Vilkaviškio vyskupijoje
Lazdijų dekanate
Dievui paaukoti džiaugsmai ir rūpesčiai
|
Prie Kristaus Karaliaus bažnyčios
altoriaus (iš kairės): kun. Sigitas
Bitkauskas, kan. Vytautas Prajara
ir vyskupas Juozas Matulaitis
|
KRIKŠTONYS. Rugsėjo 4 dieną Kristaus Karaliaus parapija šventė Švč. Mergelės Marijos, Ligonių Sveikatos, atlaidus. Šiemet, minint 50-ąsias šios parapijos steigėjo ir bažnyčios statytojo kun. Jono Reitelaičio mirties metines, galima pasidžiaugti jo paliktais darbais. Per 40 tarnystės parapijoje metų jis pelnė didžiulę žmonių pagarbą. Buvo ne tik nuoširdus sielovadininkas, bet ir audimo, siuvimo darbų mokytojas, gydytojas ir žolininkas, istorikas, monografijų leidėjas...
Šis gražus Dzūkijos kampelis toli gražu neprimena to meto, kai jaunas energingas kun. J. Reitelaitis 1927 metais gavo Vilkaviškio vyskupijos leidimą steigti Krikštonių parapiją. Šią vietą vadino rinkiniu kalnų su didžiulėmis akmenų kaimenėmis ir nedirbamomis viršūnėmis, kai kur apaugusiomis ėgliais. Kartu su darbščiais parapijos žmonėmis ją pakeitęs, pastatęs bažnyčią, kuri buvo vyskupo konsekruota Kristaus Karaliaus vardu. 1934 metais įvedė parapijoje ir Marijos, Ligonių Sveikatos, atlaidus. Tai padaryti jį įkvėpė malda prie Šiluvos Švč. Mergelės Marijos, Ligonių Sveikatos, statulos. Kunigas troško, jog Dievo Motina globotų ir Dzūkijos kaimų žmones.
Nuo to laiko į šią išskirtinę šventovę rugsėjo pirmą sekmadienį plaukia minios maldininkų iš aplinkinių rajonų ir visos Lietuvos. Žmonės aukoja savo ir savo artimųjų kūno negalią ir dvasios skausmą Švč. Mergelei Marijai, Ligonių Sveikatai.
Šiemet atlaidams vadovavo Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis. Jis aukojo šv. Mišias ir sakė pamokslą. Iškilmėje dalyvavo Lazdijų dekanato dekanas, Metelių parapijos, klebonas kan. Vytautas Prajara, Simno parapijos klebonas Lazdijų vicedekanas g. kan. Raimundas Žukauskas, Šventežerio parapijos klebonas, g. kan. bažn. t. lic. Egidijus Juravičius. Pamoksle vyskupas ragino pažvelgti į virš pagrindinio altoriaus kabantį kryžių, rodantį tikrąją gyvenimo kryptį, ir priminė Kristus žodžius, pasakytus apaštalui Tomui: Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas (Jn 14, 6). Tik eidami kartu su Juo, galime rasti išganymą, džiaugsmą, ramybę. Tai patvirtina Švč. Mergelė Marija, Kristaus Motina, ėjusi su Sūnumi, išgyvenusi kartu Jo kančią ir paimta pas Jį į Dangų. Vyskupas klausė: Ar šiandien Marija yra su mumis? O ji ir šiuo metu primena savo paliepimą, kad darytume tai, ką Jis lieps, kad eitume Sūnaus nurodytu keliu. Įvairios negandos, negerovės, klaidingos mintys, karai, nesutarimai, jaunimo paklydimai, skyrybos, daug skausmo, vargo, bado yra tik dėl to, jog neinama Jėzaus nurodytu keliu, netikima Jo tiesa. Jo Ekscelencija priminė maldos galią, ragino prašyti Marijos, Ligonių Sveikatos, pagalbos, kad padėtų išgyventi ne tik kūno, bet ir dvasios negalias ir padėtų atrasti tikrąjį kelią, pateikė keletą liudijimų, kai malda, prašant Dievo Motinos, Ligonių Sveikatos, užtarimo, padėjo sugrąžinti motinai dukrą į doros kelią, vaikai išmeldė atsivertimo malonę netikinčiam žmogui. Jis ragino kiekvieną sekmadienį ateiti į bažnytėlę, atnešti savo rūpesčius, prašymus, džiaugsmus ir viską paaukoti Dievui. Būkite ištikimi Dievui ir turėsite džiugią ateitį, ir pasieksite dangaus karalystę, baigė pamokslą vyskupas.
Valandą prieš šv. Mišias vyko Švč. Sakramento adoracija. Ją užbaigė iškilminga procesija su Švč. Sakramentu aplink bažnyčią, sukalbėta Švč. Mergelės Marijos litanija. Džiugino akį procesijos dalyviai, ypač moterys, gražiai pasipuošusios rūbais, atitinkančiais nešamų vėliavų prasmę ir spalvą, daug mergaičių, barstančių gėles. Širdį jaudino ir šventinės liturgijos metu jungtinio Seirijų ir Krikštonių parapijų chorų giedamos giesmės. Jau daug metų chorams vadovauja vargonininkė Lina Kabelkaitė.
Vyskupas suteikė ir specialų palaiminimą ligoniams, pašventino devocionalijas, palaimino visus maldos piligrimus.
Naujasis Seirijų klebonas kun. teol. lic. Sigitas Bitkauskas nuoširdžiai dėkojo Krikštonių parapijos žmonėms, atsakingai pasiruošusiems atlaidams. Jis dėkojo aukotojai iš Seirijų už gėles, kuriomis buvo gražiai išpuošta bažnyčia, vyskupui, kunigams, visiems atlaidų dalyviams, džiaugėsi, jog tik kartu su bendruomene galės toliau atlikti jam pavestą tarnystę parapijose.
Alvyra Grėbliūnienė
Autorės nuotrauka
© 2016 XXI amžius
|