške kartu su trimis štabo pareigūnais ir ten pat užkastas. 2000 01 13 žuvusių kūnai iškilmingai perlaidoti senosiose Sedos kapinėse.  K. Venckaus žūties vietoje pastatytas Atminimo ženklas.

12. Antanas Dima. Gimė 1928 metais Mažeikiuose. Mokėsi Mažeikių gimnazijos 6 klasėje. Priklausė LLA Ylakių kuopai. Suimtas 1946 metų sausį. Nuteistas 3 metus lagerio ir 3 metus tremties. Plukdomas į Magadano lagerį, nuskendo Ochotsko jūroje.

13. Jonas Kairys. Gimė 1934 metais Mažeikiuose. Netekęs tėvo, vargingai gyveno su motina ir seserimi J. Tumo-Vaižganto gatvėje. Mokėsi Mažeikių gimnazijos 3 klasėje. Vadovavo pogrindinei „Rusenančio aukuro“ moksleivių organizacijai. 1949 06 26 suimtas, nuteistas 7 metams lagerio, pateko į Dubrovlagą Mordovijoje. 1951 metais su radviliškiečiu Kaziu Rimu iš lagerio pabėgo. Po kelių savaičių buvo sugauti, parvežti į lagerį ir uždaryti į karcerį. 1951 07 24 J. Kairys neaiškiomis aplinkybėmis karceryje žuvo. Apie J. Kairio pabėgimą kartu kalėjęs architektas Napalys Kitkauskas savo prisiminimuose rašė: „1951 metų vasaros pradžioje vieną rytą išgirdome naujieną, neveda kalinių, dirbančių už zonos, į darbą, mat naktį iš gamybinės zonos pabėgo į laisvę du kaliniai. Abu lietuviai, jauni, mano amžiaus: tai Jonas Kairys ir Kazys Rimas... Bėgliai porą savaičių slapstėsi Mordovijos miškuose, badavo. Pagaliau vienoje geležinkelio stotyje juos pagavo. Bėglius grąžino į stovyklą. Sumuštus, basus, apiplyšusius vedžiojo po zoną, per pietų pertrauką vedė į valgyklą, kad visi matytų. Kairiui ir Rimui dar pasisekė, nes dažniausiai pagautą bėglį jau negyvą paguldydavo prie lagerio vartų“. Kazys Rimas buvo teismo perteistas ir išvežtas į Vorkutos lagerius. Paleistas 1955 10 27.

Atidengus Atminimo lentą, gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė renginio dalyvius pakvietė į Mažeikių viešąją biblioteką paminėti partizanų Didžiosios kovos apygardos štabo viršininko Aleksandro Zapkaus-Piliakalnio 100-ąsias gimimo metines. Bibliotekininkė Janina Dambrauskaitė pristatė Stanislovo Abromavičiaus knygą ,,Du Aleksandro Zapkaus gyvenimai“. Gimnazijos biologijos mokytojas Algirdas Vilkas ir muziejininkas Vytautas Ramanauskas nušvietė A. Zapkaus gyventą laikotarpį Mažeikiuose. Perskaitytas A. Zapkaus sūnaus, dailininko prof. Kęstučio Zapkaus, ta proga iš Niujorko atsiųstas sveikinimo laiškas.

Albertas Ruginis

Mažeikiai

© 2016 „XXI amžius“