Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Bibliotekose
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Pasaulio gyvūnų sveikatos sargyboje

Pasikalbėjimas su Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Europos regiono Atstovybės vadovu prof. dr. Kazimieru Lukausku

Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos Europos regiono Atstovybės vadovas prof. dr. Kazimieras Lukauskas su generaline direktore Monika Eloit

Prof. dr. Kazimieras Lukauskas skaito pranešimą konferencijoje Vilniuje, „Holyday Inn“ viešbutyje

53 valstybių bičiulis

Lietuva nepamiršo žinomo mūsų valstybės mokslininko, buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Kazimiero Lukausko. Jo suburta tarnyba – viena pažangiausių atkurtoje Lietuvoje – buvo aukštai vertinama. Ji pertvarkyta pagal tarptautinius OIE ir Europos sąjungos standartus. Lietuva buvo paskelbta laisva nuo daugelio užkrečiamųjų ligų, o už Galvijų leukozės įveikimą K. Lukauskui paskirta valstybinė Mokslo premija. Lietuvos veterinarijos gydytojai, mokslininkai, ūkininkai, vadovaujant K. Lukauskui, kryptingai diegė pažangius standartus gyvulininkystės produkcijai. Suaktyvėjo eksportas į daugelį pasaulio valstybių. Žinoma, pasitaikė nemažai sunkumų, tačiau juos pavyko įveikti. Po 22 metų VMVT vadovo poste prof. K. Lukauskas turėjo palikti savo mėgstamą darbą. Tačiau mokslininkas, turėdamas gerą vardą, pripažintas pasaulio veterinarijos bendruomenės, nepalūžo. Jis buvo pakviestas į tarptautinę veiklą.

Jau penkeri metai, kai K. Lukauskas paskirtas Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Europos regiono atstovybės vadovu. Europoje OIE priklauso 53 valstybės. Jos yra Europos regioninės atstovybės veiklos sritis.

2010 metais Vilniuje „Homo Liber“ leidykla išleido K. Lukausko gyvenimo ir veiklos atspindžių knygą „Nuo Raseinių iki Paryžiaus“. Prof. K. Lukauską sutikau Vilniuje, atvykusį kelioms dienoms į Lietuvą darbo reikalais. Į klausimą, kaip gyvena, kaip sekasi, K. Lukauskas atsakė: „Dirbu širdžiai mielą darbą. Pagrindinė būstinė Paryžiuje. Lėktuvu keliauju po visas man priklausančias šalis ir padedu joms visuose baruose, susijusiuose su gyvulių sveikatos klausimais“.

Pasak jo, katalikiškos minties laikraštį „XXI amžius“ skaito grįžęs iš kelionių po kitas šalis. Laikraštyje randa daug dvasinio peno, kuris labai svarbus, reikalingas kaip tėvų katalikiško ugdymo paveldas.

Šiandien K. Lukauskui pateikėme kelis klausimus, į kuriuos jis mielai atsakė.

Ar negaila buvusio posto VMVT?

Suprantama, man tie 22 metai, praleisti VMVT vadovo poste, buvo beveik visas kūrybingiausias gyvenimo laikotarpis. Man jis buvo brangus savo dvasia ir noru padėti Lietuvos valstybei. Esu labai dėkingas savo kolegoms veterinarijos gydytojams, mokslininkams ir kiek vėliau prisijungusiems maisto higienistams, technologams, teisininkams, ekonomistams ir visiems, su kuriais dirbau. Visi dirbome kūrybingai, Lietuvos žmonės suprato mus, visi norėjo pažangos, naujų eksporto rinkų. Mums tai pavyko. Iš mūsų mokytis ar pasitarti atvažiuodavo viso pasaulio specialistai, ypač iš Europos. OIE rekomenduodavo kitų šalių veterinarijos tarnyboms aplankyti Lietuvą, pasimokyti, kaip sistemingai kovoti su užkrečiamomis gyvulių ligomis.

Gal plačiau apibūdinkite OIE.

28 pasaulio valstybės, norėdamos geriau kovoti su užkrečiamomis gyvulių ligomis, o ypač su galvijų maru, susitarė ir 1924 m. sausio 25 d. pasirašė tarptautinį susitarimą, ir atidarė Paryžiuje Tarptautinį epizootijų biurą (Office International des Epizootines – OIE). 2003 metų gegužę Tarptautinis epizootijų biuras Generalinėje sesijoje buvo pervadintas į Pasaulinę gyvūnų sveikatos organizaciją, tačiau išlaikė savo istorinį pavadinimą – OIE. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) yra tarpvyriausybinė organizacija, atsakinga už gyvūnų sveikatingumo gerinimą visame pasaulyje.

Koks OIE tikslas?

Svarbiausias OIE tikslas yra gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo, koordinavimas ir kontrolės standartų nustatymas. Ši tarptautinė organizacija tvirtina veterinarijos teisės kodeksus, kurių nuostatos privalomos visoms šios organizacijos valstybėms narėms, likviduojant gyvūnų užkrečiamąsias ligas, koordinuojant gyvūnų globą.

Kiekviename žemyne turi Regionines atstovybes. Europos žemyno Regioninė atstovybė įsikūrusi Maskvoje (Rusija), subregioninės atstovybės – Astanoje (Kazachija) ir Briuselyje (Belgija).Visą veiklą koordinuoja Europos regiono atstovybė, kurios vadovas aš esu.

Labai svarbu tarptautiniai standartai, nes OIE pagal Pasaulio prekybos (WTO) įpareigojimus privalo apsaugoti pasaulinę prekybą, patvirtinant sveikatingumo standartus tarptautinei prekybai gyvūnais ir gyvūniniais produktais; užtikrinti, kad gyvūninės kilmės maistas būtų saugus.

Kokios Lietuvos sąsajos su OIE?

Lietuvos Respublika OIE narė yra nuo 1932 metų. Po Antrojo pasaulinio karo, kai Lietuva prievarta įjungta į TSRS sudėtį, narystė šioje tarptautinėje organizacijoje buvo sustabdyta. Atgavusi nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kreipėsi į OIE dėl narystės atstatymo, tai buvo padaryta 1992 metais. Aš buvau paskirtas Lietuvos valstybės delegatu ir dirbau 18 metų OIE. Kartu buvau išrinktas OIE Europos Regioninės  komisijos pirmuoju vicepirmininku nuo 2003 metų (2006 metais perrinktas antrai ir trečiai kadencijai iki 2011 metų). Parodytas pasitikėjimas mane įpareigojo dirbti atsakingai ir kūrybingai. Padėdavau bendrauti tarpusavyje pasaulio valstybių veterinarijos tarnybų vadovams. Jie vadino mane „Rytų ir Vakarų ekspertu“.

Kuo Vilnius buvo įdomus veterinarijos pasauliui?

Vilnius buvo ir yra įdomus pasauliui, o ypač Europai. 2008 metų rugsėjo 16–19 dienomis Vilniuje vyko OIE Europos regioninės komisijos 23-ioji konferencija. Šiuo metu OIE Europos regioninei komisijai priklauso 53 Europos valstybės, kurių vyriausieji veterinarijos pareigūnai ir jų vadovaujamos delegacijos dalyvavo šioje konferencijoje. Joje dalyvavo kitų tarptautinių organizacijų (FAO, PSO, Pasaulio banko), Europos Komisijos, Europos Sąjungos Tarybos deleguotieji atstovai, Europos veterinarijos gydytojų federacijos prezidentas. Tokio masto Regioninės komisijos konferencijos vyksta kas dveji metai pagal žemynus, vienoje iš OIE valstybių narių. Jų metu aptariami aktualiausi Europoje ir pasaulyje klausimai, susiję su gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrole, jų likvidavimo strategija. Konferencijos Vilniuje metu diskutuota dviem itin svarbiomis temomis: praktinis OIE standartų ir kompartmentalizacijos vadovo taikymas ir mėlynojo liežuvio ligos kontrolės, įskaitant vakcinų naudojimą, strategija. Konferencijoje aptarta gyvūnų užkrečiamųjų ligų situacija Europos valstybėse.

Atrodo, kad Jūsų darbas mažiausiai susijęs su Lietuva?

