2016 m. spalio 14 d.    
Nr. 38
(2206)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Bibliotekų metai

Kūrybinės animacijos dirbtuvės vaikams

Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“ svečiavosi šeimyninis duetas – animatoriai bei režisieriai Valentinas ir Jūratė Aškiniai. Gausiai susirinkusiems vaikams jie pristatė filmą, net šešerius metus kurtą kartu su animacijos meistrais iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Danijos, Belgijos, Rusijos, net Filipinų ir Indijos. Tai – lietuviškas animacinis filmas vaikams „Aukso žirgas“, 82 minutes trunkanti istorija apie princesę, įkalintą stiklo karste. Ji paremta Janio Rainio pjesės tekstais ir baltų mitologijos motyvais. Nors „Aukso žirgas“ yra animacinė pasaka, tačiau jos autoriai nemažai laiko aiškinosi, kaip viduramžiais atrodė lietuvių karių šarvai, ginklai, žirgai. „Filmas sudarytas iš daugiau nei 130 000 atskirų kadrų, kuriuos šešerius metus piešė net 300 animatorių ir dailininkų“, – pasakojo svečias. Susirinkusieji galėjo pamatyti ir pirminius personažų eskizus, palyginti, kaip atrodo animatoriaus vizija ir galutinė versija, kuri pasiekia kino ekranus.

Jūratė Leikaitė-Aškinienė pasakojo vaikams, kad kiekvienam iš savo trijų vaikų yra sukūrusi individualią, jiems skirtą istoriją, nutapiusi paveikslą ir parašiusi po knygą. Su kai kuriomis jų – „Paparčio žiedas“, „Margučių rytas“ – susitikimo dalyviai turėjo galimybę susipažinti plačiau: išgirsti trumpas ištraukas ar pamatyti animacinį filmuką. Viešnia atskleidė vaikams įdomių faktų, pavyzdžiui, kiek scenų sudaro filmuką, kiek tonų popierius sunaudota jam sukurti, kiek žmonių prisidėjo prie darbo.

V. Aškinis pademonstravo neįprastą, pirmą kartą matytą aparatą – praksinoskopą. Tai – vienas pirmųjų kadrinės animacijos demonstravimo išradimų, prikeliančių piešinius gyvenimui. Kiekvienas galėjo išbandyti šį prietaisą: stebėdami į jį įdėtą juostelę, vaikai suko rankenėlę ir žiūrėjo trumpus filmukus senoviniu būdu.

Paskui prasidėjo rimtesnis darbas ir praktinė pažintis su animatoriaus darbu. Svečiai suteikė susirinkusiems galimybę patiems išbandyti savo kūrybinius gebėjimus ir sukurti animacinį filmuką. Jaunieji animatoriai patyrė, jog iš pirmo žvilgsnio malonus animatoriaus darbas yra rimtas išbandymas, kai reikia perteikti ne tik judėjimo įspūdį, bet ir papasakoti istoriją.

Kurdami animacinį filmą, vaikai dalyvavo visuose sudėtinguose filmo kūrimo etapuose: patys sugalvojo scenarijų duotai Joninių temai, savarankiškai kūrė ir piešė originalius personažus, ornamentų kompozicijas, dekoracijas, bandė perteikti animacinį judesį. Mažųjų animatorių piešiniuose atspindėjo Joninių simboliai: besiskleidžiantis paparčio žiedas, šokantys jonvabaliai, boružės, tekanti upė, degantys laužai... jiems V. Aškinis paruošė kadruotę ir vaikų sukurtiems veikėjams įkvėpė gyvybę, viską montuodamas į filmą, pavadintą „Vasaros šventė“.

Šis smagus „Saviraiškos kodo“ studijoje vykęs „Žaliosios pelėdos“ edukacinis užsiėmimas – vienas Kultūros tarybos dalinai finansuoto projekto „Inovacija, kviečianti kurti“ renginių.

Indrė Lašinytė

Autorės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija