Gedimino kalne rasti paslaptingi palaikai
|
LNM archeologai (iš kairės): G. Grižas,
V. Steponaitis, G. Petrauskas
apžiūri aptiktus palaikus
E. Vailionio (LNM) nuotrauka
|
|
Sausio 225 dienomis Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 18631864 metų sukilimo dalyvių kūnai.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų skyriaus vyresnysis muziejininkas, archeologas Arūnas Kalėjus sakė: Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du. Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai. Archeologo teigimu, mirusysis buvo palaidotas be karsto, apipiltas kalkėmis, sprendžiant pagal kaulų padėtį už nugaros surištomis rankomis. Antrajame kape rasti trijų vyrų palaikai, mirusieji irgi palaidoti be karstų, apipilti kalkėmis. Kaip sakė archeologas, du mirusieji palaidoti ant nugaros, vienas greta kito. Vienas iš jų, sprendžiant pagal kaulų padėtį, palaidotas už nugaros surištomis rankomis. Trečias mirusysis aptiktas paguldytas ant pilvo, skersai ant pirmųjų dviejų. Tyrėjo nuomone, tai rodo, jog mirusieji nebuvo palaidoti deramu būdu. Šalia vieno mirusiojo palaikų rastas sidabrinis medalionas, kuris buvo pagamintas XIX amžiaus viduryje. Šis radinys archeologams leidžia kelti hipotezę, kad mirusieji buvo palaidoti ne anksčiau nei XIX amžiaus antroje pusėje. Remiantis archyviniais duomenimis, šie palaikai jau buvo aptikti 19151916 metais. Todėl daroma prielaida, kad aptikti palaikai gali būti 18631864 metų sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Viešosios įstaigos Tvirtovių Istorijos Centras vadovas Valdas Rakutis sako, kad būtų labai svarbu išsiaiškinti, ar tai nėra 1863 metų sukilimo vadų palaikai. 18631864 metais Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui, tarp jų ir vadams Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui. Sprendimas po egzekucijos sukilėlių kūnus užkasti ant Gedimino kalno nebūtų atsitiktinis taip galėjo būti siekiama paslėpti nuo artimųjų ir visuomenės jų palaidojimo vietą. Dar 1904 metais V. Zahorskis leidinyje Przewodnik po Wilnie (Vadovas po Vilnių) teigė, jog Gedimino kalne palaidotas 1863 metų sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas, kun. Stanislovas Išora, Boleslovas Kolyška. 1917 m. rugpjūčio 17 d. buvo pastatytas kryžius S. Išoros ir Z. Sierakausko atminimui įamžinti, tačiau vokiečių valdžia dar tą pačią dieną jį pašalino. Jis vėl buvo atstatytas 1921 metais. O 1925 metais šalia kryžiaus atidengtos dvi plokštės: viena su įrašu lenkų kalba Nežinomam kareiviui, o kita su Lukiškių aikštėje mirties bausme nubaustųjų 1863 metų sukilėlių pavardėmis. 1940 metų birželį ant Gedimino kalno stovėjęs 1863 metų sukilėliams skirtas kryžius buvo pašalintas.
Šiuo metu archeologiniai duomenys yra analizuojami. Tyrimų metu aptikti negausūs radiniai konservuojami. Palaikai perduoti tirti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologijos specialistams. Tik atlikus tyrimus, bus galima atsakyti į klausimą, ar aptikti palaikai gali būti siejami su 18631864 metų sukilimo dalyviais.
© 2017 XXI amžius
|