2017 m. sausio 27 d.    
Nr. 4
(2221)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Sekminių puokštė dovanojo plunksną

Angelė Buškevičienė

Knygos sudarytoja Genė Sereikienė
ir projekto autorė Laima Žilytė

Knyga „Sekminių puokštė dovanojo plunksną“

KĖDAINIAI. Tokiu pavadinimu pirmąją 2016 metų Advento savaitę Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje pristatyta Kėdainių krašto literatų sambūrio knyga. Ji išleista pagal Kėdainių moterų klubo projektą. Klubo vadovė – Daina Balasevičienė, projekto autorė – Laima Žilytė. Knygos sudarytoja – minėto literatų sambūrio vadovė, poetė, tikybos mokytoja Genė Sereikienė, finansavo Kėdainių rajono savivaldybės administracija. Džiugina pozityvus Kėdainių rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus požiūris į kultūrą, meną, krašto žmonių kūrybą. Knyga meniškai apipavidalinta. Kokybiškos fotografo Zigmo Slavinsko knygoje publikuojamų kūrėjų nuotraukos glaudžiai susilieja su Felikso Paulavičiaus menine instaliacija, bylojančia XVII amžių. Tai – atminties akcentas apie žmogiškąją būtį, nuspalvintą laiko ritmo.

Knygoje „Sekminių puokštė dovanojo plunksną“ publikuojama įvairaus amžiaus autorių kūryba. Jie – išleidę ir neišleidę knygų, rašantys įvairia tematika, jų kūryba įvairių žanrų. Dauguma jų pradėjo literatūrinį darbą nuo 1998 metų, kai susibūrė Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos filiale „Liepa“. Čia literatų siela ir vadovė buvo G. Sereikienė. Kuriantys žmonės siekė atgaivos, draugystės, kūrybinio augimo. Ir neapsiriko. Kūryba buvo publikuojama periodinėje spaudoje, poezijos rinkiniuose, posmai skambėjo literatūros konkursuose, tautiniuose, religiniuose sambūriuose ne tik Kėdainiuose, bet ir apylinkėse.

Laikui bėgant G. Sereikienei kilo mintis suburti literatus kraštiečius, gyvenančius kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose. Taip gimė „Kėdainių krašto literatų sambūris“. Atsišaukė iš šio krašto kilę žmonės, kuriantys ne tik eiles, bet ir rašantys dokumentines apybraižas, atsiminimus ir kita.

Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kun. Artūras Stanevičius mielai sutinka kuriančius žmones – poetus, muzikus, fotografus – ir pats dalyvauja jų renginiuose. Jis mielai sutiko būti minėto literatūrinio sambūrio dvasios vadovu. Jau tapo tradicija, kai vasarą G. Sereikienė sukviečia Kėdainių krašto literatus, kurie dalyvauja šv. Mišiose Šv. Jurgio bažnyčioje, o klebonui kun. A. Stanevičiui palaiminus susirenka bažnyčios šventoriuje. Pasiklausyti poezijos, prozos, L. Žilytės dainuojamosios poezijos, muzikos, pabendrauti nori ne tik renginio dalyviai, bet parapijiečiai.

G. Sereikienė gerai pažįstama „XXI amžiaus“ skaitytojams. Ji – ne tik poetė, tikybos mokytoja, bet ir Šv. Jurgio parapijos metraštininkė, aprašo dažną parapijos gyvenimo įvykį, puoselėja tautinius papročius, katalikiškas tradicijas, skatina poetinius jaunųjų talentų gebėjimus. Kantrūs kūrybiniai ieškojimai paskatino ją įtraukti į literatūrinį sambūrį kraštiečius, sudaryti ir išleisti jų kūrybos knygas.

Tą Advento penktadienį bibliotekos renginių salė buvo pilnutėlė. Dalyvavo dvasinis literatų sambūrio vadovas kun. A. Stanevičius. Jis pasidalijo mintimis apie Advento prasmę, Šv. Kalėdų laukimą, palinkėjo kūrybinės sėkmės.

Atvyko rajono kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas. Nuotaiką nuspalvino aktoriaus Rimvydo Muzikevičiaus ir menininko Felikso Paulavičiaus skaitomos eilės iš knygos „Sekminių puokštė dovanojo plunksną“, L. Žilytės „Dainuojamosios poezijos grupės“ bei jos ugdytinių atliekamos dainos. Knygoje sudėta G. Sereikienės, Algio Augustaičio, Angelijos Avižiūtės-Bučienės, Elvyros Kisielienės, Laimos Žilytės, Ninos Kučinskienės, Janinos Meškauskienės, Igno Meškausko, Algirdo Liudo Ivanausko, Rozalijos Racevičiūtės, Inos Vyšniauskės, Neringos Visockės, Ramintos Matulytės-Šilienės, Vitalijos Minialgaitės, Irenos Paplauskienės, Genovaitės Tamulevičienės, Vitolio Laumakio, Anelės Tamaševičienės, Zitos Vozgirdienės kūryba. Posmuose vyrauja tėviškės, amžinojo gėrio – meilės – motyvas. Daugelis patraukia ne įmantria forma, o savo nuoširdumu, gimtojo krašto atspindžiu, verčia susimąstyti dėl savo gyvenimo prasmės, jo trapumo, laikino žavesio ir didingumo. Sakralinė pajauta, būties apmąstymai nuo vaikystės iki šiandienos persipina G. Sereikienės eilėse. Ji „už giesmę, maldą, žodį“ reiškia dėkingumą Maironiui. Jos eilės – veidrodis, spindintis prasme, akimirka, priežastimi, nerimu ir viltimi, padėka Kūrėjui.

E. Kisielienės eilėraštis „Žiema“ – nutapytas gamtos ir gyvenimo grožio ir prasmės paveikslas, kuris sujungia kituose eilėraščiuose išsakytas „akimirkas šventas“, „netektis“, „amžių virsmą vardan Istorijos“.

Tą vakarą visus jungė muzika, poezija ir sakralus Advento laikas, nuoširdus bendravimas. Anot jauniausios, pradedančios eiliuoti R. Racevičiūtės:

Pakilčiau aukštai aš į dangų,
Kad žemę matyčiau mažytę,
Mažytę, kaip perlą, kaip uogą,
Kaip deimantą Dievo delne.

Beje, knygoje, be lyrinių eilių, nepamiršta tautos kančių epopėja, kuri išsilieja kūrybine dvasia, atsakomybe už didžiąją vertybę – Tėvynės laisvę. Tai – Algio Augustaičio eilės, skirtos jo tėvui Juozui Augustaičiui, įveikusiam Sibiro kančių kelius. Algio eilėmis kviečiama svajoti, džiaugtis kiekviena akimirka, išreiškiama viltis:

Ir vėl skambės varpai bažnyčios Sintautų,
Į dangų siela kils su giesme vyturių.
Ir suskambės dvasia jau dievišku ritmu,
Dangus virš tėviškės alsuos gyvenimo džiaugsmu.

Ignas Meškauskas – Kėdainių šaulių kuopos vadas 1992–2012 metais. Jis dar 1996 metais išleido dvi dokumentinių apybraižų knygeles apie Kėdainių krašto pokario partizanų likimus. Knygoje „Sekminių puokštė dovanojo plunksną“ liudija žiaurią tragediją dabartinėje Josvainių seniūnijoje, Ruseinių kaime, kada 1945 m. lapkričio 4 d. Mato Mažeikos sodyboje NKVD-NKGB kariškiai sušaudė ir sudegino vakaroti susirinkusių 18 lietuvių, įskaitant 6 moteris ir 5 vaikus.

Genės Sereikienės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija