2017 m. sausio 27 d.    
Nr. 4
(2221)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Išgydymas – Dievo valios raiška

Kun. Vytenis Vaškelis

Viešpaties šlovinimo metu šimtai tikinčiųjų sutartinai kelia rankas ir pagal muzikos taktą jas kreipia į vieną pusę, į kitą... Tai – į Lodzės halę iš įvairių Lenkijos vietovių atvykusiųjų (daugiausia katalikų charizminių bendruomenių narių) spontaniškai džiugus Dievo garbinimas, po kurio renginio dalyviai tampa imlesni priimti iš Anglijos atvykusio konferencijų vadovo Damiano Staino (Damian Stayne), priklausančio katalikų charizmatinei -kontempliacinei „Kristaus Širdies ir Šviesos“ bendrijai, mokymo žodžius, kviečiančius atsiverti Šventajai Dvasiai ir nuoširdžiai gerti gyvąjį vandenį. Šiame visą dieną trukusiame mokymų ir maldų renginyje dalyvavau drauge su „Veikliųjų žmonių bendrijos“ atstovu Nikolajumi ir sielovados bendruomenės „Gailestingumo versmės“ vadove Vilma bei keliomis jos narėmis iš Kauno.

Damianas Stainas, atsiliepdamas į Bažnyčios kvietimą plėsti naująją evangelizaciją, vyksta į įvairias pasaulio šalis ir padeda katalikams dvasiškai atsinaujinti, nes jie per konferencijas bei įkvėptas maldas priima Šventosios Dvasios malones, bet ir kitiems savo gyvenimo darbais ryškiau atspindi Viešpaties šviesą. JAV Mičigano aukštosios dvasinės seminarijos „Švenčiausios Širdies“ profesorius Maris Heilis (Mary Healy) liudija: „Žinau kelis žmones, kurie, kai lankė D. Staino vedamus charizminius mokymus, patyrė fizinius išgijimus, o kitų tikėjimas Kristumi labai išaugo, ir jų uolumas, siekiant šventumo, iš tiesų atsinaujino“.

Pagrindinė 2017 metų sausio 21 dienos Atsinaujinimo Šventojoje Dvasioje konferencijų, kurias organizuoja Lodzės jėzuitai (jų tinklapis – www.odnowa.jezuici.pl), tema – „Pasveikimo stebuklas“. Nuo ryto iki vėlaus vakaro (su pertraukomis) tikintieji giesmėmis garbino Dievo Sūnų, klausėsi apie išgydymus įtaigių ir Biblijos pavyzdžiais iliustruotų D. Staino konferencijų, šventė Euscharistiją, meldėsi dėl vidinio bei fizinio išgydymo malonių, ir, esame liudininkai, jog Dievas nemažai žmonių išlaisvino iš įvairių vidinių išgyvenimų, praeityje patirtų nuoskaudų, baimių, negalių, skausmų, ligų ir suteikė ramybės, džiaugsmo bei naują ryžtą, tikėjimą ir norą už viską dėkoti Viešpačiui...

Užlipusieji ant scenos liudijo apie savo buvusias bėdas ir apie tai, kad dabar jie yra išgydyti ir laimingi. Yuo Tube svetainėje (Sesja z Damianem Stayne cz. 4), antroje vaizdo įrašo pusėje galime pamatyti mūsų „Gailestingumo versmės“ sesę Albiną, kuri viešai paliudijo, kad Jėzus per bendras maldas ją išgydė iš beveik dešimt metų užsitęsusio ausies uždegimo. Be abejo, ne visi šio renginio dalyviai išgijo, todėl D  Staino susitikimo pabaigoje paguodžiančiai bei motyvuotai kalbėjo apie besąlygišką Dievo meilę, ypač tiems, kurie ir toliau nesiliauja su pasitikėjimu meldę Jo pagalbos. Jis užsiminė ir apie turimą alergiją, kuri jį vargina, ir klausė: „Ar dėl to mane Jėzus mažiau myli?“ Kalbėjo apie savo žmoną, kuriai išgyti padėjo vaistai. „Dėkui Dievui už vaistus“, – sakė jis ir davė aiškią dingstį suprasti, kad pasveikti ar sustabdyti ligas padeda ir šiuolaikinės medicinos priemonės bei racionalus naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų pritaikymas praktikoje.

Kai XIX amžiuje Paryžiuje siautė cholera, garsusis mokslininkas A. M. kreipėsi į netoliese gyvenusį savo draugą prašydamas: „Ozaname, jeigu cholera mane ištiktų šią naktį, aš duosiu tau ženklą lazda daužydamas į parketą. Neik į mano butą, besirūpindamas man pagelbėti, bet kuo greičiausiai skubėk man atvesti mano nuodėmklausį kunigą, gyvenantį Sevres gatvėje. Po to eik pašaukti gydytoją“. Šis pavyzdys byloja, jog ne tik sunkią išmėginimo valandą pirmenybę turėtume teikti Dievui, o paskui pasitikėtume medikų kompetencija: ligoniui kviestume kunigą su Sakramentais, ir netrukus stengtumės suteikti Greitosios medicininės pagalbos paslaugą, bet tai – mums priminimas, kad ir mažuose dalykuose sąmoningi tikintieji, prieš nuspręsdami veikti, kreipiasi į Tą, kurio malonė neturi krantų.

Pavyzdžiui, kai persišaldome, ar patiriame kitokį sielos ar kūno negalavimą, užuot iš įpročio, savo mintis nukreipus į medikamentus ar į kitas priemones, čia geriausias sprendimas – iš karto prisiminti Viešpatį, kuris „yra arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius. Daugel vargų ištinka teisųjį, bet VIEŠPATS išgelbsti iš jų visų“ (Ps 34, 19–20). Kai tikintieji esti Dievo akivaizdoje, jie iš tiesų pradžiugina Jo širdį; įgyja išminties ramiai įvertinti situaciją; atgauna dvasinę pusiausvyrą; patiria tikrumo džiaugsmą, kad Jis visada suskubs į pagalbą, tada, iškilus bet kuriai problemai, malonės paliesti, jie daro tinkamesnius veiksmus, iš naujo pašventinančius jų santykį su Dievu, savimi ir su artimu, nes per juos malonė srūva į kitus...

Taigi netenka abejoti: mūsų piligrimystė į Lodzę buvo integrali kelionės pas amžinybės Viešpatį dalis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija