|
Valstybės kūrėjai
Stabtelėjimas prie prezidento A. Stulginskio asmenybės
Zigmas Tamakauskas
Rugsėjo 22 dieną sukako 47 metai nuo pirmojo konstitucinio Lietuvos Respublikos prezidento Aleksandro Stulginskio mirties. Jis prie mūsų valstybės vairo su savo kūrybine energija demokratiškai išrinktas stovėjo šešerius metus. Būdamas vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų ir jos programos kūrėjų, rūpinosi krikščioniškos demokratijos idėjų plėtojimu bei įgyvendinimu, visapusišku Valstybės stiprinimu. A. Stulginskis reikalavo, kad kariuomenės vadai būtų susipratę lietuviai, savo krašto patriotai, neabejingi Lietuvos nepriklausomybei žmonės. Jis rūpinosi Lietuvos mokslo plėtra, dėjo pastangas, kad būtų įvykdyta žemės reforma. Jis rašė: Žemės reforma Lietuvoj neatidėliotinas klausimas. Greta didelių dvarų skursta bežemių ir mažažemių minios. Lietuvos demokratinėje respublikoje neturės būt sūnų ir posūnių. Lietuva niekam nebus pamotė. Mokslas turi būti prieinamas ne tik didžiūnų rūmams, bet ir kaimų bakūžėms... Prezidentaujant A. Stulginskiui buvo išleisti visi pagrindiniai Lietuvos įstatymai, suorganizuoti mūsų tautinės kultūros židiniai, padėti ūkinio gyvenimo pagrindai, buvo įtvirtinta Lietuvos nepriklausomybė, atgautas Klaipėdos kraštas, atkurta ekonomika, įvykdyta garsioji žemės reforma, įkurtas Lietuvos universitetas, pastatyta daug mokyklų, įvesta stipri to meto valiuta (lietuviškas pinigas litas), priimta Lietuvos valstybės Konstitucija, Jungtinės Tautos pripažino Lietuvos valstybę. Jis visada pasižymėdavo kuklumu, sąžiningumu ir dideliu darbštumu, nemėgo pramogų, pobūvių, tuščių kalbų. Šios savybės reiškėsi ir vėliau, jam ūkininkaujant Kretingos rajone.
Prel. Mykolas Krupavičius apie A. Stulginskį, kaip ūkininką, rašė: Kelis kartus buvau aplankęs naują, įdomų, iš prezidentų išėjusį ūkininką, bet nė karto neradau jo bepavėsiaujančio ar ištaigingai fotely išsitiesusio, savo rūmeliuose nerūpestingai laiką leidžiančio, kaip buvo pratę seni dvarininkai elgtis. Jų vietą užėmė lietuvis ir jis įnešė į jų rūmus lietuviško ūkininko tradicijas ir rūpestingumą. Kiek kartų jį aplankydavau, tiek kartų jį rasdavau laukuose vienmarškinį, basą, paraitotomis kelnėmis ir rankovėmis prie tokių darbų, kokius darbymečiu dirba kiekvienas ūkininkas. Sąžiningas prezidentas pasidarė sąžiningu ūkininku.
Sovietams okupavus Lietuvą, stengtasi sunaikinti mūsų tautos genofondą, aktyviausius Lietuvos piliečius. Buvo suimtas ir A. Stulginskis su savo žmona Onute. Jiems teko išgyventi visus sovietinių lagerių baisumus. Prezidentas buvo nuteistas 25 metams katorgos darbų. Čekistai jį specialiai laikė tarp vagių ir banditų. Tačiau sovietiniai budeliai jo dvasios neįstengė palaužti. Praėjus penkiolikai metų nuo suėmimo, A. Stulginskiui ir jo žmonai buvo leista grįžti į Lietuvą. Įsidarbino Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje. Apie savo gyvenimą jis rašė: Kambariuką mes turime 2.5 x 2.5 m didumo. Talpinamės. Bendrai imant, jaučiuosi neblogai. Turime nusipirkę sofą senelei gulėti, o aš guliu sudedamoj lovutėje. Tačiau sovietinis teroras nesiliovė: po dvejų metų už atsisakymą parašyti prisiminimus, juodinančius prieškario Lietuvos Respubliką, buvo atleistas iš darbo, motyvuojant pensijos paskyrimu... O ta pensija, kaip rašė A. Stulginskis, dviem trims dienoms pragyventi užtektų, tik akių mulkinimas. Dukra Aldona, medikė, gyvenusi užsienyje, savo siuntiniais neleido tėvui badauti.
Prezidentas A. Stulginskis mirė 1969 metais. Jo laidotuvėms vadovavo kanauninkas Juozapas Stankevičius. Palaidotas šalia savo žmonos Kauno Aukštosios Panemunės kapinėse, palikęs mums didelio pasiaukojimo dirbti Lietuvai pavyzdį.
Gera, kad šią taurią asmenybę gražiai prisimena jo vardu pavadinta mokykla Kaune. Ir šį kartą Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenė aktyviai dalyvavo Gerojo Ganytojo bažnyčioje aukotose šv. Mišiose, skirtose buvusiam Lietuvos Prezidentui. Mišias aukojo ir įtaigų pamokslą pasakė kun. Nerijus Pipiras. Popietėje mokyklos bendruomenės atstovai, vadovaujami direktoriaus Vytauto Dubausko ir jo aktyvios pavaduotojos Jolantos Urbonaitės, prasmingai malda ir Lietuvos himnu pagerbė A. Stulginskį, susirinkę prie jo kapo. Čia dalyvavo ir TS- LKD Kauno skyriaus LKD bendrijos narių būrelis. Mokyklos aštuntos klasės mokinės Eimantė Žitkutė ir Gabrielė Bobinaitė pateikė svarbiausius Prezidento veiklos ir jo gyvenimo epizodus. Prie kapo kalbėjo mokyklos direktorius V. Dubauskas, LKD bendrijos Kauno skyriaus pirmininkė Audronė Zamalienė ir šių eilučių autorius. Kalbėtojai pabrėžė Prezidento dvasios kilnumą ir tai, kas daro žmogų didį ir nemirtingą. Tvirtas A. Stulginskio tikėjimas Dievu bei savo Tėvynės Lietuvos gyvybingumu padėjo jam ištverti visus gyvenimo sunkumus. Prisiminta ir jau minėto prel. M. Krupavičiaus mintis: Kiekvienam lietuviui jo šviesi asmenybė turi būti sektinu pavyzdžiu ir rodikliu, kuriuo keliu eiti ir kuria programa vaduotis. Tik stulginskinis kelias ir jo darbų ir gyvenimo pavyzdys lietuvį padarys savo vardo vertu ir savo pasirinktų idealų pilnutiniu įgyvendintoju bei vertingu savo tautos ir Tėvynės nariu.
Prezidento A. Stulginskio gyvenimo žingsnių, jo kilnių darbų pavyzdžiu turėtų sekti ir mūsų politikai, besiveržiantys į Lietuvos Seimą.
© 2016 XXI amžius
|