Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Likimai
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Tradicija, žadinanti atmintį

Grupė renginio dalyvių (iš dešinės): bendruomenės pirmininkas Alfonsas Vitkauskas, naujų knygų autoriai – Scholastika Kavaliauskienė, Romaldas Zabulionis ir Emilija Krušinienė, kun. Kazimieras Skučas, renginio vedėja Dalia Kazlauskienė, sesuo vienuolė Emanuelė ir kraštietis Albinas Šeškevičius

Spalio 1 dieną Prienų rajono, Balbieriškio seniūnijos, „Vidupio“ kaimų bendruomenė, vadovaujama iniciatyvaus pirmininko Alfonso Vitkausko, surengė jaudinančią tradicinę šventę, kurios metu deramai paminėtas 131-asis kraštiečio, prieškario Lietuvos dvasininko ir politiko, žemės ūkio ministro, prelato Mykolo Krupavičiaus (1885 10 01–1970 12 04) gimtadienis, kitų krašto šviesuolių sukaktys, palydėta vasara.

Prie įvairiomis spalvomis žydinčių jurginų gyvatvorės puikavosi ūkininko Sigito Karaliaus iš Pivašiūnų seniūnijos Žemaitėlių kaimo atvežta dekoratyvinių vištų paroda. Kinijos šilkasparnius, Turkijos sultones, JAV vandotus ir kitas puošnias višteles kalbino vaikai ir suaugusieji. Prie Švč. Mergelės Marijos skulptūros moterys kalbėjo rožinį. Prie paminklo, skirto prel. M. Krupavičiui ir kraštietei pedagogei Danutei Zieniūtei atminti, išsirikiavo tautiniais drabužiais pasipuošę Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokinukai, kraštiečiai. Romas Kariniauskas, žalgiriečio Aido tėtis, įžiebė aukurą. Istoriko Rymanto Sidaravičiaus pažadintas sugaudė prel. M. Krupavičiaus garbei skirtas varpas. Skambėjo „Tautiška giesmė“. Lietuvos, ES ir „Vidupio“ vėliavas iškėlė nusipelnę kraštiečiai Romaldas Zabulionis, Donatas Baranauskas, Jonas Petraška. Į padangę kilo dešimtys balandžių, simbolizuojančių taiką bei ramybę. Sveikinimo žodį tarė A. Vitkauskas. Šokiu susirinkusius sveikino Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokiniai (vadovė – Ramutė Švedienė).

Istorinę atmintį žadinančia, krikščioniškas vertybes puoselėjančia atributika papuoštoje salėje buvo aukojamos šv. Mišios už prel. M. Krupavičių, Lietuvą, „Vidupio“ bendruomenę. Balbieriškio Švč. Mergelės Rožančinės parapijos klebonas kun. Remigijus Veprauskas pamoksle pabrėžė, kad ne ginklai, o žmogaus dvasios turtai pasaulį daro gražesnį, žmogų laimingesnį.

Istorikas R. Sidaravičius žiūrovus nukėlė į virtualią erdvę, kurioje ryškiai suspindi prel. M. Krupavičiaus credo: „Mylėk Viešpatį Dievą už viską labiau, artimą – kaip pats save, o Tėvynę už save labiau“. Jo 1922 metais parengta žemės reforma demokratiškumu stebina Europą, o kaimo žmonės prieš šį ministrą klaupėsi, už suteiktą žemę rankas bučiavo. Tad labai taikliai ministro reformos rezultatus ir valstiečių nuotaikas apibūdino jam skirtomis eilėmis poetė Emilija Krušinienė: „Suklestėjo ir pražydo kaimas / Lietuva pakilo iš vargų. / Žvelgė ateitin su viltimi, be baimės, / Meldė laimės jai tautos sūnus“. Prisiminimais apie garbų politiką dalijosi Pažėrų parapijos klebonas kun. Kazimieras Skučas.

R. Sidaravičius palygino aną ir šių dienų žemės reformą: „Reforma vykdoma jau 26 metus, bet dar nebaigta, o padarinius visi jaučiame...“

Arūnas Masionis grojo akordeonu, nuvilnijo „Vidupio“ ansamblio, vadovaujamo Birutės Žėkienės, dainos, smuiką virkdė Alytaus muzikos mokyklos mokinys Žilvinas Grigonis.

Renginio vedėja Dalia Kazlauskienė pristatė tris naujų knygų autorius: E. Krušinienę, Scholastiką Kavaliauskienę ir kraštietį Romaldą Zabulionį.

E. Krušinienė knygoje „Gyvenimas lyg upė“ skyrė vietos Dzūkijos šviesuoliui Vytautui Nedzinskui, prisiminė karą, sunkų pokarį, išsakė meilę Tėvynei, liūdesį dėl išnykusios tėviškės.

S. Kavaliauskienės kūrybos aruode naujoji knyga yra dvidešimtoji, o eilėraščių suaugusiems – devintoji. Knygoje „Sidabriniais voratinklių tiltais“ autorė išreiškia tikėjimą Tėvyne, prisimena išėjusiuosius, žavisi nuostabia Lietuvos gamta, išryškina žodžio galią. Anot poetės, žodis labai galingas – jo sparnai priglaudžia, nuramina. Tačiau žodis kartais net karalių išverčia iš sosto, sunkiai sugriaunamą sieną tarp žmonių pastato.

R. Zabulionio apsakymų rinktinėje „Ką žaltys pasakė?“ – jo paties ir giminių prisiminimai, pateikti apsakymų ar novelių forma ir pagražinti aukštaitiškais posakiais.

Daug pagarbos žodžių apie prel. M. Krupavičių pasakyta ir prie kavos puodelio. Tik lieka nebylus klausimas, ką istorija pasakys apie XXI amžiaus žemės ūkio politiką.

Bronislava Tamulynienė

© 2016 „XXI amžius“