Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Bibliotekose
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kristaus meilė skatina susitaikyti

Maldos už krikščionių vienybę savaitės reikšmė

Mindaugas BUIKA

Popiežių Pranciškų sveikina Suomijos ekumeninės delegacijos vadovas liuteronų vyskupas Karlas Kalialis su savo anūkais

Tradicinė, Maldos už krikščionių vienybę savaitė vėl susilaukė plataus dėmesio pasaulyje ir buvo paženklinta įvairiais ekumeniniais renginiais daugelyje tikinčiųjų bendruomenių. Jos kasmetinio šventimo laikotarpį nuo sausio 18 iki 25 dienos, minint didžiuosius apaštalus (Šv. Petro katedrą ir Šv. Pauliaus atsivertimą) 1908 metais pasiūlė į katalikybę atsivertęs Niujorko (JAV) anglikonų (episkopalų) dvasininkas Polas Vatsonas (Paul Watson). Katalikų Bažnyčioje tokia maldų už vienybę oktava su popiežiaus Benedikto XV paraginimu buvo pradėta minėti 1916 metais. Vėliau, įvairių Bažnyčių maldų už vienybę renginius pradėta ekumeniškai koordinuoti, o nuo 1968-ųjų tai sutartinai daro Popiežiškoji krikščionių vienybės skatinimo taryba ir Pasaulinė Bažnyčių taryba, kuriai priklauso stačiatikių ir protestantų bendruomenės. Šios institucijos kaip tik parenka bendrą kasmetinės Maldos už krikščionių vienybę savaitės temą ir medžiagos jai rengimą patiki kuriai nors nacionalinei ar regioninei ekumeninei grupei. 2016 metų ekumeninės maldos oktavai tai darė Latvijos, šiemet – Vokietijos, 2018 metams – Karibų baseino (Kubos, Haičio ir kitų), o 2019-iesiems – Indonezijos krikščionys.

Išgydymas – Dievo valios raiška

Kun. Vytenis Vaškelis

Viešpaties šlovinimo metu šimtai tikinčiųjų sutartinai kelia rankas ir pagal muzikos taktą jas kreipia į vieną pusę, į kitą... Tai – į Lodzės halę iš įvairių Lenkijos vietovių atvykusiųjų (daugiausia katalikų charizminių bendruomenių narių) spontaniškai džiugus Dievo garbinimas, po kurio renginio dalyviai tampa imlesni priimti iš Anglijos atvykusio konferencijų vadovo Damiano Staino (Damian Stayne), priklausančio katalikų charizmatinei -kontempliacinei „Kristaus Širdies ir Šviesos“ bendrijai, mokymo žodžius, kviečiančius atsiverti Šventajai Dvasiai ir nuoširdžiai gerti gyvąjį vandenį. Šiame visą dieną trukusiame mokymų ir maldų renginyje dalyvavau drauge su „Veikliųjų žmonių bendrijos“ atstovu Nikolajumi ir sielovados bendruomenės „Gailestingumo versmės“ vadove Vilma bei keliomis jos narėmis iš Kauno.

Varėnoje prasmingai paminėta Laisvės gynėjų diena

Rūta Averkienė

Fotoparodos „Keturios dienos Maidane“ autorius Leonardas Skirpstas

Varėnoje ir rajono kaimuose prasmigai paminėtos Sausio 13-osios metinės, o Varėnos kultūros centro parodų salėje ir rajono kaimuose vyko renginiai, kurių metu kalbėta apie skaudžiausias mūsų tautos istorijos akimirkas, tylos minute pagerbtos Sausio 13-osios aukos, prisiminti tomis dienomis Lietuvos Nepriklausomybės sargyboje drąsiai budėję žmonės.

Varėnos kultūros centro parodų salėje laisvės gynėjai prisiminti ir pagerbti lietuviškomis dainomis ir prasmingais žodžiais. Apie laisvės trapumą ir jos kainą priminė parodų salėje atidaryta žurnalisto Leonardo Skirpsto fotografijų paroda „Keturios dienos Maidane“.

Renginys prasidėjo Lietuvos Respublikos himnu, tylos minute buvo pagerbti žuvusieji 1991-ųjų sausio 13-ąją.

Paminėtos 70-osios Žemaičių legiono vado žūties metinės

Apie tėvelį plk. J. Semašką prisiminimais dalinosi jo sūnus Alvydas Dominykas Semaška

Sausio 22 dieną Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius bei Kauno įgulos karininkų ramovės vadovybė organizavo Lietuvos partizano, Žemaičių legiono vado, Vyčio kryžiaus ordino 2 laipsnio kavalieriaus, pulkininko Jono Semaškos-Liepos žūties 70 metų paminėjimą.