Mano darbas susijęs su Lietuva pakankamai glaudžiai. Ji buvo ir yra viena mūsų organizacijos narių ir erdvė daugeliui pasaulio šalių pasimokyti, kaip reikėtų rūpintis gyvūnų sveikata. Pastaraisiais metais Lietuvoje lankiausi rečiau, tačiau dalyvavau skubios veiklos misijose diagnozuojant afrikinį kiaulių marą. Lietuvoje pirmoje iš ES valstybių buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras. Aš esu pastovios mokslininkų grupės, įkurtos įveikti afrikinį kiaulių marą, narys ekspertas. Į tokius posėdžius kviečiame Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, o dabar jau ir Moldovos, Rumunijos (nes afrikinis maras pasiekė ir šių valstybių prieigas) valstybinių veterinarijos tarnybų vadovus. Pagal esamą naują situaciją siūlome patobulintus afrikinio kiaulių maro kontrolės metodus. Ši liga jau padarė daugiau kaip du milijardus eurų nuostolių. Ypač svarbu atsakingai diegti biosaugos priemones kiaulių fermose. Tačiau reikia pripažinti, kad 2007 metais Gruzijoje pasireiškęs afrikinis maras nebuvo tinkamai dėl rizikos Europai įvertintas, nepadėjo pakankamai šiai valstybei pasaulio veterinarijos mokslininkai, afrikinis kiaulių maras išplito tarp Europos valstybių ir toliau išlieka kaip didelė grėsmė gyvulininkystei. Nėra sukurta efektyvios vakcinos, nors tam tikslui išleista apie 1 milijardas eurų. Manau, kad tik vieningai dirbdami politikai, veterinarijos gydytojai, ūkininkai sumažins afrikinio maro nuostolius. Gruzijos pavyzdys rodo, kad ir likvidavus klinikinius afrikinio kiaulių maro židinius, net po aštuonerių metų kiaulininkystės lygis, buvęs iki ligos, neatsistatė (pasiekė tik 48 proc.). Šiuo metu Europoje svarbiausias darbas afrikinio kiaulių maro kontrolė. Jau iš Afrikos ir Pietų Europos ateina kita galvijų liga – limfonoduliarinis dermatitas. Šios ligos sukėlėją – virusą – perneša moskitai, uodai ir visi kraujasiurbiai vabzdžiai. Prieš šią ligą sukurta efektyvi vakcina, kurią tinkamai panaudojus pavyksta ligą įveikti. Šiam tikslui ir aš asmeniškai skiriu daug laiko.

Baltarusijos Vitebsko veterinarijos akademija Jums suteikė Garbės profesoriaus vardą. Ar bendradarbiaujate ir su Baltarusija?

Baltarusijos Vitebsko veterinarijos akademijai padedu kaip ir visų valstybių, kurios man priklauso, aukštosioms mokykloms. Beje, Vitebskas – buvęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, kurį puošia kunigaikščio Algirdo paminklas.

Esate paskirtas Europos Regioninės atstovybės vadovu. Tai – labai įdomios ir atsakingos pareigos. Ar neplanuojate grįžti į buvusį darbą Lietuvoje?

Esu reikalingas čia. Baigsis kontraktas, sugrįšiu namo. Lietuvoje ir saulė šviesesnė ir žolė žalesnė, čia gyventi maloniau.

Esate pakankamai stiprus, energingas ir Jūsų darbas būtų labai reikalingas mūsų valstybei.

Apie tai kol kas negalvoju. Džiaugiuosi, kad sąžiningai ir nuoširdžiai kūriau ir stiprinau veterinarijos tarnybas kitose šalyse, saugojau lietuvio vardą, niekada neleidau kitiems pažeminti Lietuvos. Svajoju parašyti ir išleisti knygą, kuri būtų savotiška mano knygos „Nuo Raseinių iki Paryžiaus“ tąsa. Dabar keliauju po valstybes, skaitau paskaitas apie OIE strategiją, planus, padedu kurti ir stiprinti valstybines veterinarijos tarnybas, padedu diagnozuoti ir likviduoti užkrečiamas gyvulių ligas, lankau valstybes OIE nares ir joms padedu rūpintis gyvulių sveikata. Pernai pabuvojau Kazachstane, Rusijoje, Baltarusijoje, Tailande, Saudo Arabijoje, Armėnijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Turkmėnijoje, daugelyje kitų šalių. O kaip nepaminėti kelionės į JAV (Hjustoną) ir Meksiką. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) rengia tarptautines konferencijas, kuriose turiu dalyvauti. Man patinka darbas. Užsienyje skaitau paskaitas studentams, esu kelių užsienio universitetų Veterinarijos garbės profesorius. Jaunimui noriu patarti: siekite tapti veterinarijos gydytojais. Tai – puiki profesija. Ji atveria visas duris ir ugdo išmintį, gerumą. Pasaulio gyvūnų sveikata ir maisto sauga – labai svarbūs dabarties ir ateities veiklos barai.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi žurnalistas Bernardas Šaknys

© 2017 „XXI amžius“