Prieš minėjimą Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje įgulos kapelionas kun. Tomas Karklys aukojo šv. Mišias už partizaną, Žemaičių legiono vadą pulkininką Joną Semašką-Liepą bei šeimos artimuosius. Po šv. Mišių nuvykta į Petrašiūnų kapines, nusilenkta ir padėtos gėlės prie plk. J. Semaškos kapo. Prisiminti ir pasidalinti mintimis apie šio didžiavyrio gyvenimą, šeimą, partizanines laisvės kovas visi sugužėjo į Kauno įgulos karininkų ramovę.

Atsargos majoras Gediminas Reutas, moderuodamas renginį, puikiai perteikė plk. J. Semaškos gyvenimo istoriją, laisvės kovas, partizaninę veiklą bei žūties aplinkybes.

Bibliotekoje nutiesti tiltai tarp Lietuvos ir Šveicarijos

Bendra nuotrauka atminčiai su Jūrate Jablonskyte-Caspersen (sėdi antra iš kairės), jos šeimos nariais, bičiuliais ir Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomene

PAGĖGIAI. Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė kraštiečius bei miesto svečius į Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) kilnojamosios fotografijos darbų parodos „Lietuvių Šveicarija“ pristatymą. Iš trijų dalių – Šveicarijos lietuvių bendruomenės istorijos bei šiandieninės veiklos barų, Šveicarijos gamtos ir tradicijų sanklodos – sudarytą ekspoziciją pristatė šios parodos koordinatorė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, Kultūros komisijos pirmininkė, „Pagėgių krašto garsintojo“ premijos steigėja pagėgiškė Jūratė Jablonskytė-Caspersen. Viešnios teigimu, ekspozicijos „Lietuvių Šveicarija“ idėjos „gimimą“ paskatino suvokimas, jog „Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 metais buvo milžiniškas Lietuvos žmonių, nepabūgusių prisiimti atsakomybės už visų mūsų ateitį, laimėjimas. Ši ekspozicija – tiltas atgal į Tėvynę, netrukus minėsiančią 100-ąsias valstybės atkūrimo metines. „Norime tautiečiams Tėvynėje papasakoti apie savo antruosius namus, apie tai, kad vietoj rūtos dažniau matydami edelveisą, vietoj kanklių ir lietuviškų dainų dažniau girdėdami jodleriavimą ir Alpių ragą, o vietoj Lietuvos lygumų regėdami snieguotas kalnų viršūnes, kasdien neišblėstamai kurstome meilės Tėvynei aukurą“, – pristatydama parodą kalbėjo J. Jablonskytė-Caspersen. Ji pasakojo, jog Pasaulio lietuvių vienybės dieną – liepos 17-ąją – kelionę po Lietuvą pradėjusi paroda „Lietuvių Šveicarija“ per ketverius metus (nuo 2016 iki 2020-ųjų) aplankys įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, papuošdama šiose vietovėse įsikūrusių kultūros centrų, muziejų, viešųjų bibliotekų, gimnazijų ir kitas erdves. Pirmumo teisė šios parodos eksponavimui suteikta tiems Lietuvos kampeliams, iš kurių yra kilę Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariai ir parodos dalyviai.

Sekminių puokštė dovanojo plunksną

Angelė Buškevičienė

Knygos sudarytoja Genė Sereikienė ir projekto autorė Laima Žilytė

KĖDAINIAI. Tokiu pavadinimu pirmąją 2016 metų Advento savaitę Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje pristatyta Kėdainių krašto literatų sambūrio knyga. Ji išleista pagal Kėdainių moterų klubo projektą. Klubo vadovė – Daina Balasevičienė, projekto autorė – Laima Žilytė. Knygos sudarytoja – minėto literatų sambūrio vadovė, poetė, tikybos mokytoja Genė Sereikienė, finansavo Kėdainių rajono savivaldybės administracija. Džiugina pozityvus Kėdainių rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus požiūris į kultūrą, meną, krašto žmonių kūrybą. Knyga meniškai apipavidalinta. Kokybiškos fotografo Zigmo Slavinsko knygoje publikuojamų kūrėjų nuotraukos glaudžiai susilieja su Felikso Paulavičiaus menine instaliacija, bylojančia XVII amžių. Tai – atminties akcentas apie žmogiškąją būtį, nuspalvintą laiko ritmo.

Katalikių moterų metai

Tauragės katalikių moterų draugijos narės su parapijos kunigais

Tauragės katalikių moterų draugija, vadovaujama pirmininkės Remigijos Černiauskienės, aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime. Sausio 7 dieną įvyko draugijos veiklos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas, kuriame pateikta 2016 metų veiklos ataskaita ir išrinkta nauja draugijos taryba. Susirinkime, be draugijos moterų (kurių yra 25), dalyvavo Tauragės parapijos klebonas kun. Vytautas Gedvainis, vikarai kunigai Kęstutis Motiejaitis ir Rolandas Kazlauskas. Draugijos pirmininkė R. Černiauskienė išsamiai papasakojo, kokius gražius ir prasmingus darbus 2016 metais nuveikė katalikės moterys Viešpaties Gailestingumo metais.

2016 m. sausio 3 d. buvo suorganizuota kelionė į Šiaulių vyskupijos šeimų šventę „Gailestingoji meilė – šeimų stiprybė“, kurioje po šv. Mišių vyko ir muzikinė programa su simfoniniu orkestru ir solistais.

Nuotaikinga jaunų šeimų su vaikais šventė

Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos jaunų šeimų Trijų Karalių šventės dalyviai

Sausio 8 dieną Katalikų Bažnyčia minėjo Viešpaties Apsireiškimo (Trijų Karalių) iškilmę. Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje šią dieną tradiciškai buvo rengiama nuotaikinga šventė šeimoms su vaikais. Ji pradėta bendra malda 12.30 val. šv. Mišiose, kurias aukojo kun. Julius Grigonis. Šv. Eucharistijos šventimas pradėtas iškilminga procesija, kurioje vaikai su tėveliais ėjo nešini savo pačių pasigamintais, įvairiaspalviais žibintais, nes jie kaip Trys Karaliai buvo pastebėję ryškią žvaigždės šviesą danguje ir ieškojo, kur yra užgimęs Kūdikėlis Jėzus. Ypatingas Dievo malonės ženklas – aktyvus šeimų dalyvavimas liturgijoje. Dievo Žodį paskelbė mamos Kristina ir Ilona, o psalmę giedojo parapijos vargonininkas ir dviejų vaikučių tėtis Ramūnas.

Šv. Mišiose atnašas su meile nešė Evelinos ir Arūno šeima. Aukojome mamų iškeptus meduolius – Betliejaus žvaigždes, kuriomis vėliau pradžiuginti šventėje besilinksminantys vaikai. Mūsų šeima (Kristina, Giedrius ir Simonas su Gabriele) atnešė šeimų pagamintus atvirukus, skirtus Živilės ir Dariaus šeimai, šiuo metu išgyvenančiai dėl žmonos ir mamos ligos. Atvirukai – mūsų visų susivienijimo, bendrystės ir nuoširdžios maldos, prašant Dievo išgydymo malonės Jokūbo ir Kotrynos mamai Živilei, ženklas. Duoną ir vyną nešė Gintaras Česonis su šeima.

Pasaulio gyvūnų sveikatos sargyboje

Pasikalbėjimas su Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Europos regiono Atstovybės vadovu prof. dr. Kazimieru Lukausku

Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos Europos regiono Atstovybės vadovas prof. dr. Kazimieras Lukauskas su generaline direktore Monika Eloit

53 valstybių bičiulis

Lietuva nepamiršo žinomo mūsų valstybės mokslininko, buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Kazimiero Lukausko. Jo suburta tarnyba – viena pažangiausių atkurtoje Lietuvoje – buvo aukštai vertinama. Ji pertvarkyta pagal tarptautinius OIE ir Europos sąjungos standartus. Lietuva buvo paskelbta laisva nuo daugelio užkrečiamųjų ligų, o už Galvijų leukozės įveikimą K. Lukauskui paskirta valstybinė Mokslo premija. Lietuvos veterinarijos gydytojai, mokslininkai, ūkininkai, vadovaujant K. Lukauskui, kryptingai diegė pažangius standartus gyvulininkystės produkcijai. Suaktyvėjo eksportas į daugelį pasaulio valstybių. Žinoma, pasitaikė nemažai sunkumų, tačiau juos pavyko įveikti. Po 22 metų VMVT vadovo poste prof. K. Lukauskas turėjo palikti savo mėgstamą darbą. Tačiau mokslininkas, turėdamas gerą vardą, pripažintas pasaulio veterinarijos bendruomenės, nepalūžo. Jis buvo pakviestas į tarptautinę veiklą.